Liūtų skerdykla

Situaciją mūsų planetoje gerai apibūdina liūtų, veganų ir maisto trilema. Norėdamas išgyventi, liūtas turi ėsti mėsą, vadinasi žudyti kitus gyvūnus. Veganai gyvūnų žudymą dėl maisto laiko amoraliu, todėl atsisako mėsos ir liūtus vaizduoja monstrais. Maistas yra tragiško likimo aukos, kurios suvartojamos tam, kad pratęstų kažkieno gyvybę. Liūtai gal ir norėtų, jeigu galėtų, tapti moraliais, tačiau išgyvenimui jiems reikia mėsos, todėl moralė yra mirtis liūtams. Veganai kovoja prieš liūtus ir bando gelbėti iš skerdyklų aukas, liūtai maitinasi ir siekia patraukti į šoną veganus. Problema tokia: visų išgelbėti neįmanoma, kas turi teisę gyventi, o kas turi mirti?

Moraliu išlikti neįmanoma nė vienu atveju, nes, jeigu renkamės veganų kelią – nužudome liūtus, atimdami iš jų maistą. Jeigu leidžiame liūtams maitintis, turime žudyti maistinius gyvūnus. Šioje situacijoje galima bandyti liūtus veganizuoti, tačiau tai būtų liūto prigimties prievartavimas, nes liūto veganizavimas ir pavertimas žolėdžiu būtų įmanomas tik su genetinėmis manipuliacijomis ir liūto išsigimimu. Žmogaus prigimtis yra lankstesnė ir gali maitintis vien augalais, tačiau net turėdamas tokią galimybę yra mėsėdis ir aukoja maistinius gyvūnus maisto pramonėje.

Šią situaciją galima mąstyti ir platesnėje perspektyvoje, siejant trilemą ne tik su maitinimusi, nes ši situacija atspindi tris pagrindinius įmanomus vaidmenis gyvenime. Galima būti moraliu veganu, amoraliu liūtu, pasiimančiu gyvenime viską ko nori bet kokiomis priemonėmis, ir galima būti auka. Liūtai mėgaujasi gyvenimu ir savivaliauja planetoje; veganai yra kovotojai ir gelbėtojai; ir yra sutraiškyti likimai, nukentėję nuo monstrų siautėjimo. Kiekvienas gyvenime susiduria su klausimu kokį vaidmenį pasirinkti ir kaip netapti auka ir maistu kitiems. Matome kad veganų ir liūtų vaidmenys beveik lygiaverčiai, o maistu nenorėtų būti niekas, nes tai yra iššvaistytas, nepavykęs gyvenimas. Iš maisto perspektyvos – veganai sąjungininkai, o liūtai – didžiausi priešai.

Skaityti toliau

„Magijos“ teorija filognozijoje

Šiame skyrelyje pratęsiu sątvaro filognozinę analizę, kurioje pateiksiu sumatoriaus, sumanto ir sumato terminų platesnį paaiškinimą, su konkrečiais pavyzdžiais. Šis aiškinimas bus šiek tiek sudėtingesnis, todėl suprantamas tik įsigilinusiems į mano iškeltas filognozijos problemas. Kitiems skaitymas greičiausiai neduos jokios naudos, nes sudėtingas koncepcijas galima suprasti tik gerai įsisavinus pradmenis. Dėl šios priežasties laukiančius lengvo ezoterinio pasiskaitymo turėsiu nuvilti. Kiti, galbūt, turintys šiek tiek labiau išlavintą protą, net nesusipažinę su ankstesniais klausimais, esmę sugebės suprasti.

Tiems, kam sunku įsivaizduoti ką reiškia žodis laksatinis ekranas, kuris yra pagrindinė filognozijos aprašymui naudojama konstrukcija, siūlau į terminą pasižiūrėti paprasčiau, matematiniu žvilgsniu. Paprastą laksatinį ekraną galima įsivaizduoti kaip koordinačių sistemą, kur vertikali ašis žymi erdvę, x, o horizontali – laiką, t. Tai pats paprasčiausias atvejis, iki šiol naudojamas moksle, kurį laikau neteisingu, nes anapus sumatoriaus tokių dėmenų, kaip x ir t nėra. Naujas laksatinis ekranas yra toks, kuriame klasikiniai dėmenys, atvaizduojami ašyse, pakeisti naujais. Tai nėra taip paprasta, nes iš savo prigimtinių suvokimo formų išlipti labai sunku.

Taigi ašys x ir t yra dėmenys, paimti iš sumanto darybinių elementų, kurie veikia kaip formos, į kurias psichikoje įstatoma sumatas, arba pats objektyvus atvaizdas. Šioje koordinačių sistemoje sumatas būtų atvaizduojamas kreive grafike. Tarkime tai elementas, judantis tam tikru greičiu, kuris nustatomas naudojant ant ašių atsirandantį skirtumą liniuotės projekcijose. Taip kuriant formules, sumaišomos sumato ir sumanto savybės, objektas suvokiamas iš gaublės perspektyvos sąmonėje, kur gaublė sudaro savotišką objekto vertinimo atskaitos sistemą.

Skaityti toliau

Objektyvaus pažinimo struktūra

Filognozo kelionė prasideda nuo pačių akivaizdžiausių, sątvaro paviršiuje pasirodančių principų, kuriuos atranda visi šiuo keliu einantys tikrovės tyrinėtojai. Šių principų užuominos randamos religijoje, filosofijoje, ezoterikoje ir moksle. Tačiau man žinomuose variantuose trūksta išbaigtumo, teisingo įsigilinimo į savo sąmonės struktūrų esminius bruožus. Teisingu keliu ėjo I. Kantas, E. Husserlis, M. Heideggeris, filosofiniu metodu tyrinėję sąmonės, kurią vadinu sątvaru struktūrą, tačiau jų pasiekimai nepakankami, filognozijos ir filognozo netenkinantys. Filognozija siekia ne išminties, bet pažinimo, todėl didelė dalis filosofais vadinamų tyrėjų iš tikro buvo ne filosofai, bet filognozai. Mano tikslas šią kryptį išgryninti, atskirti nuo filosofijos ir užsiimti joje tik tikrovės pažinimu, bet jokių pašalinių užsiėmimų. Šiuo požiūriu esu pirmasis, „grynas“ filognozas, dedantis naujos srities pamatus.

Kadangi tai pažinimas, nenuostabu, kad filognozijai labai svarbus logikos klausimas, kurį bandau spręsti kitaip, ieškodamas naujo racionalumo, kuris būtų anapus vaizdo ir veiksmo. Tačiau pradžia visgi yra vaizdas ir veiksmas, kuriuos peržengti bus įmanoma tik tada, kai suprasime šio paviršiaus esmę ir būsime pasiruošę žengti tolesnį žingsnį, žingsnį į gelmę. Logika, kaip žinia, gali būti subjektyvi ir objektyvi. Subjektyvi logika naudoja emocijas ir grynas su niekuo nesusaistytas formas. Tokia logika formą ne tiek paima iš tikrovės, kiek jai primeta. Tokia logika yra subjektyvaus psichovektoriaus pagrindas, kuris veiksmą sujungia su tam tikra žinių, žinojimo sistema. Tokia logika gali programuoti tik save arba kitą sąmonę, tačiau negali objektyviai veikti tikrovės. Tuo pagrįstos visos psichologinės operacijos, folklorinės ezoterikos ir mitologijos, kurios kuria „technologiją“ iš psichinio substrato ir ta technologija veikia tik kaip šio substrato manipuliavimo priemonė.

Kitaip yra su objektyvia logika, kuri atitinka objektyvios tikrovės formą, kurią žinant, galima tikrovei daryti realų poveikį, tai yra, ne per suvokimą, ne per įspūdį ar iliuziją, bet per realų veiksmą su pirmapradžiais objektais. Tuo kažkokia dalimi užsiima filosofija, ezoterika, bet daugiausiai mokslas. Tuo tarpu religijoje, mitologijoje, magijoje objektyvios logikos yra mažiausiai. Šios senovinės sąmonės valdymo technologijos šiais laikais yra atgyvena visose objektyviose srityse, vienintelė vieta, kur dar gali rasti sau vieta yra psichologinė konsultacija ir terapija. Tame nieko nuostabaus, nes tokios logikos visos pagrįstos manipuliavimo savo ir kitų psichika psyopais. Aišku, negalima sakyti, kad psyopai neveikiantys – jie yra puikūs manipuliavimo sąmone instrumentai. Kai sakoma, kad tai neveikia, tai turima omenyje, kad jie neveikia kaip objektyvi technologija, kuria galima, vien per žinias, žinojimą manipuliuoti realia substancija, visu substancijų spektru.

Skaityti toliau

Apie pliuralizmą unisonu

Viena didžiausių mūsų pasaulio paslapčių šiuo metu yra ta, kad planetą valdo grupuotės, sukūrusios sąmonės valdymo technologijas. Situacija dviprasmiška, nes viena vertus, tai labai paplitęs ir populiarus mitas, bet kita vertus, daug kas juo netiki ir laiko, kad mokslui iki tokio proveržio labai toli. Retas kas yra su tuo realiai susidūręs gyvenime ir žino šios grupuotės „veiklą“ iš savo tikros patirties. Vėlgi tokių žmonių ne tiek mažai, nors procentas nėra didelis, tačiau masė žmonių visu tuo netiki ir laiko svaičiojimais bei kliedesiais. Toks vaizdas susidaro žiūrint iš išorės. Kitas vaizdas, pasimatytų pažiūrėjus į viską iš vidaus, tuo neabejoju, nes dauguma tokių netikėtojų tėra aktoriai ir apsimetėliai, kurie viską žino, tačiau bijo net cyptelėti, kad patys netaptų taikiniais.

Toks slaptumas ir masės žmonių tamsumas – labai nepalanki terpė organizuoti pasipriešinimą ir demaskuoti visą šią nusikaltėlišką sistemą. Taip pat reikia neužmiršti, kad tai dirbtinai kontroliuojama, nes daugumos žmonių sąmonės užvaldytos ir jie yra technologiniai lobotomai, nesugebantys sulipdyti nepriklausomos minties. Mąstymas sukaustytas vergovinių programų, informacijos šaltiniai visi kontroliuojami ir nėra būdų pamatyti, kas iš tikro vykstą už kulisų – matome tik saldžius fasadinius spektaklius, remiamės išoriniu įspūdžiu, kuris rodo visai ne tai, kas yra gelmėje. Mūsų gyvenimas tik surežisuotas spektaklis, kurio aktoriai – už virvučių tampomos lėlės. Viskas gali atrodyti labai gražu ten kur matosi, vieša, tačiau ten kur pašalinės akys patekti negali, visa kultūra ir mandagumas išnyksta kaip dūmas.

Nepaisant to, kad terpė labai nepalanki, kad tuo iškrentama iš vaidinamo socialinio konteksto, viešinu šią sistemą, tikiuosi, kad kada nors atsiras priemonių įveikti psichotroninę vergovę, susigrąžinti savo gyvenimus ir pasaulį. Kai supranti kaip veikia sąmonės valdymo technologija, jos veiksmingumas sumažėja mažiausiai 60 proc., veikia tik tiesioginis zombinis valdymas. Sąmonės neįmanoma supainioti su jokia manipuliacine substratologija, kuria naudojamasi su žmogumi susidoroti „minkštuoju būdu“, per jo norus, svajones, aistras ir troškimus, kuriuos užvaldžius rankų ir kojų tiesiogiai lankstyti tampant raumenis nereikia, žmogus pats viską daro, nes jam atrodo, kad to nori. Paprastai tai būna kertinis psichologinės operacijos akmuo, kurios tikslas priversti žmogų „patį“ daryti neteisingus pasirinkimus.

Skaityti toliau

Reportažas iš žvalgybinės operacijos. Navozo gauja valstybėje (8)

Paaiškinus žvalgybų karo pačią naujausią situaciją, tai, kas gresia peržengus raudonas linijas, galima visuomenei aiškiau išdėlioti pagrindinius žaidėjus. Tai ne bus visi žaidėjai ir netgi ne tikromis pavardėmis, greičiau išsidėstymas pateiktas pagal vietinę situaciją.

Istorijos esmė ta, kad prieš 30 metų civilinės gynybos teritoriniame štabe, Kaišiadoryse, buvo užgrobtas šios sistemos centrinis kompiuteris, su kuriuo yra surištas mano galvoje esantis modulis. Šią situaciją buvo bandoma išnaudoti ir teritorinės gynybos draugovių pramogai, organizuojant persekiojimo ir tyčiojimosi operaciją, tam, kad galutinai būtų galima su manimi susidoroti, ir pasiėmus modulį, užvaldyti kompiuterį. Tas modulis iš esmės yra žvalgo įranga, su kuria žvalgai dirba savo teritorinės gynybos sistemoje.

Į laukiamą modulį yra pretendentai, kurie nori Lietuvai priklausiantį kompiuterį išsivežti į Ameriką ir ten daryti karjerą draugovinėje sistemoje. Kiek išsiaiškinau, šis perversmas buvo įvykdytas grupuotės, turėjusios ryšius su KGB Kaišiadoryse, kurią vadinu Navozo grupuote. Pagrindinis veikėjas, kuris užgrobė teritorinės gynybos kompiuterį yra V. S. pravarde Navozas. Šiuo metu jis kontroliuoja visą teritorinių gynybų kompiuterių psichotroninę sistemą, ir vykdo savo sadistines operacijas. Šią grupuotę anksčiau vadinau MK brigadomis.

Į galvą man modulis buvo įdėtas kai buvau vaikas, be jokio mano atsiklausimo, dabar sužlugdę gyvenimą nori mane paaukoti dėl savo asmeninių karjerų Amerikoje. Navozo grupuotė yra banditų gauja, užvaldžiusi spec. tarnybas ir visą valstybę, kuri bandė atsakomybę už su teritorinės gynybos sistema padarytus nusikaltimus prisiūti man. Tačiau tai yra šmeižtas ir niekingas melas.

Tačiau ši kompiuterių sistema nėra visa sistema, nes moduliai sujungti tiesiogiai per peravimo stotis esančias orbitoje, sujungiant teritorinę gynybą su visa planetą juosiančia teritorijų sistemą. V. S. pravarde Navozas pretenduojantis į mano vietą, kirviu grasindamas teritorinių gynybų tinklui, skleisdamas bendruomenėse dezinformaciją, su savo banditų gauja bando užgrobti modulį ir įsibrauti į sistemą, už ką bus griežtai nubaustas, peržengus išvardintas raudonas linijas.

Jeigu valstybėje susiklostytų koks nors ČP tai už tai bus atsakinga Navozo gauja, kurią teks tramdyti jėgos priemonėmis. Tačiau tos priemonės nukreiptos tik prieš draugoves, tarnaujančias ar užvaldytas Navozo gaujos.

Ta proga noriu pridurti, kad visi vadinamieji targeted individuals, arba žmonės taikiniai, persekiojimo aukos, yra integruoti į teritorinės gynybos kontrolės kompiuterių tinklą, ir juos, su valstybės ir psichiatrijos priedanga kankina vietinės teritorinės gynybos draugovės. Ši sistema integruota į Amerikos ir Europos draugovinę sistemą, kuri turi savo interneto tinklą, kur tiesioginėse transliacijos transliuojami įvykiai iš draugovių vykdomų operacijų. Filmuojami butai, vykdomi nusikaltimai, kurie stebimi pramogai draugoviniuose tinkluose.

Aš taip pat šitaip buvau transliuojamas, klastojant  įrašus su hologramine televizija ir dirbtiniu intelektu sukuriama kompiuterine grafika.

Reportažo pabaiga.

Karas kliedesių pasauliui

Aprašius tiesos procento vertinimo kriterijus, galima pereiti prie detalesnio paaiškinimo to, kas ji yra ir kas yra ja pagrįsta logika, konstruojama konkrečios tiesos pagrindu. Žmogus mano teorijoje skirstomas į priekinę ir galinę sąmonę, kurios maždaug atitinka objektyvų ir subjektyvų pasaulį. Todėl visai natūralu, kad suvokimas gali būti pagrįstas labiau viena ar kita vieta. Pažinimas gali siekti atskleisti objektyvią tiesą, parodančią kaip iš tikro yra tikrovėje, bet jis gali būti ir daugiau kūrybinis, kuris ne ieško atitikimo, bet tikrovei primeta savo savavališkas simetrijas. Tai gali atsitikti dėl pažinimo metodų netobulumo, dėl nesugebėjimo suprasti, o gali būti ir specialiai siekiama, norint žmonių sąmonėms bendruomenėse primesti kokią nors formą tam, kad valdžia ar išnaudotojai gautų naudą iš formos sukuriamo elgesio. Tai gali būti tikėjimas maginiais ritualais, šamaniniais gydymo metodais ir pan., kai tariami ar tikri specialistai tikintiems klientams teikia savo paslaugas.

Kokie objektyvios logikos kriterijai paaiškinau, bet čia pakartosiu dar kartą, nes tai suprasti filognozijoje yra svarbu. Kai žmogus žino tikrą tikrovės formą, kai teisingai supranta jos sandarą ir veikimo mechanizmą, gali suplanuoti teisingas manipuliacijas, pavirstančias į iš tikro veikiančią technologiją. Tai objektyvioji tiesa ir ja pagrįsta logika. Jos kokybė priklauso nuo to, koks tiesos procentas naudojamas, kokios versijos yra gnostinis implantas. Pilnas veiksmingumas pasiekiamas tik žinant visą tikrovės sąrangą, o tai pasiekti labai sunku ir žmonija ilgą laiką turės tenkintis nepilna tiesa, todėl logikos objektyvumas ilgą laiką bus ribotas, bet įrodomas realiu veiksmingumu. Tačiau kai žmogus atsitraukia į savo galinę sąmonę, čia galima rasti visko, visokio neteisingo, kliedesinio folkloro, kuris turi tik psichologinę įtaką ir naudojamas psichologinėse operacijose šarlatanų ir manipuliatorių. Pavyzdžiui, toks yra folklorinis tikėjimas, kad maginis amuletas gali apsaugoti nuo nužiūrėjimo, prakeiksmo ir blogio. Toks tikėjimas paremtas tam tikru pasakinių tikrovės supratimu, turinčiu savo įsivaizduojamą simetroną, kurio pagrindu ir kuriama amuleto „technologija“. Ši technologija nėra objektyvi, nes jos simetrija paimta iš fantazijų pasaulio, neatitinka tikros tikrovės sandaros, ir tėra viso labo 0 versijos gnostinis implantas, kuris sukonstruotas ne iš tikrovės realaus tyrimo, bet iš paimtas iš vaizduotės.

Skaityti toliau

Tiesos vertinimo principas

Remiantis tuo, kas pasakyta pirmame „Filognozijos pradmenų“ tome apie kūnų sandarą ir racionalizuotą Uroboro schemą, galima apibrėžti pagrindinį bet kokio pažinimo principą, naudojamą visose pažinimo sistemose, tačiau aiškiai ir detaliai pirmą kartą atskleistą tik filognozijoje. Norint jį suprasti, reikia per hipostratas žiūrėti ne horizontaliai, nuo priekinės iki galinės sąmonės, bet vertikaliai, neriant iš tikrovės paviršiaus tiesiai į pačią gelmę. Viršuje turime sumatorių, kurį žymime raide A; po juo turime substratinį gnostinį implantą į nematomą gelmę, žymimą B; ir pačią neapdorotą nematomą tikrovę, žymimą X. Raidės naudingos tuo, kad leidžia glausta forma aprašinėti pagrindinę tikrovės struktūrą, kaip ji atsiveria iš sumatoriaus vidaus.

Tai trys tikrovės formos, įmanomos iš žmogiškos suvokimo perspektyvos, sukuriančios tiesos pasireiškimo būdus. Kiekvieną reiškinį galima laikyti šių trijų parametrų funkcija. Akivaizdu, kad dažniausiai tikrovė atsiveria labai iškraipyta, nepilna forma arba iš viso neatsiveria, todėl norint ją padaryti matoma, reikia atlikti papildomus veiksmus. Tai ir yra kuriamo naujo filognozijos metodo pagrindinis uždavinys. Pažymėję reiškinį simboliu Ω, gauname tokią funkcijos išraišką: Ω (A, B, X).

Šį variantą dar reikia patikslinti, nes tikrovėje yra daugiau dalių negu rodo raidės B ir X. Visi substratai skyla į kuriančiojo prado substratą ir kūrinio substratą, todėl B1 – kuriančiojo prado gnostinis implantas ir B2 – kūrinio gnostinis implantas. Šis atskyrimas būtinas, nes kūrimo ir kūrinio hipostratos tokios skirtingos, kad turi būti dalinamos į atskirus segmentus loginėse struktūrose. Tas pats galioja ir tikrajai realybei, kuri sudaryta iš mažų mažiausiai dviejų dalių X1 ir X2 pagal gnostinių implantų analogiją. Sumatorius yra pagrindinis realybę surenkantis veiksmas, parodantis ją pagal sątvare užkoduotą kūnų sistemą; ir žmogus, naudodamas sumatoriaus surinktą realybę, kuria jos surastus modelius, atskleidžia hipostratų simetronus.

Skaityti toliau

Kaip tapti psionu?

Šiame straipsnyje supažindinsiu su kai kuriais praktiniais psionikos aspektais. Psionika yra mokslas apie psioninių sugebėjimų naudojimą. Žmonės turintys tokių gebėjimų vadinami psionais. Šis terminas yra dviejų žodžių junginys: gr. psy(che) (siela, psichika) ir (elektr)onika. Iš esmės, jis reiškia dvasinės ir fizinės materijos valdymą naudojant savo sąmonę. Tai įvairūs paranormalūs reiškiniai sukeliami savo mintimis. Psioniniai efektai gali būti labai įvairūs, bet vienas iš jų vadinamoji telepatija, kuri šiame įraše bus pagrindinė tema.

Pradėkime nuo to, kokia psionikos eros nauda ir pavojai. Šis gebėjimas reiškia, kad žmogus bus matomas per visą sątvaro spektrą, per visas sąmones, taip kaip jis mato pats save. Kitas žmogus matys tave taip, kaip matai save pats. O tai reiškia, kad turės apie tave tokią pačią informaciją, kokia turi tu. Kuo tai gresia – akivaizdu, visos informacijos turėjimas suteikia pranašumą, o kitą žmogų daro pažeidžiamą. Kada tai aktualu? Pavyzdžiui, tada, kai fasadas neatitinka vidaus ir žmogus demaskuojamas. Arba tada, kai psionas turi blogų kėslų žmogaus atžvilgiu ir naudodamasis pilna informacija gali surengti pasalas. Gyvename konkurencinėje visuomenėje, kur reikia žaisti strateginius žaidimus, o psionas iš anksto perkanda visus tavo ėjimus ir šiuo žinojimu pasinaudoja apžaidimui. Tai ypač pavojinga kai psionika yra vienpusė. Tačiau, jeigu šių problemų nėra, atvirumas per visą spektrą leidžia geriau pažinti ir suprasti vienas kitą, nelieka problemų ir konfliktų, kylančių dėl nesupratimo.

Dabar paaiškinkime kokie yra projekcijos vieno žmogaus į kitą principai psioniniu ir nepsioniniu atveju. Norint suprasti kaip tai veikia, reikia būti susipažinus su mano žmogaus samprata, su keturnare sąmonių sandara ir trimis žmogaus aukštais, kuriuose realizuojama jo esmė. Šitų dalykų čia jau nekartosiu. Įprastinis atvejis yra toks, kai kitas žmogus sąmonėje pasirodo tik savo fasadine dalimi, projektuodamas tik dalį savo spektro informacijos. Turime akių-garso projekciją į priekinę sąmonę, taip pat galimos taktilinės projekcijos į centrinę sąmonę. Šie variantai ir sudaro kito žmogaus fasadą. Mums atrodo, kad, laimei, fasade matoma ne viskas, nes giliosios spektro dalys lieka paslėptos, tokios kaip emocijos, mintys, atsiminimai ir pan.

Skaityti toliau

Reportažas iš žvalgybinės operacijos. Raudonos linijos (7)

Nuo paskutinio reportažo praėjo beveik metai laiko, bet situacija iš esmės nepasikeitusi: turiu gyventi apsiausties sąlygomis, kontroliuojamas žvalgybinių institucijų, kurios visą gyvenimą ruošia su manimi susidorojimą, bandydami užbaigti ir įteisinti perversmą, kuris įvyko žvalgybinėse institucijose prieš 30 metų. Visų valstybių teritorinėse gynybose veikia SKAV PŽ daliniai, kurie užsiima teritorijų administravimu psichožvalgybinėmis priemonėmis. Yra centrinis sistemos kompiuteris ir žmonės, kurie su juo integruoti per galvose nešiojamus modulius. Šie moduliai sukuria sąmonių kolektyvo telepatinio ryšio sistemą, kurioje į galvą gaunama darbui reikalinga žvalgybinė informacija.

Prieš 30 metų buvo bandoma šią sistemą užgrobti, perimant Lietuvą valdantį kompiuterį, ir nulaužiant modulių tinklą, kurie su šiuo kompiuteriu sujungti. Vienu iš šios operacijos taikinių tapau aš, nes turiu savo galvoje tokį modulį ir esu integruotas į sistemą, nors prieš 30 metų buvau tik 15 metų amžiaus. Buvau implantuotas Amerikos žvalgybos technika, kuri ir siekia šio SKAV PŽ dalinio kontrolės, kam reikia, kad aš pasakyčiau kodus ir įjungčiau modulį, kurį paskui mane nužudžius bus galima pasiimti.

Tačiau operacija buvo organizuojama su priedanga, bandant inscenizuoti kriminalinio nusikaltėlio persekiojimą, skleidžiant šmeižtus, fabrikuojant įrodymus ir klastojant bylą. Bandyta pavaizduoti mane psichiniu ligoniu, nors tai, ką jie vadina „liga“ yra žvalgybinės įrangos telepatinis ryšys – mano komunikacija su daliniu kuriam priklausau, ir terorizavimo technika, su kuria CŽV vykdo psichologinę operaciją.

Visus šiuos 30 metų kompiuteris buvo Lietuvos mafijos ir Amerikos žvalgybos rankose, ir už nusikaltimus, kurie buvo padaryti su kompiuteriu SKAV PŽD neatsako, atsakomybė yra Amerikos žvalgybos.

Šį reportažą rašau kaip perspėjimą, nes nustatytos tam tikros raudonos linijos, kurių peržengimas reiškia karą. Scenarijai tokie: jeigu manęs neliečia, neinscenizuoja mirties, neklastoja bylos, kompiuteris Amerikos rankose veiks iki mano mirties dar 15 metų. Paskui bus išimtas iš sistemos ir sunaikintas. Bylos klastojimo atveju, ir mirties atveju, su priedanga ar be, prasideda karinė baudžiamoji operacija, skirta patraukti atsakomybėn visas su nužudymu susijusias valdžias ir grupuotes. Neišsisuks niekas, nei vietinė draugovė, nei policija, nei prokuratūrą, nei viešosios institucijos, po kurių priedanga veikė žvalgybos operacija, pačios žvalgybos, ir valdžios struktūros.

Kitais žodžiais tariant, peržengus raudonas linijas laukia žvalgybų karas, iki pat karinių dalinių panaudojimo. Taikiniai yra tik valdžia ir jokiu būdu nėra nesusiję gyventojai. Nors įmanomos provokacijos informacinio karo tikslais.

Neišgelbės CŽV ir NATO, nes turite reikalą su daug kartų technologiškai pažangesne žvalgybine institucija, kuri turi priemones vykdyti plataus masto psichotroninį karą. O tiems kas su operacija susiję tiesiogiai, ruoškitės patalyne lavoninių stalčiams.

Perspėjamasis smūgis bus į žvalgybų ryšio priemonių tinklą.

Nenustebkite virš Vilniaus pamatę tai. Reportažo pabaiga.

Fanatizmo pakasynos

Fiksuodamas filognozijos pradžią nustačiau, kad visas žinojimas bus skirstomas į 1000 dalių, ir kad tai, ką dabar pateikiu yra 1/1000 dalis. Vadinasi, siūloma ne pabaiga, ne galutinė tiesa, bet pati pradžia, tik artėjimo prie tiesos prielaidos. Kitaip sakant, darbų nuveikta nedaug ir didžiuotis beveik nėra kuo, o perdėtas entuziazmas ar net fanatizmas, lyg žinotum visus galutinius atsakymus – ne vietoje. Todėl ir sakau, kad tai, kas pateikiama tėra mano pradiniai svarstymai ir nuomonės, su kuriomis galima ginčytis, siūlyti savo alternatyvas.

Tačiau akivaizdu ir tai, kad tą patį galima pasakyti ir apie kitas, religines, ezoterines, filosofines ir mokslines sistemas. Toliausiai pažengęs mokslas, jam duočiau 5/1000 dalių, t. y., 5 dalis iš 1000; filosofija kai kuriais atžvilgiais yra pasiekusi 2 dalis iš 1000, o apie religijas ir ezoterikas nėra net ką šnekėti – toli pralenkti filognozijos lygį jos nepajėgios. Tačiau matosi esminis skirtumas – kai aš sąžiningai pripažįstu, kad tai, ką pateikiu tėra pati pradžia, kiti vaizduoja, kad siūlo galutinius atsakymus. Bet faktas tas, kad jo neturi net mokslas su 5 dalimis iš 1000, nors logiką suprasti nesunku – apsimetus galutine tiesa, lengviau parduoti savo prekę – religinę, filosofinę, ezoterinę ar mokslinę idėją. Filognozijoje to nedaroma, nes ji kuriama ne pardavimui; koks yra lygis, toks yra – jeigu per žemas, reikia paaukštinti, o ne meluoti.

Manau, kad tiesos ieškojimas gali būti įdomus užsiėmimas, tad filognozija, su savo originaliais metodais, galėtų pasiūlyti kelią siekiantiems pažinimo. Pažinti siekiama žmogų ir jį supančią tikrovę tam, kad būtų galima padaryti žmogaus gyvenimą gražesnį. Tiesa labai svarbu, dar svarbiau veiklos mastas – tačiau svarbiausia yra pozityvus žvilgsnis į žmogų ir tikrovę, kuri tiriama ne tam, kad ją būtų galima pavergti ir išnaudoti. Tame nėra nei politinės, nei ekonominės motyvacijos – tai žinojimas dėl žinojimo, supratimas dėl supratimo, kurį naudoti blogam tikslui – didelis nusikaltimas.

Skaityti toliau

Genijų misija

Šiame skyrelyje pratęsiu bendruosius samprotavimus apie eterį, kurie vis dar yra pasiruošimas praktinei veiklai. Tai, ką darau yra gnostinių implantų projektavimas į eterio kauzalinį kontinuumą, kurie yra tik vietos pradinis paruošimas tolesniam išvystymui. Tikslumo didinimui, aišku, reikės realių sąveikų, tačiau iki to reikia paruošti teorinį modelį iš bendro supratimo, iš to, ką kiti jau naudoja alternatyviose pažinimo sistemose. Dalis darbo jau padaryta, manau, juo visai sėkmingai galima pasinaudoti filognozijoje.

Informacinio ploto savo gnostiniuose implantuose sumuojame nedaug, dėl šios priežasties jo aiškinamoji galia nedidelė. Galima įsivaizduoti prote tokį gnostinį implantą į tikrovės kauzalinį kūną, kuris paaiškintų jos atsiradimą pilnu paaiškinimu. Toks žinojimas prieinamas tik toli pažengusioms civilizacijoms, kurios sugeba tobulai manipuliuoti gyvybės ir tikrovės substratais. Pavyzdžiui, pusė informacinio ploto – tikrai reikštų tarpžvaigždinę kosminę civilizaciją, matančią realybę labai dideliu gyliu ir suprantančią kaip ji veikia. Deja, mes kol kas sumuojame, mano vertinimu, iki 5 proc. informacinio ploto, arba 1/20. Tikras kauzalinis kūnas yra pilna tikrovė, bet jis paslėptas anapus sąmonės, o tai, ką mes matome – tėra nedidelis sluoksniukas, kuris mums pasako apie tikrovę labai nedaug. Todėl stengiamės sužinoti daugiau, bet labai apdairiai, apgalvotai ir išmintingai.

Mane dominančią realybės dalį vadinu eteriu, tai jau ne kartą sakiau. Ji mane domina todėl, kad mano nuomone, visi ateities proveržiai susiję su šia sritimi. Pateiksiu bendrą įsivaizdavimą, kaip aš suprantu šį gnostinį implantą į kauzalinį tikrovės kūną. Tikiuosi, kad parengiamąją informaciją visą atsimenate, ypač spektrinę substancijų juostą ir kaip vadinu artimuosius eterius, kurie yra iš Standartinio modelio perimti bozoniniai laukai, pervadinti eteriu ir pavadinti kitu pavadinimu. Tai būtina, nes čia ne fizika, čia filognozija. Aksitonu vadinu elektromagnetinę sąveiką, kleonu – silpnąją sąveiką, ir eineru – stipriąją sąveiką.

Skaityti toliau

Psioninės antenos

„Filognozijos pradmenų“ I tome į kauzalinių kūnų kontinuumą buvo įdėtas substancijų gnostinis implantas, turintis teoriškai paaiškinti koks yra visas žmogaus ir jį supančios aplinkos substancijų spektras. Žmogaus sąmonėje, kurią vadinu sumatoriumi, visas šis spektras nerodomas, matome tik patį tikrovės paviršių, kuris jos supratimui duoda labai nedaug, nes neatskleidžiamas pagrindinis principas. Turime siekti pamatyti daugiau, o tai padaryti be gnostinių implantų išplėstinės realybės galima tik dirbtinėmis priemonėmis. Tikrovę pamatyti mums leidžia sąveika su artimuoju eteriu. Mums gerai žinomas tik vienas – vadinamasis aksitonas, tačiau darau prielaidą, kad yra kitos artimojo eterio formos, tokios kaip kleonas ir eineras. Taip pat, aksitonas gali turėti ne tik magnetinį ir elektrinį komponentą, bet ir kitų, kurie neatrasti arba slepiami.

Tai, kad turi būti įmanoma sąveika su giliosiomis substancijomis, rodo žmogaus sandara, kurioje įmanoma aksitoninės energijos transformacija į informaciją gnostinėje substancijoje. Tai paaiškinti yra tik viena galimybė – tarp eterių yra kontaktinė sąveika. Jeigu tai tiesa, turi būti įmanoma pasinaudoti šia sąveika giliųjų eterių matavimui. Tai yra esmė to, ką vadinu Mockaus transformacija. Žmogaus samprata yra trialinė, vaizduojama trikampiu, ir tarp visų šio trikampio kraštinėmis jungiamų kampų turi būti įmanomas tarpsluoksninis perėjimas. Trikampį pastačius ant smaigalio, viršutinė kraštinė rodo perėjimą tarp fizinės ir gnostinės substancijos. Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu yra sąveika, o žmogaus galimybė rodo, kad tai faktas.

Tarkime kad be aksitoninių bangų yra kleoninės bangos, kurios yra papildomi komponentai ir papildomos simetrijos eteryje. Aksitoninės bangos gaudomos antenomis, kurios sudarytos iš laidininkų, turinčių laisvų elektronų, kuriuos išjudina eterio komponentai. Pagal tai kaip juda srovė, galima vertinti aksitoninių bangų charakteristikas – ir jeigu jos siųstuve suformuotos tikslingai, priimti informaciją. Tačiau ką daryti, kai eterio komponentai elektronų nejudina, sąveikauja su substancijomis kitais būdais? Turime vienintelę galimybę – anteną formuoti kitu principu.

Skaityti toliau