Gynyba nuo psichotroninio tardymo (4)

Pratęsiant psichotroninio tardymo taktikų neutralizavimo klausimą, prie viso to, kas pasakyta galima pridurti dar kelias priemones. Naudinga išskirti išorinį ir vidinį „darbą“ (abuse). Viduje veikiama per psichologinį manipuliavimą, kurio tikslas priversti žmogų paklusti; o išorėje siekiama pasinaudoti socialiniu spaudimu, per vardo juodinimą ir santykių griovimą. Kitaip sakant, poveikis vyksta dviem frontais, siekiant kiek įmanoma susilpninti žmogų psichologiškai, bandant jam pavaizduoti, kad nėra jokios išeities. Kad taip neatsitiktų, reikia gerai išmanyti visas psichotroninio tardymo metu naudojamas taktikas. Tokio tardymo metu siekiama dviejų tikslų: informacijos surinkimo ir valios palaužimo. Reikia visuomet žinoti, kad paklusimas terorizuotojams neišspręs jokių problemų, bet dar labiau gali apsunkinti situaciją.

Pavardinsiu vidines taktikas:

1) ėjimais pagrįstas žaidimas, kai po kiekvienos tavo minties įterpia savo repliką, kurios tikslas užtverti kelią, neutralizuoti tavo ėjimą ir sudaryti „dialogo“ iliuziją. Taip žmogui neduodama ramybės, sekinama kantrybė ir bandoma sukurti įspūdi, kad kelių jokių nėra. Šią taktiką naudojant ilgai, pavyzdžiui, visą dieną, sudraskomas minčių srautas, jis pasidaro fragmentuotas, neleidžiama vystyti jokios nepriklausomos minties. Ši taktika dar papildoma slopinimu, kai įterpiama ne tik replika, bet ir užblokuojamas tavo srautas. Šitaip gali įvilioti į kokius nori spąstus, kreipti „dialogą“ norima kryptimi. Laisvo minčių srauto nelieka ir tai labai nuvargina.

2) kvadratinių akių taktika, kai bandoma tavo mąstymo turiniui primesti interpretacija ne pagal temą, bet pagal reakciją į ją. Tai pasiekiama su dirbtinėmis, suvaidintomis, apsimestinėmis reakcijomis, vaizduojant, kad sužinojo kažkokį siaubingą dalyką ir siaubo laipsnį nustatyti galima pagal terorizuotojų reakciją į tavo mintį, „kvadratines akis“. Tai gali būti nebūtinai vidinė taktika skirta tik terorizuojamam žmogui. Ypač ji veikia kai reakcija demonstruojama pašaliniams žmonėms ir jie apie objektą sprendžia ne pagal jį patį, bet pagal aktorių reakciją į jį. Šitaip prikuriamas siaubas ten, kur nieko tokio nėra.

3) savo operacijos problemų suišorinimas, žaidžiant gailesčio jausmu. Rodoma kaip jiems nesiseka, kokie jie nelaimingi, žlunga gyvenimas ir tik tu gali padėti pakišdamas pats save. Šitaip suišorinant informaciją, padalinama našta, dalis užkraunama taikiniui, kad jo sąmonėje atsidurtų neigiama informacija ir ta informacija pradėtų graužti taip pat, kaip graužią terorizuotojų grupę. Šitaip sumažinama sau skirta negatyvi energija ir našta pasidaro šiek tiek lengvesnė. Tai ypač veikia tada, kad žmogų norima įtraukti į savo problemų sprendimą, padarius viešais visus savo skaudulius.

4) dvigubo mąstymo taktika ypač dažna, kuri dar kitaip vadinama melavimu. Melavimas yra konstrukcinis mąstymas, kai savo viduje sukonstruojama tikrovės neatitinkanti mąstymo schema, ir savo šnekoje (vadinamame išeinančiame sraute) naudojama ne tikrovė, bet išgalvotos priemonės, kurių tikslas pasiekti tikslą paveikiant žmogų per apgaulę. Dvigubas mąstymas gali kurti išgalvotą istoriją, pateikti išgalvotą situaciją, kurios tikslas įrėminti sprendimų centrą ir priversti žmogų padaryti klaidingus sprendimus. Tačiau naudojant kognityvinę telepatiją, šią taktiką nesunkiai galima pramatyti. Ypač lengva kai suvoki, kad negalima pasitikėti nei vienu žodžiu, nes tokiose situacijose kaip psichotroninis tardymas niekada nebūna jokio nuoširdumo. Viskas yra apsimetinėjimas ir vaidyba, kurios tikslas padaryti darbą.

Išorinės taktikos:

5) išorinio pasaulio įvykių sukrovimas į tavo vidų. Ši taktika mišri, ji iš dalies taikoma vidinio terorizavimo metu, iš dalies – skleidžiant apie žmogų dezinformaciją visuomenėje. Pasaulis visada pilnas įvykių, kurie nebūtinai susiję su tavimi. Tačiau vykdant juodąją operaciją, šie išoriniai nusikaltimai pritempiami prie tavo gyvenimo, kad būtų galima primesti už juos atsakomybę. Tai yra kaltinimas dalykais, kurie iš tikro kažkur įvyko, bet tu nesi su jais susijęs, tačiau tau nesąžiningai siųnama už juos atsakomybė. Kartais tai daroma norint pagąsdinti ir patikrinti, kartais norima apšmeižti visuomenės akyse, arba paprasčiausiai norima tave padaryti atpirkimo ožiu, nes prokuratūrai reikia statistikos ar dar ko nors. Yra dar vienas paaiškinimas: už „išaiškinimus“ skiriamos premijos, tad netrūksta menkystų, norinčių užsidirbti.

6) paskutinė taktika yra tavo privataus gyvenimo pavertimas fasadu, kuriam taikomos viešo gyvenimo normos. Šiaip žmogus vertinamas pagal viešą elgesį ir jis tai žinodamas, jį kontroliuodamas gali rūpintis savo reputacija. Privačiame gyvenime žmogus daug laisvesnis, nes jis normaliomis sąlygomis turi būti prieinamas tik artimiems žmonėms. Čia jaučiamas didelis atsipalaidavimas, tikintis, kad privatūs dalykai netaps viešais. Tuo naudojasi agentūra, kuri įsibrauna į privatų gyvenimą, surenka informaciją ir padaro tą informaciją tavo viešu veidu ir jis tampa prieinamas visai visuomenei. Šitaip žmogus paverčiamas patyčių objektų dėl pačių normaliausių dalykų, kuriuos savo privačiame gyvenime daro visi žmonės. Tačiau tai tampa agentūros silpnapročių pramoga ir teorizavimo metodu, vaizduojant, kad privačiam gyvenimui galioja tokios pat normos kaip ir viešam. Taip agentūra blefuoja, bando pastatyti į nepatogią padėtį, sukelti stresą. Suvaržyti privatų gyvenimą, tikintis kad žmogus bijos „netinkamai elgtis“. Tai neturėtų suveikti, nes ši taktika yra blefavimas, kai žaidžiama statant ant apgaulės.

Iš tikrųjų tai tik kelios naujausios nustatytos taktikos, kurių repertuaras yra labai platus. Jų žinojimas, susidūrus su tokia situacija, labai svarbus, nes tai leidžia iš manipuliuojamo taikinio tapti aktyviu veikėju, kuris geba smogti atgal nemažiau skaudžius smūgius negu abuseriai. Nors puikiai suprantu, kad tokios priemonės neišsprendžia visų problemų, ypač kai terorizuotojai susinervina ir gali pereiti prie tiesioginių kankinimų. Be to, ir tempą ilgą laiką išlaikyti labai sunku, tad reikia derinti pasyvius ir aktyvius momentus, kai kartas nuo karto pasiilsima arba paprasčiausiai stebima ir renkama informacija, kuri paskui gali būti naudingai sugražinta tardytojų grupei, naudojant „įveikimą per analizę“ arba „įveikimą per įvardijimą“.

Svarbiausia – nepasiduoti jokiai įtakai, o tai lengviausia tada, kai supranti, kad viskas, kas vyksta yra netikra, tik melas ir blefas.

Gynyba nuo psichotroninio tardymo (2)

Tardymo lervų tema – labai plati, todėl išsemti ją viename įraše neįmanoma. Negana to, ši tema ir labai svarbi žmonėms, kurie susiduria su psichotroniniu užgrobimu. Ji tokia svarbi, kad nuo to, kiek giliai sugebi šį klausimą suvokti, gali priklausyti likimas ir gyvybė. Todėl išplėtimas, pagilinimas, o kai kur – pakartojimas, labai naudingas. Reikia žinoti, ką paprastai tardymo lervos daro, kokios jų taktikos, priemonės ir kaip nuo viso to apsiginti, padarant lervų priemones neveiksmingomis.

Anksčiau į šią temą nesigilinau, kovojau su tardymo lervomis pasyviai, bet atėjo laikas situaciją pakeisti, iš pasyvaus pasipriešinimo pereiti prie aktyvaus. O tam labai padeda įsigilinimas ir analizė. Pagrindinės gynybos priemonės yra psichologinės, jos veiksmingos tiek, kiek lervos veikia psichologinės operacijos (psyops) rėmuose. Yra atidirbtos psyops priemonės, bet taip pat yra ir gynybos taktikos. Kadangi visgi tai tardymas, nors daugeliu bruožų jis prilygsta energetinei mitybai, reikia žinoti kaip vyksta tardymas, kokia tardymo pradžia. Visuose tardymuose dalyvauja objektas, tardytojas ir tardymo psichologijos ekspertas, kuris tardytojui turi paruošti tardymo modelį. Todėl pirmiausiai yra lerva, kuri atlieka tardymo psichologijos eksperto vaidmenį. Ši lerva daro atminties skenogramą ir ruošia maitinimosi objekto psichologinį profilį. Tada į darbą kimba psichotroninio tardymo lervos.

Reikia suvokti, ką jos daro, kaip daro ir ko siekia. Jų veiksmai prilygsta primityviam maitinimuisi; bet tardymo lervos maitinasi ne šiaip kuo, ne smegenimis, bet daugiau sąmonės energija, o šios energijos aukščiausia išraiška yra vadinama dėmesiu. Vadinasi, lerva siekia patraukti dėmesį ir per jį maitintis sąmone. Maitinimasis vyksta tol, kol sąmonė sunaikinama, visa iščiulpiama. Tai vyksta tokiais etapais: prisisiurbimo vietų ieškojimas, kurios yra dėmesys; tada – įlindimas į vidų; ir trečias etapas yra siurbimas, maitinimasis. Skirdamas kam nors dėmesį, žmogus atidaro savo sąmonę, praveria erdvę laisvam dalinimui, atidavimui per saviaktualizacijas.

Visa tai suprasti – nėra labai sunku. Galbūt kažkiek sunkiau kai neturi tokios patirties. Bet retas kas jos neturi. Nes tai universalus psichologinis principas – tie kas nėra patyrę vidinių tardymo lervų poveikio, vis tiek gyvenime yra susidūrę su žmonėmis, kurie net nebūdami viduje, bet būdami šalia – siurbia psichologinę energiją. Tai vyksta tokiais pat etapais, kaip aprašyta prieš tai.

Į lervų elgesį šie tiek pasigilinau pirmame įraše. Dabar parodysiu, koks yra pagrindinis gynybos principas, be jau minėtų trijų – perspektyvos suišorinimo, vizualizacijos, ir temos apskritimo sukūrimo, į kurį įstumiamas klonuojantis lervos elgesys. Gynybos esmė – sąmonės padalinimas į dvi zonas: atvirą sąmonę ir uždarą sąmonę. Bet tai ne viskas. Reikia ne tik vizualizuoti šį skirtumą, nubrėžti demarkacinę liniją, bet visais būdais stengtis likti uždaroje būsenoje ir neatidaryti savo dėmesio, nes per dėmesį lerva įlenda į vidų ir maitinasi tavo energija („tardo“). Tai lervos daro desperatiškai bandydamos pertemti per demarkacinę liniją ir ieškodamos būdų prisisiurbti prie tavo sąmonės. Vyksta provokacijos, vaidyba, melavimas, gąsdinimai ir t.t.

Kad tai lervai nepavyktų reikia naudoti perspektyvos vizualizaciją, stebėti procesą iš išorės arba lervos akimis (tam kad suprastum ką ji nori padaryti). Šitas įterptas vaizdinys labai palengviną išlaikyti dėmesį uždarytą, arba reaguoti tik įveikimu per analizę to, kas vyksta ir apibendrinančiu arba šmaikščiu lervų elgesio klonavimu (komentavimu), t. y., perkartojimu savo replikomis.

Lerva siekia dėmesingo panirimo į išprovokuotą būseną, kad galėtų su ja susilieti per budrumo praradimo akimirką prisisiurbdama. Tai gali būti pasiekiama per apgaulę, kai naudojami du verbaliniai signalai teigiamas ir neigiamas, kad atidarytų su teigiamu, o nuodus kartu išvirkštų su neigiamu. Arba atidarymui naudoja teiginį, su kuriuo norėtum sutikti ir netgi patiktų įsivelti į diskusiją, bet diskusija provokuojama tik tam, kad būtų atidaryti dėmesio vartai. Dar vienas apgaulės panaudojimas yra melagingo žodžių ekrano sukūrimas, kurio tikslas paslėpti tikrą situaciją, prikurti oro pilių ir įvilioti žmogų į kokius nors spąstus, „sudominti“.

Kai turi kabliukų, gauna svertų, su kuriais gali laisvai atidarinėti ir uždarinėti dėmesį ir maitintis tada, kada nori. Tad reikia visomis jėgomis stengtis, kad lervos tokių šantažo svertų neįgytų – nei apgaule, nei gąsdinimu.

Lervos, pamačiusios aktyvią gynybą, pradeda desperatiškai ieškoti kaip ją įveikti. Praeitame įraše jau rašiau, kas daroma, norint tai pasiekti. Prie to galiu dar pridurti keletą pastebėjimų:

1) Įveikimas per situacijos, argumentų analizę;

2) Kai našta tampa nepakeliama, naudoja inversijos taktiką, atseit čia ne mes lervos, bet tu;

3) Daugkartinis to paties pakartojimas, kuris erzina, nes žinomos informacijos pakartotinis gavimas, perteklinis, beprasmis ir kai kas nors taip bruka, ima erzinti; tačiau kai tai per ilgai užsitęsia – situacija tampa kvaila arba absurdiška; tada peršokama prie kitos temos;

4) Psichologinis smurtas įšvirkščiant dirbtines mintis į sąmonę ir jas sustiprinant verbaline ataka (abuse);

5) Apibendrinantis klonavimas, refleksija; apibendrinimas naudojant duomenų bazės lygio informaciją apie asmens gyvenimą;

6) Ir t. t.

Yra visa galybė pačių įvairiausių taktikų ir norint sėkmingai nuo jų apsiginti, neatidarant savo dėmesio ir neįsileidžiant tardymo lervų, reikia gerai išmanyti pagrindines jų rūšis, kad galėtum iš karto atpažinti ir naudoti gynybos priemonę, kuri vadinasi „įveikimas per įvardijimą“ arba „įveikimas per analizę“. Šią taktiką pirmiausiai naudoja lervos, tačiau viena iš galingiausių ir veiksmingiausių priemonių yra apsukti tas lervų taktikas, su kuriomis galima efektyviai neutralizuoti lervų agresiją.

Ši sistema svarbi ne tik tuo, kad ji leidžia gintis nuo vidinio psichotroninio terorizavimo. Ji ne mažiau veiksminga ir nuo išorinio terorizavimo arba paprasčiausio psichologinio ėdimo, kai kas nors pastoviai nori tavo dėmesio tam, kad galėtų juo naudotis, maitintis sąmone ir tavimi, tavo kokiais nors resursais. Bet yra ir labai didelis skirtumas: nuo išorinio ėdimo gali pasitraukti, pasislėpti, o vidinis terorizavimas yra toks sąmonės užgrobimas, kad niekur nėra saugios vietos ir neįmanoma gauti jokios atvangos. Be to, išorėje gali matyti su kuo turi reikalą, o viduje gali tik vizualizuoti tardytojus kaip šlykščias prie sąmonės prisisiurbusias kirmėles. Su tokiomis kirmėlėmis gali tekti turėti reikalų labai ilgai, todėl būtina mokėti arba mokytis su jomis gyventi. Pagrindinė priemonė bado dieta – neatiduoti jokio dėmesio, jokios minties, jokios emocijos, niekada netraktuoti kaip žmonių, net jeigu vaidina pažeidžiamus ar demonstruoja savo žaizdas. Tai jos daro tam, kad prisisiurbtų prie tavo dėmesio, ir galėtų naudoti jį kaip kokį į sąmonę įleistą kateterį.

Gynyba nuo psichotroninio tardymo (1)

Dabar aprašysiu metodus kaip gintis, kai įvairiomis telepatijos rūšimis yra piktnaudžiaujama. Šiuos metodus reikia žinoti, norint išmoti duoti tinkamą atkirtį įsibrovėliams. Psichotroninio sąmonės užgrobimo metu dažniausiai naudojamas žodinis terorizavimas (verbal abuse). Jis gali trukti labai ilgai: ištisą parą ir ilgus mėnesius, jeigu ne daugiau. Todėl reikia gerai žinoti, ką tokiose situacijose daryti. Kadangi šis terorizavimas labai panašus į tardymą, tačiau tokį kuriame nesiskaitoma su priemonėmis, tai gynyboje galima naudoti tardymo situacijos modelį. Bet šis modelis turi būti pakoreguotas ir pritaikytas prie skirtingos vietos, kuri yra žmogaus galvoje.

Kaip pradinį variantą galima pasiūlyti tokį metodą: pirmiausiai, kai viskas tik prasideda, kurį laika stebėti ir tempti laiką beprasmėmis diskusijomis, naudojant ne projekcinį, bet konstrukcinį mąstymą. Tada ištyrinėjus pagrindines taktikas, galima imtis atsakomųjų veiksmų. Tik reikia turėti galvoje, kad reikės daug kantrybės, nes dažnai tokios operacijos laikas neturi apribojimų. Bet tai naudinga tuo, kad parodoma jok toks vidinis puolimas (abuse) yra beprasmis.

Galima elgtis pritaikant dvi priemones: perspektyvos apsukimą ir vizualizaciją. Perspektyva apsukama tam, kad situaciją matytum iš šono, gerai būtų pačių terorizuotojų akimis, kad suprastum, ką jie daro. Vizualizacija reikalinga nužmoginimui, nes jie ir patys elgiasi ne kaip žmonės, todėl jiems šie bruožai nereikalingi. Su terorizuotojais galima kalbėti kaip su žmonėmis taktiniais tikslais, bet niekada negalima traktuoti kaip žmonių. Kad tai būtų lengviau, juos galima vizualizuoti kaip prie sąmonės prisisiurbusias lervas. Vadinasi savo galvoje reikia modeliuoti taip. Matyti tardymo kambarį su stalu, kur vienoje pusėje sėdi tu, kitoje lervos. Bet žiūrėti į šį kambarį perspektyvą patalpinus terorizuotojams už nugarų ir stebint iš šalies, save pastatant į lervų padėtį. Tai yra geriausias būdas suprasti ko lervos nori, ko siekia ir kokius metodus naudoja.

Reikia prisiminti, kad viskas ką jie daro visada būna tik vaidyba, ir kad jie siekia vienintelio tikslo – padaryti savo darbą, pasiekti rezultatą. Negalima tapatintis su lervomis ir rodyti jokių sindromų. Nenaudoti projekcinio mąstymo, jį pakeičiant konstrukciniu mąstymu. Tai nėra labai sunku, jeigu sunkiau pakeisti perspektyvą ir žiūrėti į situaciją iš šono, ne iš vidaus, galima šiek tiek pasitreniruoti. Šią taktiką naudojau gal pusantros valandos ir perskaičiau žemiau išvardintas lervų „gudrybes“. Tai gali padaryti kiekvienas žmogus užvaldytas lervų; jeigu pritrūksta kantrybės, galima įterpti beprasmes diskusijas kaip poilsio ir atsipalaidavimo priemonę. Noriu tik dar kartą paakcentuoti, lervos – ne žmonės ir negalima jų nuoširdžiai traktuoti kaip žmonių (draugelių). Kodėl – paaiškinsiu paskui.

Atlikus minėtą veiksmą, vadintą perspektyvos suišorinimu ir vizualizacija, reikia terorizavimo situaciją uždaryti į siauresnį temos arba situacijos ratą, pagal situaciją. Kadangi viena iš lervos taktikų yra minčių, būsenų, jausmų ir situacijų klonavimas, tai mintis reikia padaryti tokias, kad klonavimas būtų uždarytas į kuo siauresnį, beprasmį ratą. Jį pagal situaciją galima siaurinti arba plėsti, taip pat pertraukai peršokti į beprasmes, konstrukcines, ne projekcines diskusijas. Kadangi lervos irgi turi kantrybę, jos gali pradėti priešintis ir kaitalioti savo taktikas. Kantrybės savybė ta, kad ją labiausiai išsekina beprasmybė, nes labai sunku be galo tęsti beprasmę būseną.

Pritaikęs šias pradines taktikas, nustačiau tokius lervų pagrindinius metodus:

1) Klonuoja mintis, būsenas, situaciją naudodami veidrodinio atspindėjimo taktiką;

2) Naudoja temų paletę, tai yra, ieško silpnų ar minkštų vietų individualiai arba grupe peršokdami per jautrių temų sąrašą ir žiūrėdami kaip reaguoji (ar įsitrauki į reakcijas ar diskusijas);

3) Gali apsimestinai rodyti perdėtas emocijas, bet klonavimo lygyje;

4) Užsiima savirefleksija, rato kuriame uždaryti ribose; jeigu ratas siauras, situacija uždaroma į primityvią dėžutę;

5) Vaizduodami, kad ilgai neįmanoma išlaikyti tokio dėmesio – groja ant kantrybės;

6) Pradeda vaizduoti, kad metodiškai renka informaciją, tave nuasmenina ir padaro objektu;

7) Ieško grojančių temų;

8) Tylinti lervų grupė stebi konstruktus ir aktualizacijas;

9) Kad pagamintų daugiau minčių, bando įtraukti į diskusiją (retoriniais klausimais);

10) Savarankiškumo didinimas mažinimas, per beprasmes savirefleksijas, vertinumus (kurie klonavimo tipo, sukurto rato ir vizualizacijos ribose);

11) Kai nustoja klonuoti, daro bandomąjį emocinį moduliavimą, per temų paletę;

12) Išnaudoja bio-psichologinius smegenų konstruktus – konkurencijos, hierarchijos, proto statuso, pajuokos objekto statuso;

13) Kai mato pastangas ignoruoti, pradeda kalbėtis tarpusavyje komentuodami elgesį, kad savo vertinimą pasakytų kaip išoriniam stebėtojui, esančiam užribyje;

14) Gali kantrybę trumpinti techniniu implantų programavimu, kai pradedi jausti, kad kantrybė senka;

15) Dažnai kantrybė tampa pagrindiniu terorizavimo objektu, kuris pakeičia emocinį tampymą;

16) Bando patys ratą siaurinti iki beprasmybės, nes su beprasmybe sunkiau išlaikyti dėmesį;

17) Kai nepasiekia, ko nori, lervos labiau atsitapatina, individualizuojasi, susilpnėja klonavimas (tada ypač naudinga išorinė perspektyva ir įlindimas į lervos vidų);

18) Iš siauro rato lervos gali bandyti iššokti, pradėdamos naują temą, kai neveiksmingumas nepakeliamas ir norima atsikratyti situacija;

19) Gali išryškėti situacija kai lerva „vėl nori tapti žmogumi“ ir padiskutuoti iš širdies; bet tai – apgaulė;

20) Jeigu nepavyksta, pradeda gąsdinti, kuri yra antra priemonė po apgaulės;

21) Kai lervos susinervina, bando savo problemą spręsti technologiškai;

22) Tardymo firminė taktika, perdėtas mandagumas ir manieringumas, norint parodyti kontrastą; visas negatyvas tavyje, o mūsų iš pusiausvyros ir gerų manierų neišveda, net tavo blogis; tai tave turėtų labai sunervinti; pavyzdžiui, sako ne – „tu meluoji, melagis“, bet „nenorėčiau tavimi tikėti…“; aš esu mandagus ir tikiuosi, kad tuo pačiu atsakysi ir tu;

23) Jeigu parodyti, kad visas blogis yra objekte neišeina, tada pereina prie kankinimų;

24) Gali vaizduoti pažeidžiamą, tikėdamasis, kad prarasi budrumą ir pradėsi pulti,

girdamasis;

25) Gali vaizduoti tave kaip „kumyrą“ kuriuo žavisi, bet pareiga yra pareiga, darbą reikia padaryti, nes „kumyras“ priešingoje barikadų pusėje;

26) Tokiose situacijose, kad prasitęstų kantrybė, galima įterpinėti beprasmes diskusijas;

27) Kai įtampa užaštrėja, gali prieš tave naudoti žodinius signalus, priešingus situacijai, pavyzdžiui, sakydami „laikykis, laikykis…“ kai mato kad senka jėgos, nes tada šie žodžiai skamba kai pasityčiojimas, sukuria frustraciją ir sutrumpina pasipriešinimą;

28) Naudoja įvairias užuominas, kad visas negatyvas tavyje; arba naudoja pasipriešinimo įveikimą per įvardijimą;

29) Kai mato kad niekas neveikia, dėmesį nuima per pertrauką ir išprogramavimą;

30) Gali naudoti demonstratyvų metodiškumą, kad parodytų, jog esi tik objektas;

31) Gali bandyti kažką tau pasakyti netiesiogiai, bet tarpusavio mini-dialogu, tave išstumdami į užribio stebėtojo vaidmenį;

32) Gali pabandyti aiškinti savo šūdiną sistemą, rodydami absoliutų įsitikinimą ir t.t., tam kad „suprastum“ kaip turi būti;

Lervų taktikų yra labai daug; bet visas jas reikia stebėti užsirašinėti ir klasifikuoti, kad lengvai galėtum atpažinti ir, pavyzdžiui, naudoti įveikimą per įvardijimą. Niekada nieko apie save nepasakoti, nerodyti atminties, nesivelti į „nuoširdžias“ diskusijas, nes lervos niekada nebūna nuoširdžios. Jos rodo meilę ne tau, bet savo darbui, kurio logika yra tavo sunaikinimas. Jeigu priimi lervos meilę, tai kartu susitaikai ir su tokia meilės logiką. Tada būsi žavėjimosi objektas tik kalėjime arba po žemėmis.