2019-11-20

Keturnarė sąmonė ir tulpu metodas

Žinojimas vertingiausias tada, kai įgytas savo protu. Taip yra todėl, kad tada jis yra arčiausiai jį sukūrusio žmogaus. Viskas, ką įdeda kiti, sukuria žmogui daugiau ar mažiau priešišką psichovektorių, kurio paskirtis kreipti jį tokia kryptimi, kuri reikalinga ne jam, bet kažkam kitam. Pats paprasčiausias atvejis – kai į kokią nors žmonių grupę sudedama universalizatų sistema, kurios paskirtis suvienodinti žmonių sąmones tam, kad juos būtų galima valdyti kaip masę. Turint galvose vienodas ideologines schemas, galima naudoti visiems universaliai galiojančias logikas ir argumentus. Jeigu tokių universalizatų sistemos žmonių galvose nėra, juos būna labai sunku sutelkti, todėl jų neįmanoma valdyti. Tai rodo, kad visi žinių skleidėjai iš tikro į galvas deda virusus, kurie reikalingi tam, kad žmogumi būti galima pasinaudoti. Toks ideologinis apdorojimas išcentruoja žmogaus psichovektorių, perkelia centrą į ideologija ir žmogų paverčia tos ideologijos zombiu, kuris tampa kažkieno valdžios užgrobimo įrankiu. Tai yra standartinė žmonių valdymo priemonė, kuria naudojantis sukuriami gradientai, minusinės ir pliusinės zonos, ir ant jų uždedami judėjimo keliai iš „nepageidaujamų“ kažkam vietų, į kažkam „pageidaujamas“. Visi pagal tokių psichovektorių schemas mąstantys žmonės yra pagauti ideologijos, paversti kovos įrankiais. Arba kitaip – nelaisvi.

Tai reiškia, kad mano skleidžiama informacija neturi būti mokomasi ar zubrinama mintinai, nes žodžiuose, pavadinimuose ir schemose nėra jokios tiesos – tai tik mano subjektyvūs įspūdžiai, interpretacijos ir įžodinimai, kurie reikalingi susipažinimui su mano požiūriu. Tai, ką aš tvirtinu, reikalinga tik tam, kad būtų galima palyginti kiek nuosavas matymas skiriasi nuo manojo ir pabandyti suprasti skirtumo priežastis – instaliuotos ideologijos, suvokimo prigimtiniai skirtumai, skirtinga gyvenimo patirtis, naudoti kitokie metodai ar dar kas nors. Aš stengiuosi sukurti maksimalų, žmoguje centruotą metodą, kuris netarnauja jokioms sistemoms ir agregorams, esantiems anapus žmogaus. Ir pats to nekuriu, neorganizuoju gerbėjų ir pasekėjų grupės, nes nesiekiu valdžios, nedidinu galios, nesiruošiu kurti jokios valdžiai užgrobti skirtos piramidės. Tenoriu atsiimti, susigrąžinti savo sąmonę ir paskatinti tai padaryti kitus, atsisakant visų ideologinių kalėjimų, kuriems žmogus tarnavo lig šiol. Jeigu kas nors pasitvirtina savoje patirtyje – galima imti ir naudotis, tačiau visada privaloma mąstyti savo galva, nes nemąstantis perėmimas žalingas žmogaus laisvei. Mano metode svarbiausia tiesa, kuri dažnai, siekiant pašalinių tikslų, smarkiai iškraipoma. Todėl tiesa gali suartinti ir suvienodinti, sukurti universalizatą, tačiau savaime tai neįmanoma, nes naudojami metodai ir perspektyvos būna tokie skirtingi, kad tokia absoliuti tiesa būna už galimybių ribos. Gyvenimas kolektyvinėje sąmonėje reiškia, kad žmogus nelaisvas, kad jis zombis – kažkieno įrankis.

Po šios įžangos galima pereiti prie konkrečios informacijos, kuria norėčiau pasidalinti – o būtent artimąja sąmonės sandara, kuri šiek tiek kitokia negu įprasta ezoterikoje – tai natūralu, nes konstruodamas šį modelį ne aklai kopijavau, bet mąsčiau savo galva. Todėl įprastinės ezoterinės logikos schemos man negalioja, neįmanoma paveikti su įprastiniu argumentų rinkiniu, kurie man neatrodo nei triuškinantys, nei apskritai teisingi. Mano tiesa nėra absoliuti tiesa ir galutinis žinojimas, ir tai nereiškia, kad tame skirtume, kuris yra tarp mano ir kito žmogaus sistemos turi būti įstatomas „augimo“ psichovektorius, nes jie esą yra aukščiau manęs ir aš su savo iškreiptu vaizdiniu tik nepakankamai priaugęs iki jų, o augti reiškia artėti prie kažkieno ideologijos. Mano kelias visiškai skirtingas, nesiruošiu įaugti į niekieno ideologiją, taip pat niekam nesiūlau įaugti į manąją. Vienintelis galimas vienijantis ir universalizuojantis faktorius yra praktinis veiksmingumas, bendra nauda.

Pagal mano modelį yra keturios sąmonės rūšys, kurių junginys sudaro sątvarą. Sątvaras tai į žmogaus vidų įtraukta informacija, kuri sukuria jame vidinį vaizdinį. Šis vidinis vaizdinys perkeliamas į keturias sąmones. Jos tokios:

  1. priekinė sąmonė – fiksatas,
  2. galinė sąmonė – laksatas,
  3. centrinė sąmonė – fiksato ir laksato mišinys,
  4. emocinė sąmonė.

Uždėta ant smegenų vaizdo sistema atrodyti kaip pavaizduota paveikslėlyje.

samonesMatome, kad sąmonių struktūra suvokime koreliuota su smegenų žievės zonomis, tik fizinėse smegenyse yra apversta A ir B sričių padėtis. Tai yra – jos apkeistomis vietomis, nes A sensorinė žievė smegenyse yra galinėje dalyje, o suvokime – priekinėje dalyje, suvokiama kaip mus supantis pasaulis, kuriame orientuojamės. Visa kita išdėstyta maždaug taip kaip pavaizduota, aplink centrą, kuris yra kūno sąmonė, susijusi su kūno žievės sritimis, ir emocijų sąmone D, kuri yra visų kitų sąmonių pamatas.

Taigi pasiaiškinkime ką šios dalys reiškia. A yra priekinė sąmonė, kuri yra sensoriumas, mus supantis objektyvus pasaulis, arba fiksatas, kuriame veikiame su centrinės sąmonės, C, kūno homunkulu. Šis homunkulas yra ne tikras kūnas, bet tik smegenų surinktas kūno atvaizdas, kaip ir kiti atvaizdai. B yra galinė sąmonė, kuriame yra mąstymas, vaizduotė, laksatas skirtas apdoroti priekinės ir centrinės dalies informaciją, planuoti, projektuoti ir modeliuoti veiklą, kurti. Matome, kad A ir B susikerta kūno vietoje ir praktiškai turime keturis kūno variantus, kurie sukuriami kiekvieno segmento. A variantas – akių vaizdas, B variantas – gnostinis, žinių implantas, C variantas – kūno jausmas anapus vaizdo ir minties, nematomas kūnas, D variantas – emocijų suformuotas kūnas. Tenoriu dar kartą pakartoti, kad šitas keturvietis kūnas yra ne tikras kūnas, bet tik „dvasioje“ sukurtas homunkulas, tikro, pirmapradžio kūno atvaizdas. Dėl šios priežasties meditacijos praktikomis galima valdyti homunkulo būsenas iš visų keturių vietų, keisti bet kokios vietos formą. Pagal kiekvieną sąmonės rūšį yra tokie su kūnu susiję orientyrai. Per A segmentą suvokiamas grožis, per B segmentą suvokiama prasmė, per C segmentą suvokiama savijauta, malonumas, per D – laimė, harmonija, gera savijauta. Tai yra gražumas, saldumas, šventumas ir laimė – tokie yra homunkulo archetipai. Nemanau, kad teisinga šiame sąmonių junginyje ieškoti teigiamų ir neigiamų vietų, ir kurti kariavimo su savimi psichovektorių, savęs naikinimas, pagal kokią nors religinę doktriną yra beprotybė, tokie psichovektoriai virusiniai, darantys žalą žmogui. Bet taip pat ir nesakau, kad visiems privaloma perimti mano supratimą. Tenoriu, kad kiekvienas pamąstytų savo galvą ir susikurtų tikrą, iš savo giliosios patirties paimtą supratimą.

Mano modelyje, ši keturnarė sistema natūraliai skirstosi į tris aukštus: fizinių smegenų aukštą, kuris sudarytas iš materialios energijos (šis vaizdinys paremtas priekine sąmone); gnostinių smegenų aukštas, sudarytas iš nematomos, nekietos gnostinės energijos (vaizdinys paremtas galine sąmone); realino aukštas – tai tas galutinis vaizdas, kuriame yra galutinė suformuota keturnarė homunkulų sistema. Tai reiškia, kad pirmi du aukštai yra pasąmonė, o trečias – tikrasis suvokiantis žmogus, realybės pilnas modelis, vadinamas realinu. Pažįstant žmogaus substratą, jo reikia ieškoti visose trijose vietose ar iš trijų perspektyvų, nors visas pirmapradis žmogus, esantis už homunkulų, yra vienis, neišskaidyta visuma.

Kadangi keturnaris realinas, vidinis žmogus, konstruojamas smegenų, šį vaizdą ir vidinį jausmą galima valdyti darant smegenims poveikį. Paveiki regos žievę, priekinėje sąmonėje sukuri haliucinaciją; paveiki mąstymo zoną, galinėje sąmonėje sukuri įdėtinę mintį arba telepatiją. Taip veikiant smegenis spinduliais ar implantais, galima veikti žmogaus savęs ir pasaulio suvokimą visuose keturiuose segmentuose. Taip vyksta žmogaus kankinimas, persekiojimas, dezorientavimas, kai žmogus supainiojamas savo vidiniame paveikslėlyje darant poveikį energetiniams apvalkalams. Tokio antpuolio negatyvius padarinius galima labai sušvelninti išaiškinant žmogaus sandarą ir padedant suprasti, kad viskas šiame viduje netikra, tik iškraipyti aplinkos poveikių modeliai. Vadinasi į defektus ir anomalijas neverta kreipti rimto dėmesio, nebent aiškintis kas už viso to stovi. Pavyzdžiui, jeigu naudojamas psichotroninis ginklas ardantis energetinius apvalkalus, kas tai daro ir kokiu tikslu.

Visos keturios dalys yra tampriai surištos, todėl įmanomos projekcijos iš vienos dalies į kitą: iš A į B, iš B į A, B į C ir t.t. Tarkime daroma projekcija iš B dalies į C, t. y. iš minčių formų į semantinį kūno kontinuumą. Tokia projekcija leidžia papildyti kūno vaizdą pridėtiniais elementais, kurie paimami iš žinių ir supratimų pasaulio, ir yra išplėstas vidinio žmogaus vaizdas. Tai ypač populiaru ezoterinėse  ir magijos praktikose, kurios iš esmės yra tulpų kūrimas – metodas paimtas iš Indijos ir Tibeto budizmo. Pavyzdžiui, panagrinėkime kaip atsiranda spontaniškosios baimės tulpos. Emocijų sąmonė D sukuria baimės jausmą, baimė peršoka į protą B sąmonę, kurioje sukuriama mintis-forma, kuri paskui projektuojama į A sąmonės kontinuumą, į mus supančios aplinkos modelį. Dėl eiliškumo galima ginčytis, o būtent, kur prasideda tulpa. Manau, kad labai dažnai jos pradžia yra atmintyje, kuri susijusi su galine sąmone. Atminties vaizdinys paskatina emociją, emocija sukuria mintį-formą, tada ta mintis-forma projektuojama į A kontinuumą ir atrodo, kad tulpos jausmo pradžia ir šaltinis yra anapus homunkulo esantis pasaulis. Yra spontaniškos, vidinės emocinės tulpos – kaip mirusių artimųjų regėjimas, religinės patirtys, taip pat išorinės, technologinės tulpos, sukuriamos dirbtinai. Taip kuriamos ir paauglių tulpos, pagrįstos Anime personažais, waifus ir t.t. Magijoje taip kuriami demonai, religijoje angelai, dievai. Iš esmės, visi kas įsitraukia į tokius ezoterinius dalykus, užsiima sąmonės treniruotėmis, kurių pagrindas, budizme atsiradęs tulpu metodas, kurio mechanizmas gerai matosi mano pateiktame sąmonių modelyje. Svarbiausia, ką iš to reikia suprasti, kad beveik viskas vyksta žmogaus galvoje, sątvaro viduje, nors galimi ir išplėsti modeliai, pagal kuriuos yra ryšys ir su nematoma transcendencija. Technologinis tikrai yra išorinis, kaip pavyzdžiui, psichotroninėje ir kt. technikoje. O hipostratinė energetinė koreliacija yra neištyrinėta sritis, ir ezoterikai dažnai tenkinasi homunkulinėmis iliuzijomis, nors nesakau, kad taip būtinai yra visada.

Kitaip sakant, nekuriu jokių bėgimo ar gelbėjimosi psichovektorių; tokios tulpų technikos yra labai įdomi sąmonės valdymo priemonė. Tik reikia stengtis neleisti, kad sąmones valdytų kiti, pasisavinę, uzurpavę open source, visiems laisvai prieinamą metodą, ir sukūrę to pagrindu sektą ar ką panašaus.

Darius

Tinklaraštininko veikla užsiimu nuo 2007 metų, visada siekdamas sudominti skaitytojus alternatyviu ir originaliu požiūriu į įvairius klausimus, kurie susiję su oficialioje žiniasklaidoje ignoruojamomis arba neteisingai nušviečiamomis temomis. Turiu humanitarinį išsilavinimą, domiuosi dirbtinių kalbų kūrimu, filosofija ir alternatyviu mokslu. Turiu išvystęs savo sistemą, kurią naudoju nepaaiškinamų reiškinių aiškinimui ir sėkmingai taikau ją praktikoje. Mano tekstai skirti žmonėms, kurie nebijo nukrypti nuo taisyklės ar mastymo normos ir pažiūrėti anapus leidžiamo horizonto. Tai, ką rašau pirmiausiai skirta smalsiems ir drąsiems protams.

View all posts by Darius →

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.