Liūtų skerdykla

Situaciją mūsų planetoje gerai apibūdina liūtų, veganų ir maisto trilema. Norėdamas išgyventi, liūtas turi ėsti mėsą, vadinasi žudyti kitus gyvūnus. Veganai gyvūnų žudymą dėl maisto laiko amoraliu, todėl atsisako mėsos ir liūtus vaizduoja monstrais. Maistas yra tragiško likimo aukos, kurios suvartojamos tam, kad pratęstų kažkieno gyvybę. Liūtai gal ir norėtų, jeigu galėtų, tapti moraliais, tačiau išgyvenimui jiems reikia mėsos, todėl moralė yra mirtis liūtams. Veganai kovoja prieš liūtus ir bando gelbėti iš skerdyklų aukas, liūtai maitinasi ir siekia patraukti į šoną veganus. Problema tokia: visų išgelbėti neįmanoma, kas turi teisę gyventi, o kas turi mirti?

Moraliu išlikti neįmanoma nė vienu atveju, nes, jeigu renkamės veganų kelią – nužudome liūtus, atimdami iš jų maistą. Jeigu leidžiame liūtams maitintis, turime žudyti maistinius gyvūnus. Šioje situacijoje galima bandyti liūtus veganizuoti, tačiau tai būtų liūto prigimties prievartavimas, nes liūto veganizavimas ir pavertimas žolėdžiu būtų įmanomas tik su genetinėmis manipuliacijomis ir liūto išsigimimu. Žmogaus prigimtis yra lankstesnė ir gali maitintis vien augalais, tačiau net turėdamas tokią galimybę yra mėsėdis ir aukoja maistinius gyvūnus maisto pramonėje.

Šią situaciją galima mąstyti ir platesnėje perspektyvoje, siejant trilemą ne tik su maitinimusi, nes ši situacija atspindi tris pagrindinius įmanomus vaidmenis gyvenime. Galima būti moraliu veganu, amoraliu liūtu, pasiimančiu gyvenime viską ko nori bet kokiomis priemonėmis, ir galima būti auka. Liūtai mėgaujasi gyvenimu ir savivaliauja planetoje; veganai yra kovotojai ir gelbėtojai; ir yra sutraiškyti likimai, nukentėję nuo monstrų siautėjimo. Kiekvienas gyvenime susiduria su klausimu kokį vaidmenį pasirinkti ir kaip netapti auka ir maistu kitiems. Matome kad veganų ir liūtų vaidmenys beveik lygiaverčiai, o maistu nenorėtų būti niekas, nes tai yra iššvaistytas, nepavykęs gyvenimas. Iš maisto perspektyvos – veganai sąjungininkai, o liūtai – didžiausi priešai.

Skaityti toliau