Telepatija

Žodis „telepatija“ visiems gerai žinomas, nors dauguma jį asocijuoja su moksline fantastika ar ezoterika ir nelaiko jos realiai egzistuojančiu reiškiniu. Šį žodį į vartojimą 1882 m. įvedė vienas iš draugijos „Society for Psychic Research“ įkūrėjų F. Myers; anksčiau šis hipotetinis reiškinys buvo vadinamas „minčių perdavimu“. Lietuviškai šį reiškinį siūlau vadinti mintirega, kurią dar smulkiau galima skirstyti į mintisiuntą ir mintiskaitą. Kol kas tokio termino poreikis nėra didelis, tačiau jau ne už kalnų komercinės technologijos, kurio padarys „minčių matymą“ įprastiniu, kasdieniu dalyku.

Telepatija yra gebėjimas bendrauti mintimis, kuris rodo aukštesnį gyvūno arba dvasinės būtybės išsivystymo laipsnį, todėl natūraliai buvo pradėtas naudoti ufologijos kontekste kalbant apie ateivių gebėjimus. Ateivis įsivaizduojamas kaip labiau dvasiškai ir technologiškai pažengęs, ir į pažangių sugebėjimų sąrašą įprasta įrašyti telepatiją. Ši idėja pirmiausiai atsirado fantastinėje literatūroje, o paskui perėjo į ufologiją, kuri tvirtina užsiimanti realių kontaktų tyrimu. Kita sritis, kurioje ši tema yra įprasta yra ezoterika. Yra tvirtinančių, kad tai prigimtinis žmogaus sugebėjimas, kuris iš jo buvo atimtas susiaurinus žmogaus sąmonę. Tačiau tam tikrais metodais atstačius savo natūralią būklę, įveikus gabumo lobotomiją, gebėjimą galima atgauti.

Pabandykime pažiūrėti į šį reiškinį iš arčiau ir įvertinti telepatinio kontakto galimybes su ateiviais, taip pat telepatiją tarp žmonių ir telepatiją tarp žmogaus bei gyvūno.

Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį, kad telepatija yra kalbėjimo arba bendravimo sistema, tik turinti kitokį pagrindą negu įprastinė kalba. Todėl telepatijai būtini kalboje naudojami organai: „telepatinė burna“, siunčianti informaciją ir „telepatinė ausis“, ją priimanti. Bet tai turi vykti ne akustiniu, o kitokiu principu: elektromagnetiniu arba naudojant kitokią nežinomą energiją. Gamtoje pavyzdžių, rodančių, kad gyvūnas informacijos perdavimui naudotų elektromagnetines bangas – nežinoma, tačiau iš principo tai nėra neįmanoma. Nors telepatiją suprasti kaip kalbos atmainą nėra įprasta, bet iš esmės tai yra tik kitoks komunikavimo būdas. Tai žinoma nėra visiškai tas pats kas ir akustinė kalba, nes daroma prielaida, kad telepatijoje per informacijos nešėją perduodama pati minties forma, kaip ji pasirodo žmogaus sąmonei. Tai yra mintis nekonvertuojama į jokį kitą kodą, į jokius nuo minties suvokinio skirtingus „žodžius“. Nors galimi variantai kai bendraujant tokiu būdu, vidinis sąmonės turinys transformuojamas daugiau, bet signalo perdavimas vis tiek būna egzotiškas ir labai neįprastas.

Elementariame lygmenyje ateivis neturėtų skirtis nuo žmogaus, jeigu jis yra organinės kilmės, o ne kokia nors transdimensinė būtybė. Jis turėtų būti sudarytas iš ląstelių, audinių ir organų, sujungtų į sistemas organizme. Audiniai paskirstyti į funkcijas – nuo apsauginės, medžiagų apykaitos iki informacijos apdorojimą vykdančių audinių, tokių kaip smegenys. Audiniai gali būti specialiai suformuoti keitimuisi informacija ir nesuformuoti. Pavyzdžiui, smegenų audinys tiesiogiai minčių perdavimui kaip telepatinė burna nėra suformuotas, nors informacinis procesas jame vyksta ir į išorę skleidžia energiją. Galima įsivaizduoti, kad ateiviai ar anapusinės būtybės turi telepatinę ausį, kuri gali skenuoti informacinį procesą, net jeigu jis nepritaikytas informacijos perdavimui. Tai, žinoma, nereiškia, kad telepatijos „organas“ būtinai turi būti fizinis. Visai įmanoma, kad savo „dvasinėje“ dalyje, kuri labai mažai ištyrinėta, mes turime dvasinius organus, per kuriuos taip pat įmanoma sąveika. Kol kas faktas tas, kad ši žmogaus dalis – visiškai neištyrinėta. Gal būt todėl, kad ji neveikianti, išjungta.

Tačiau tai įmanoma padaryti ne tik natūraliai, bet ir technologiškai, pavyzdžiui, naudojant magnetinio rezonanso tomografiją, kuri parodo audinio viduje vykstantį energetinį-informacinį procesą, kurį, žinant smegenų žemėlapį, galima asocijuoti su sąmonės turiniu. Tai yra technologinė „telepatinė ausis“, kuri yra sukurta ir įmanoma. Galima įsivaizduoti biologines rūšis, kurios turi natūralų, biologinį į organizmą integruotą tomografą ir savo jutimuose mato kitų organizmų elektrinį neuronų aktyvumą. Tokiu atveju mūsų kūnas, ypač smegenys, atrodytų kaip pagamintos iš stiklo ir permatomos kiaurai, ir būtų galima matyti vidinius energijos pliūpsnius, informacijos tekėjimą ir iššifruoti jų prasmę. To biologinių pavyzdžių nėra, tačiau tai neprieštarauja jokiems dėsniams ir iš principo mokslo nedraudžiami. Ypač daug žadantis technologinis šio klausimo sprendimo būdas, vadinamasis žmogaus hipostratų atidarymas. Telepatija būtų kažkas panašaus į hipostratų regėjimą, nes mintis yra įprasta akimi nematomoje hipostratoje.

Kita telepatinio ryšio pusė yra informacijos perdavimas į nesuformuotą informaciją priimti audinį, arba kitaip sakant – „telepatinė burna“ veikianti be „telepatinės ausies“. Tokia galimybė technologiškai yra įrodyta – norint sukelti funkciją, reikia sužadinti neuronų grupės depoliarizaciją. Tai gali atrodyti labai sunku, bet turint omenyje, kad neurono dydis yra 4/1000 milimetro, tai neturėtų atrodyti neįmanoma ir tai daroma su implantais bei elektrodais. Klausimas – ar ateiviai gali turėti tokią biologinę trigerinimo sistemą, su kuria galėtų veikti į imtuvą nesuformuotą smegenų audinį. Visi energetiniai procesai natūraliai spinduliuoja informaciją į aplinką, bet tai tik šalutinis, o ne pagrindinis audinio produktas. Gali netyčia taip atsitikti, kad kažkokiu nežinomu būdu nesuformuotas į siųstuvą audinys sugeba susirišti su nesuformuotu į imtuvą audiniu ir perduoti/priimti informaciją.

Natūraliame organizme tokios galimybės žmogui skamba iš tiesų neįtikėtinos. Tačiau jos nėra tokios neįtikėtinos technologiškai, nes visai įmanoma technologinėmis priemonėmis nesuformuotą į funkciją audinį paversti technologine „telepatine burna“ ir technologine „telepatine ausimi“. Ateivius įsivaizduojame kaip labai technologiškai pažengusius, todėl didelė tikimybė, kad jų telepatija yra technologinė. Taip pat esu įsitikinęs, ir netgi turiu liudininko statusą, kad tai yra pasiekę žmonės, kurie sukūrė priemones leidžiančias skaityti ir perduoti mintis bendrąja prasme, t. y., visą sąmonės turinį per visą sąmonės plotą. Tai gali atrodyti neįtikėtina, tačiau tuo įsitikinti galėsime labai greitai, nes kompanija „Neuralink“, įsteigta Elono Musko, kelių mėnesių bėgyje žada paskelbti naujos informacijos apie savo kuriamą produktą, kuris leis smegenis/sąmonę sujungti su kompiuteriu.

Jeigu kontaktas vyktu su ateiviais, kaip pilnos, biologinės telepatinės rūšies, tos galimybės turėtų būti pritaikytos prie žmogaus smegenų, vadinasi žmogus šiam tikslui ateivių turėtų būti visapusiškai ištyrinėtas. Tačiau, kad biologinė telepatija tarp žmonių ir ateivių būtų suderinama – tikimybė labai maža. Jeigu toks telepatijos gebėjimą turintis ateivis ir bandytų perduoti kokį nors signalą, žmogus neturėtų telepatinės ausies ir nemokėtų telepatinės kalbos naudojamos ateivių, todėl susišnekėjimo tikimybė būtų nulinė. Taip ypač būtų tuo atveju, jeigu telepatija būtų tik kitokio tipo kalba. Aišku, telepatui sugebant tiksliai perduoti savo minties struktūrą, jeigu ta mintis labiau susijusi su jusliniu vaizdu, suprasti mintis kaip vaizdinius būtų įmanoma, tačiau ateiviška semantika be specialaus pasiruošimo būtų visiškai neįkandama.

Taigi konstatavus sėkmingą telepatinio kontakto atvejį, reikia neatmesti galimybės, kad tai kontaktas su žmonių organizacijomis, kurios naudoja slaptas pažangias technologijas, bet priedangai apsimetinėja ateiviais. Tokia galimybė įmanoma atmetus psichinio sutrikimo atvejus. Šios technologijos, o gal natūralūs žmogaus gebėjimai, ypač tikėtinos atitrūkusioje civilizacijoje, kuri valdo mūsų planetą ir kurioje gyvena tikri, pilni, t. y., neapriboti žmonės, galintys kontaktuoti su civilizacijomis, esančiomis už mūsų planetos ribų. Apie šią planetos sandarą jau rašiau įrašuose „Giluminė valstybė“ ir jeigu domina, galima susipažinti su apibendrintu mūsų planetos santvarkos vaizdu. Kiekvienoje valstybėje yra antstatas, kuris susijęs su atitrūkusia civilizacija ir kontroliuoja vietinį „rezervatą“. Mano gyvenimas turėjo šiokių tokių sąlyčių su šiuo vietiniu viršvalstybiniu antstatu. To dokumentais įrodyti negaliu, bet laikui bėgant tai vis labiau matysis iš mano pateikiamos informacijos.

Atsisakant tirti telepatinius kontaktus, neištiriamas didelis kontaktų su ateiviais ir pažengusiais žmonėmis skaičius. Deja jų ufologai, konspiracijų tyrinėtojai, ezoterikai nemėgsta todėl, kad beveik nėra objektyvių priemonių juos tirti. Tai būtų įmanoma vieninteliu atveju, jeigu telepatai atsiskleistų perdavinėdami realią, unikalią informaciją. O tai – mažai tikėtina.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.