Genijų misija

Šiame skyrelyje pratęsiu bendruosius samprotavimus apie eterį, kurie vis dar yra pasiruošimas praktinei veiklai. Tai, ką darau yra gnostinių implantų projektavimas į eterio kauzalinį kontinuumą, kurie yra tik vietos pradinis paruošimas tolesniam išvystymui. Tikslumo didinimui, aišku, reikės realių sąveikų, tačiau iki to reikia paruošti teorinį modelį iš bendro supratimo, iš to, ką kiti jau naudoja alternatyviose pažinimo sistemose. Dalis darbo jau padaryta, manau, juo visai sėkmingai galima pasinaudoti filognozijoje.

Informacinio ploto savo gnostiniuose implantuose sumuojame nedaug, dėl šios priežasties jo aiškinamoji galia nedidelė. Galima įsivaizduoti prote tokį gnostinį implantą į tikrovės kauzalinį kūną, kuris paaiškintų jos atsiradimą pilnu paaiškinimu. Toks žinojimas prieinamas tik toli pažengusioms civilizacijoms, kurios sugeba tobulai manipuliuoti gyvybės ir tikrovės substratais. Pavyzdžiui, pusė informacinio ploto – tikrai reikštų tarpžvaigždinę kosminę civilizaciją, matančią realybę labai dideliu gyliu ir suprantančią kaip ji veikia. Deja, mes kol kas sumuojame, mano vertinimu, iki 5 proc. informacinio ploto, arba 1/20. Tikras kauzalinis kūnas yra pilna tikrovė, bet jis paslėptas anapus sąmonės, o tai, ką mes matome – tėra nedidelis sluoksniukas, kuris mums pasako apie tikrovę labai nedaug. Todėl stengiamės sužinoti daugiau, bet labai apdairiai, apgalvotai ir išmintingai.

Mane dominančią realybės dalį vadinu eteriu, tai jau ne kartą sakiau. Ji mane domina todėl, kad mano nuomone, visi ateities proveržiai susiję su šia sritimi. Pateiksiu bendrą įsivaizdavimą, kaip aš suprantu šį gnostinį implantą į kauzalinį tikrovės kūną. Tikiuosi, kad parengiamąją informaciją visą atsimenate, ypač spektrinę substancijų juostą ir kaip vadinu artimuosius eterius, kurie yra iš Standartinio modelio perimti bozoniniai laukai, pervadinti eteriu ir pavadinti kitu pavadinimu. Tai būtina, nes čia ne fizika, čia filognozija. Aksitonu vadinu elektromagnetinę sąveiką, kleonu – silpnąją sąveiką, ir eineru – stipriąją sąveiką.

Skaityti toliau

Psioninės antenos

„Filognozijos pradmenų“ I tome į kauzalinių kūnų kontinuumą buvo įdėtas substancijų gnostinis implantas, turintis teoriškai paaiškinti koks yra visas žmogaus ir jį supančios aplinkos substancijų spektras. Žmogaus sąmonėje, kurią vadinu sumatoriumi, visas šis spektras nerodomas, matome tik patį tikrovės paviršių, kuris jos supratimui duoda labai nedaug, nes neatskleidžiamas pagrindinis principas. Turime siekti pamatyti daugiau, o tai padaryti be gnostinių implantų išplėstinės realybės galima tik dirbtinėmis priemonėmis. Tikrovę pamatyti mums leidžia sąveika su artimuoju eteriu. Mums gerai žinomas tik vienas – vadinamasis aksitonas, tačiau darau prielaidą, kad yra kitos artimojo eterio formos, tokios kaip kleonas ir eineras. Taip pat, aksitonas gali turėti ne tik magnetinį ir elektrinį komponentą, bet ir kitų, kurie neatrasti arba slepiami.

Tai, kad turi būti įmanoma sąveika su giliosiomis substancijomis, rodo žmogaus sandara, kurioje įmanoma aksitoninės energijos transformacija į informaciją gnostinėje substancijoje. Tai paaiškinti yra tik viena galimybė – tarp eterių yra kontaktinė sąveika. Jeigu tai tiesa, turi būti įmanoma pasinaudoti šia sąveika giliųjų eterių matavimui. Tai yra esmė to, ką vadinu Mockaus transformacija. Žmogaus samprata yra trialinė, vaizduojama trikampiu, ir tarp visų šio trikampio kraštinėmis jungiamų kampų turi būti įmanomas tarpsluoksninis perėjimas. Trikampį pastačius ant smaigalio, viršutinė kraštinė rodo perėjimą tarp fizinės ir gnostinės substancijos. Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu yra sąveika, o žmogaus galimybė rodo, kad tai faktas.

Tarkime kad be aksitoninių bangų yra kleoninės bangos, kurios yra papildomi komponentai ir papildomos simetrijos eteryje. Aksitoninės bangos gaudomos antenomis, kurios sudarytos iš laidininkų, turinčių laisvų elektronų, kuriuos išjudina eterio komponentai. Pagal tai kaip juda srovė, galima vertinti aksitoninių bangų charakteristikas – ir jeigu jos siųstuve suformuotos tikslingai, priimti informaciją. Tačiau ką daryti, kai eterio komponentai elektronų nejudina, sąveikauja su substancijomis kitais būdais? Turime vienintelę galimybę – anteną formuoti kitu principu.

Skaityti toliau

Van Gogas skerdykloje

Filognozijos žinojimo sistemoje bandau savomis sąvokomis permąstyti tai, kas yra žmogus. Tai darau stengdamasis atverti jo gelmę tam, kad parodyčiau kas yra paslėpta už paprastoje patirtyje pasirodančio fasado. Norint geriau save pažinti, tokio paprasto žinojimo jau neužtenka ir turime siekti daugiau. Kadangi tai pažinimas, negana to – ne kūrybinis pažinimas, estetinio vaizdavimo pasitelkti negaliu. Dėl šios priežasties žmogaus paveikslas atrodo sutechnintas ir nužmogintas, tarsi norėčiau pateikti žmogų kaip daiktą ar bevertį objektą. Kodėl tai netiesa ir kodėl filognozija nebus kuriama kaip techninė disciplina, paaiškinsiu toliau. Visą struktūrą lemia „Filognozijos pradmenyse“ pateikti trys sąmonės kokybės kriterijai, kurie yra a) tiesos procentas, b) veiklos mastas, c) pozityvus traktavimas. Pirmi du – daugiau techniniai kriterijai, tačiau juos bandoma kompensuoti trečiame punkte.

Pradėkime žmogų aiškinti nuo įsivaizduojamos pradžios, kai tikrovėje, kuri yra tik simetrijų valdomas, inertiškas rėizolas, įvyksta laisvės įvykis. Kokia šio įvykio prigimtis, kaip galime paaiškinti jį paprastomis, mūsų jau turimomis filognozijos sąvokomis? Pirma formuluotė būtų tokia: laisvės įvykio esmė – informacinės gaublės energetinėje gaublėje susiformavimas. Tarkime, kad iš pradžių pasaulis tėra taškinių, energetinių elementų sankaupa, kuri surišta tik lokaliai. Šiuos taškus valdo pamatiniai simetronai, kurie sukrinta taip, kad geriausiai atitiktų geometrinės formos. Tokioje realybėje laisvė neįmanoma, viskas joje determinuota. Tačiau tarkime, kad tokioje taškinėje terpėje atsiranda galimybė pridėti papildomų dimensijų ir taškai yra plečiami į informacinius plotus. Rėizole visos sąveikos vyksta tiesiogiai, taškas į tašką per jėgą; eiolas susiformuoja tada, kai atsiranda galimybė sąveiką sumuoti į informacinį plotą, išplečiant dimensijų skaičių. Tokioje sistemoje kai taškas veikia tašką, galimybių jokių nėra, nes sąveika yra elementas-visuma vienas prie vieno. Bet tarkime, kad susumavus visą plotą, pateikus jį kaip suvokiamą vaizdą, atsiranda galimybių perteklius, kuriame jau reikia gebėjimo orientuotis – taip tikrovėje atsiranda laisvės dimensija.

Skaityti toliau

Klajūnas

Atidžiau pažiūrėję į filosofijos ir mokslo grandus rodomus istorijoje pamatytume, kad nebuvo jie tokie jau dideli genijai, nes jų proveržiai silpni, neteisingai suprantamas kontekstas ir bendras vaizdas. Jeigu būtų kitaip, filognozijos projektas būtų atsiradęs ne dabar, bet prieš 2500 metų. Šiandien turėtume ne pirmus žingsnelius, ne pradžią, bet galėtumėme mėgautis rezultatais – dideliu holoplastinės tiesos procentu, daug didesniu negu turime dabar. Tuo tarpu matome, kad nepasiektas joks rimtas rezultatas – arba jis nerodomas, sukuriant skirtumą tarp situacijos, kuri yra garde ir karalių rūmuose. 2500 metų yra iššvaistytas laikas, matome apgailėtiną vaizdą, žmonija nežino tiesos ir stovi toje pačioje vietoje, kurioje buvo prieš tūkstančius metų. Matome nedidelį proveržį paskutinį šimtmetį, tačiau tai išimtis, o ne taisyklė. Manau, tai paaiškinti galima tuo, kad tyrinėjimas, pažinimas buvo blokuojamas, lėšos švaistomos lėbavimui ir karams. Panašus stabdymas matomas ir dabar, nes padaryti būtų galima daug daugiau negu leidžiama.

Mano situacija irgi sunki, negaliu rimtai užsiimti tuo, kuo turėčiau, tačiau tai manęs nestabdo. Informacijos yra daug, tačiau atiduoti jos negalėsiu, nes tam nėra tinkamų žmonių, bet užuominą po savęs nusprendžiau palikti, todėl ir viešinu šį filognozijos modelį. Jo paskirtis „filosofinio principo“ lygyje parodyti bendrą vaizdą ir išsklaidyti įsisenėjusias iliuzijas. Šis darbas skirtas ne elitui, bet visuomenei, tiems, kurie turi galimybių paversti tai plačiai paskleista žinių sistema. Gal kas nors atsiras, kas sugebės tai pritaikyti praktikoje.

Skaityti toliau

Sudeginti implantus, sutraukyti antrankius, pakarti išgamas

Paaiškinus kodėl sąmonės sumatoriuje turime tik 5 proc. anapusinės realybės ir milžinišką norą šį procentą padidinti, reikia pereiti prie svarbiausio klausimo – kokios žmogaus paslapčių atskleidimo pasekmės, ypač kai jos atsiduria netinkamose rankose. Žmogaus pažinimas veda prie substratologijos, kuri individualią žmogaus formą paverčia valdomu ir kontroliuojamu substratu, generuojančiu iliuziją vadinamą „žmogumi“. Bent taip jį vaizduoja substratologijos ideologai, lendantys į vidų tam, kad pažinę jį galėtų kurti modifikuotus žmones, pritaikyti jį įvairioms reikmėms – darbui, pramogoms, kariuomenei, valdymui ir pan. Tai baigiasi žmogaus sumenkinimu, nuvertinimu, jo pavertimu nieko nereiškiančiu, vartojimui skirtu objektu. Transhumanistai kuria žmogų ne sau savo šeimininku, bet tik išnaudojimui, vergovei.

Imdami visą žmogaus spektrą ir visą gylį, randame tris vietas, kuriose žmogui sukuriamas kalėjimas, iš kurio nėra išėjimo. Per priekinę sąmonę matome fizinį kalėjimą, kurio pagrindinės technologijos yra materijos valdymas; per galinę sąmonę sukuriamas dvasinis kalėjimas, atimantis iš žmogaus laisvo subjekto statusą, diegiantis per substratą iliuzijas, naudojantis psichotroninę prievartą prieš dronais paverstus žmones; ir paskutinė smūgio žmogaus laisvei vieta, pati svarbiausia, yra žmogų kuriantysis pradas, kuris šiuo metu aiškinamas per genetiką. Schemoje tai atrodo taip:

Skaityti toliau

Dievų karas

Pateikus bendrą filognozijos vaizdą pagrindinėse dvejose schemose, idėja užbaigiama į tikrovę pažiūrėjus iš sąmonės perspektyvos, pagal tai, kiek procentų joje matosi tikro pasaulio. Sąmonę galima vadinti informacijos sumatoriumi, kuris iš tam tikro kiekio signalų sukonstruoja tikrovės atvaizdą. Šie signalai užgriebia tik nedidelę dali tikro aplinkos vaizdo, todėl sumuojamas nepilnas informacinis plotas. Koks yra pilnas plotas ir kokia dalis jame atitenka sumatoriui įvertinti sunku, tačiau tai matosi iš to, kiek mes suprantame tikrovę ir kiek galime ją valdyti. Mano spėjimu fenomenloginis sumatorius sumuoja tik 2,5 proc. viso vaizdo, prie kurio dar pridedami 2,5 proc. intelektinio antisumatoriaus, kuris kuria sensoriumo paaiškinimus kontinuumų metodu. Taip gaunami 5 proc. viso informacinio ploto. Akivaizdu, kad tai labai mažai, ir tai, ką mes matome savo šviesos arkose – labai netikslus ir iškraipytas aplinkos vaizdas. Tačiau jo pagrindu mes turime orientuotis, jo pagrindu kuriame tikrovės pažinimo modelius.

Atrodytų savaime suprantama, kad turime siekti 100 proc. tikrovės formos, kuri yra visa, pilna tiesa, tačiau šis klausimas ne toks paprastas. Vien dėl to, kad tą 100 proc. ne taip lengva įtraukti į proto laksatą, neiškraipant tikrovės formos, nes jo galimybės jai atvaizduoti – minimalios. Tačiau filognozijoje šį ribotumą bandoma spręsti naujų, laksatinių ekranų kūrimo idėja, siekiant sukurti pažangesnius tikrovės atvaizdavimo būdus. Galimybės vis tiek ribotos, bet daugėjant tikrų žinių, galima keisti savo sandaros formą, padarant ją labiau pažengusia. Tai tolima ateitis, ir tai šiuo metu neturėtų būti aktualu.

Skaityti toliau

Knyga – Filognozijos įvadas (2018)

Praėjus 2018 ir prasidėjus kitiems metams laikas paviešinti vienoje vietoje savo darbo rezultatą, turintį skaitmeninės knygos formą. Joje yra santrauka to, ką darau nuo 2007 – surinkta viskas, kas svarbiausia ir geriausia. Tai žingsnis į naują, tikrą pasaulį, kuriame nuo akių nukrenta visos iliuzijos religijos, filosofijos ir mokslo srityje, kurios peržengiamos ir patenkama į naują erdvę, kuri buvo įvardinta kaip filognozija. Tai kelias skirtas tyrinėjimui, pažinimui ir mąstymui savo galva. Tai nėra koks nors labai įspūdingas pasiekimas elitinis lygis – pavadinime esantis žodis „Įvadas“ rodo, kad ši knyga skirta pradedantiesiems, tiems kas yra kelio pradžioje. Vadinasi siekia tik pakloti pamatus ir duoti į rankas metodus, tačiau tuo viskas nesibaigia – tik prasideda. Informacija kurią pateikiu dar nebaigta, nes trūksta paskutinės, praktinės dalies, tačiau kadangi jos užbaigimas užtruks, nusprendžiau teoriją paviešinti nelaukdamas praktinių rezultatų. Informacija, kurią pateikiu yra mūsų dienomis labai aktuali dėl tobulėjančių proto valdymo technologijų, nes padeda suprasti kokiu principu jos veikia. Tačiau perspėju, kad tai tik gretutinė tema. Filognozija nėra religija, nėra filosofija ir nėra mokslas, todėl įtraukiama į šias sistemas neteisėtai, taip pat neteisėtai taikomi jų vertinimo kriterijai. Kad nebūtų jokių „pseudo-“, geriausia taktika – neapsimesti tuo kuo nesi. Tie kas laukia šių dalykų, jų neras, tačiau tikrovė nėra jokios pažinimo sistemos nuosavybė.

D. Mockus. Filognozijos įvadas. 2018.pdf

Bendras Filognozijos vaizdas

Šioje „Filognozijos įvado“ vietoje jau esame beveik pasiruošę daryti praktinius tyrimus, tetrūksta galutinio apibendrinančio paaiškinimo, kokioje vietoje tas tyrimas bus daromas. Juo nesiruošiama padaryti jokių stulbinančių atradimų, nes artimuosiuose eteriuose tai neįmanoma, tačiau pasimokyti tirti ir mąstyti savo galva – privaloma. Mano stilius gali pasirodyti sausas ir monotoniškas, tačiau nesiūlau jokios informacinės pramogos ir informaciniu linksminimu neužsiimu. Viskas skirta praktikai, veiklai, ne mėgavimuisi iliuzine būsena. Lig šiol akcentavau bendrą vaizdą, kurį vadinu holoplastiniu, tačiau akivaizdu, kad tas bendras vaizdas iš pradžių yra tik šablonas, kurį dar turėsime užpildyti; taip pat laikau svarbiu principą, kurį pavadinau Mockaus transformacija, turintį paaiškinti kaip energija virsta informacija šviesos arkoje. Kadangi žmogus yra dviejų realybių junginys, tarp tų realybių turi būti tiltas, kurio nepaaiškinus suprasti kas yra žmogus ir kaip jis atsiranda – neįmanoma. Norit atsakyti į šį klausimą, reikia aprėpti visą žmogaus spektrą, kuris prasideda nuo atomų pasaulio ir baigiasi tolimųjų eterių gelmėje. Tarp visų šių sluoksnių privalomas pereinamasis ryšys, antraip jie nebūtų sujungti, ir nebūtų įmanomas sielos komunikavimas su fiziniu pasauliu. Šis dvikryptis ryšys ir vadinamas Mockaus transformacija (energijos į informaciją).

Kaip sakiau, žmogaus sandarą patogu aprašinėti Uroboro simboliu, tačiau turime iš ezoterikos ir magijos sferos jį perkelti į racionalų pasaulį. Taip pertvarkytas šis simbolis labiau tinkamas filognozijai, siekiančiai pažinti žmogų ir jį supančią realybę protu. Filognozo protas neįprastas, nes jis neina nei religijos, nei filosofijos, nei mokslo keliu, tačiau vis tiek tai yra protas, nes kuriamas toje vietoje, kurioje protą konstruoja išvardintos sistemos. Tačiau filognozijos prielaida – susikonstruoti protą savomis priemonėmis, padarant jį labiau tinkamu filognozijos didžiajam tikslui. Uroboro paskirtis išskirti dvi substancijos rūšis, sudarančias egzistuojančio žmogaus pamatą – rodančiąją substanciją ir rodomąją substanciją. Tie, kas skaitė „Įvadą“ iš eilės, ne kaip atskirus straipsnius, turėtų pagrindinius teiginius atsiminti. Rodančioji substancija yra savotiškas indas, kartais vadinu gauble, kuriame vaizdų forma formuojama informacija. Rodomoji substancija yra atvaizdas, nuimtas iš anapus žmogaus esančios realybės. Tirdami šiuos atvaizdus, mes kuriame teorijas apie mus supančią realybę. Savo schemoje Uroboro principą sujungiau su eterių spektrine juosta, bandydamas sąmonės dalis susieti su jų vieta šiame spektre. Ta juosta pateikta ankstesniame skyrelyje.

Skaityti toliau

Kaip atrasti savo kelią 2019?

Žmogaus gyvenimas sutvarkytas taip, kad įgautų spiralės formą, kuri yra tiesės ir apskritimo junginys. Tai pagrindinė matricos, į kurią esame patalpinti forma. Viskas sukasi ratu, tačiau, kad nesugrįžtų į tą pačią vietą ir nepanirtų į stagnaciją, įvedamas ir judėjimas į priekį. Kiekvieną kartą sugrįžtame į tą pačią vietą, tačiau turime būti aukštesniame lygyje, jeigu atliekame savo darbus. Taip pavaizduotą gyvenimą galima skirstyti į etapus ir tiesėje, ir apskritime. Kokie jie yra, turėtų žinoti visi. Šį kartą atkreipsiu dėmesį į tai, kas kartojasi, į kokias dalis padalintas kasdienis ciklas. Tai be abejo irgi žino visi, tačiau galima patyrinėti šiek tiek atidžiau.

Šiame paros rate turime 24 valandas, kurios labai patogiai dalinasi į tris dalis po 8 valandas. Turime aštuonias valandas miegui, aštuonias – darbui ir aštuonias laisvalaikiui. Yra įmanomi įvairūs išplėsti variantai, bet čia į juos nesigilinsiu. Šią schemą naudinga paanalizuoti energijos ir pinigų požiūrių, kurie labai reikšmingi faktoriai paprastų žmonių gyvenimuose, kurie neatitrūkę nuo primityvios buitinės realybės. Tai nėra tvarka, kuri turi būti propaguojama, bet norint iš jos išsivaduoti, pirmiausiai reikia suvokti jos esmę, tai kaip veikia kalėjimas ir matrica. Schemoje viskas atrodytų taip:

Skaityti toliau

Keturnarė sąmonė ir tulpu metodas

Žinojimas vertingiausias tada, kai įgytas savo protu. Taip yra todėl, kad tada jis yra arčiausiai jį sukūrusio žmogaus. Viskas, ką įdeda kiti, sukuria žmogui daugiau ar mažiau priešišką psichovektorių, kurio paskirtis kreipti jį tokia kryptimi, kuri reikalinga ne jam, bet kažkam kitam. Pats paprasčiausias atvejis – kai į kokią nors žmonių grupę sudedama universalizatų sistema, kurios paskirtis suvienodinti žmonių sąmones tam, kad juos būtų galima valdyti kaip masę. Turint galvose vienodas ideologines schemas, galima naudoti visiems universaliai galiojančias logikas ir argumentus. Jeigu tokių universalizatų sistemos žmonių galvose nėra, juos būna labai sunku sutelkti, todėl jų neįmanoma valdyti. Tai rodo, kad visi žinių skleidėjai iš tikro į galvas deda virusus, kurie reikalingi tam, kad žmogumi būti galima pasinaudoti. Toks ideologinis apdorojimas išcentruoja žmogaus psichovektorių, perkelia centrą į ideologija ir žmogų paverčia tos ideologijos zombiu, kuris tampa kažkieno valdžios užgrobimo įrankiu. Tai yra standartinė žmonių valdymo priemonė, kuria naudojantis sukuriami gradientai, minusinės ir pliusinės zonos, ir ant jų uždedami judėjimo keliai iš „nepageidaujamų“ kažkam vietų, į kažkam „pageidaujamas“. Visi pagal tokių psichovektorių schemas mąstantys žmonės yra pagauti ideologijos, paversti kovos įrankiais. Arba kitaip – nelaisvi.

Tai reiškia, kad mano skleidžiama informacija neturi būti mokomasi ar zubrinama mintinai, nes žodžiuose, pavadinimuose ir schemose nėra jokios tiesos – tai tik mano subjektyvūs įspūdžiai, interpretacijos ir įžodinimai, kurie reikalingi susipažinimui su mano požiūriu. Tai, ką aš tvirtinu, reikalinga tik tam, kad būtų galima palyginti kiek nuosavas matymas skiriasi nuo manojo ir pabandyti suprasti skirtumo priežastis – instaliuotos ideologijos, suvokimo prigimtiniai skirtumai, skirtinga gyvenimo patirtis, naudoti kitokie metodai ar dar kas nors. Aš stengiuosi sukurti maksimalų, žmoguje centruotą metodą, kuris netarnauja jokioms sistemoms ir agregorams, esantiems anapus žmogaus. Ir pats to nekuriu, neorganizuoju gerbėjų ir pasekėjų grupės, nes nesiekiu valdžios, nedidinu galios, nesiruošiu kurti jokios valdžiai užgrobti skirtos piramidės. Tenoriu atsiimti, susigrąžinti savo sąmonę ir paskatinti tai padaryti kitus, atsisakant visų ideologinių kalėjimų, kuriems žmogus tarnavo lig šiol. Jeigu kas nors pasitvirtina savoje patirtyje – galima imti ir naudotis, tačiau visada privaloma mąstyti savo galva, nes nemąstantis perėmimas žalingas žmogaus laisvei. Mano metode svarbiausia tiesa, kuri dažnai, siekiant pašalinių tikslų, smarkiai iškraipoma. Todėl tiesa gali suartinti ir suvienodinti, sukurti universalizatą, tačiau savaime tai neįmanoma, nes naudojami metodai ir perspektyvos būna tokie skirtingi, kad tokia absoliuti tiesa būna už galimybių ribos. Gyvenimas kolektyvinėje sąmonėje reiškia, kad žmogus nelaisvas, kad jis zombis – kažkieno įrankis.

Skaityti toliau

Praktinės filognozijos pradmenys

Skyrelyje „Filognozijos profiliai“ filognozo veiklos buvo suklasifikuotos į dvi kategorijas. I ketegorija yra praktinė, skirta instrumentais rinkti duomenis apie tikrovės simetroną, o II kategorija yra to simetrono teorinio modelio kūrimas. Rimtas darbas prasideda nuo eksperimentinių duomenų. Be jų, teorinis modeliavimas turi tik pasiruošimo paskirtį. Tai, ką lig šiol dariau, galima priskirti II kategorijos veiklai, nes nesirėmiau jokiais konkrečiais eksperimentais. Iš dalies buvo panaudoti kitų surinkti duomenys ir asmeninis bendras pasaulio supratimas. Bet, kaip jau sakiau, tokia kryptis nėra teisinga, nes taip tik kuriami gnostiniai implantai, kurie dažniausiai neturi jokio atitikmens tikrovėje. Teisinga kryptis yra I kategorijos veiklos surinkti duomenys, perkeliami į proto konstruktus, teorijas. Todėl paskutinė, ketvirta „Filognozijos įvado“ dalis bus skirta praktikai, ar bent jau tokios praktikos užuomazgai.

Filognozija nėra mokslas. Nuo jo bandau kiek įmanoma atsiriboti ir tikrovę tirti per savo asmeninę perspektyvą. Kad tai būtų lengviau, reikia įvesti savo terminologiją, kuri nesipainiotų su moksliniu žargonu ir būtų pilnai filognozinė. Kitiems tai gali būti nepatogu, tačiau tai privaloma, nes čia užsiimama ne mokslu ir nereikia to, kas daroma filognozo, su juo painioti. Realybė ir reiškiniai gali būti tie patys, mokslo ir filosofijos jau ištirti, tačiau filognozijoje mąstomi naujais pavadinimais. Jau esu perspėjęs, kad pažinimo esmė ne pavadinimuose ir juose nėra jokios tiesos – nesugebant pažvelgti anapus pavadinimų, bus labai sunku suprasti tai, kuo užsiima filognozas. Už pavadinimo privaloma matyti teisingą mintį-schemą. Šiam tikslui dažnai naudoju supaprastintus paveikslėlius, kurie yra užuomina į tą formą, kurią reikia konstruoti savo mintyse.

Skaityti toliau

Kuo pakeisti antisumatorių?

Norėdami suprasti kuo skiriasi tikras mokslas nuo netikro, turime surasti tą tašką, kuriame įvyksta išsiskyrimas ir suprasti šio išsiskyrimo priežastis – kodėl viena atšaka nueina teisingu keliu, o kita klaidingu. Tam reikia šiek tiek patyrinėti vidinę žmogaus dalį, suvokti kokiais principais ji yra pagrįsta. Supaprastinimo dėlei tarkime, kad žmogus sudarytas iš sąmonės ir proto; sąmonė – tai savotiška gaublė, kurios viduje turime minčių ekranus. Sąmonės principą apibrėškime kaip sumatorių, kuriame vyksta surinktų duomenų sintezė, suformuojama į objektyvų ir subjektyvų pasaulį. Pati sąmonė kaip visuma antisumatoriaus sugebėjimų neturi arba jie labai neryškūs, tačiau jis labai stipriai išryškėja žmogaus prote ir sudaro žmogaus sandaros antrą polių. Todėl sąmonė yra tik sumatoriaus veiksmo erdvė, o prote suprojektuotas sumatorius ir antisumatorius, kuris gali judėti abiem kryptimis, nuo visumos prie dalies ir nuo dalies prie visumos.

Todėl suvokimas veikia kaip kokybinis informacijos sumatorius, o protas sudarytas iš sumatoriaus ir antisumatoriaus. Nuo to kokia savybė dominuoja priklauso mąstymo tipas: holistinis, jausminis, asociatyvinis, indukcinis, sintetinis yra sumatorinis; o analitinis, matantis detales ir faktus, logikas ir ryšius yra antisumatorinis. Mokslo išsivystymas priklausė kaip tik nuo šių polių išsiskyrimo, kai prote pradėjo formuotis antisumatorius ir analizė. Sumatorius ir antisumatorius prote gali būti

Skaityti toliau