Biologinė matrica

Gyvybės transhumanizmavimas

Apibendrindami visas žmogaus mokslų teorijas, galime apibrėžti tokias kertines sąvokas kaip rūšis, individas ir gyvybė. Į klausimą kas yra rūšis atsakyti paprasta – tai yra tam tikra biologinė programa, koduojanti ir keičianti individualią rūšies kopiją. Individas yra iš šios programos susikuriantis biologinis organizmas ir sąmonė. Gyvybė apjungia abu aspektus, bet svarbesnis yra individas, nes jis, kaip organizmas, yra akivaizdus, o programa yra nematomi kvantiniai procesai molekuliniame arba submolekuliniame lygmenyje.

Pagrindinės informacijos formos (reprodukcinė informacija ir aplinkos susiejimo informacija) susijungia smegenyse, kur sukonstruojamas substratas, leidžiantis atverti sąmoningą ir suvokiančią tikrovės gelmę, įjungiant gnostinius laukus. Šias formas labai intensyviai tyrinėja mafijos mokslininkai, kurie svajoja susidievinti individualios kopijos (konkretaus žmogaus) lygmenyje ir dar labiau, akivaizdžios gyvybės forma, šitaip sekdami Iliuminatų pėdomis, tam naudojant klonavimą, kaip tos pačios „versijos“ reprodukciją.

Tačiau organizmo klonavimas turi minusą – žmogus yra ne organizmas, bet sąmonė, o klonuojant ji gaunama tuščia ir dėl to formuojasi nauja, t. y., kita, asmenybė – klonas nėra tas pat žmogus. Todėl transhumanistiniai dievai (Iliuminatai) siekia klonuoti ne tik organizmą, bet ir sąmonę. Kaip tai siekiama padaryti priklauso nuo sąmonės teorijos. Pagal transhumanistus, sąmonė yra a) abstrakti būsena, ir b) informacija. Tad norint ją klonuoti, reikia mokėti paimti visą konkrečią sąmonės informaciją (kaip DNR) ir mokėti dirbtinai sukurti suvokimo būseną. Tada, sujungus konkrečią asmenybės informaciją su abstrakčia būsena, galima atkartoti sąmonę arba asmenybę. Kadangi dirbtinai sukelti būseną ir laikyti informaciją lengviau dirbtinėmis priemonėmis, tai klonuotas organizmas netinka, nes, kad dirbtiniu būdu į smegenis būtų galima perkelti klonuotą informaciją, reikia išmanyti absoliučiai visas smegenų paslaptis ir turėti atitinkamas technologijas.

Todėl transhumanistai ir svajoja apie visokius „pakrovimus“ arba „perkėlimus“ į dirbtinį substratą, kuris šiuolaikiniais terminais vadinamas superkompiuteriu arba dirbtiniu intelektu, tačiau juo neapsiriboja, nes yra galimybės kurti palankias struktūras ir kitose branose, ne vien fizinėje.

Iliuminatų transhumanistinė sistema

Informacijų įvaldymas ir užgrobimas pirmiausiai rūpėjo Iliuminatų valdžiai. Jie siekė sudievinti savo sąmones, šį sudievinimą vadindami Pakilimu. Transhumanizme ir posthumanizme tai vadinama „pakrovimu“ (Uploading). Šitaip jie siekė išaukštinti individualumą, paneigdami pagrindinį tikrovės principą, kad programa svarbesnė už individą ir individas tarnauja programai.

Sukūrus tokias technologijas, atsigaminimo ir atsinaujinimo ciklai įstringa Iliuminato sąmonės vietoje, kuri tapusi pranašumu ir valdžia, sukuria visą biologinį rūšies organizmą pavergiančiu epicentru. Tai yra matricos kalėjimas, kai šita vieta pradeda šokdinti visą aplinką (rūšis, pasaulį) pagal save. Laisvas rūšies tapsmas baigiasi ir susiformuoja vis labiau plintanti vėžinė metastazė, kurią Iliuminatas suvokia kaip artėjimą prie dieviškumo. Šitaip žlunga visa biologinė įvairovė, kuri į Iliuminatų sukurtą sistemą įtraukiama kaip kibernetikos objektas, arba valdoma mašina.

Kaip jau sakiau, nei organizmo, nei sąmonės klonavimas netenkina. Organizmas klonavimo metu nors ir replikuoja tą pačią programą, bet tai nėra tas pats organizmas tikrąja šio žodžio prasme. Net klonavus sąmonę, tai nėra ta pati Iliuminato esybė. Tai tik pradinės kopijos arba originalo pakaitalai. Pakaitalai yra žemesnis rangas arba lygis, nors tai leidžia dauginti save kiekybiškai. Kiekybinis dauginimasis per informacijos atkartojimą, arba dvejinimą, nededa lygybės ženklo tarp kopijų ir originalo. Taip yra todėl, kad kopijavimas ir perkėlimas nėra tas pats.

Žinoma kopijavimą (klonavimą) galima „patobulinti“ telepatiniu ryšiu, visus klonus paverčiant Viena sąmone. Šitaip kuriasi aukštesnė sistema, turinti vieną ir bendrą patirtį, kai šitaip originalai po truputį atmiršta, ir yra pakeičiami kopijomis, kurie savo ruožtu tampa originalais kitoms kopijoms ir t. t. Šitaip Iliuminatas tampa tam tikra natūralios rūšies atauga arba polipu. Tačiau jos galimybės tokios, kad jis pavergia rūšies programą, kuri priverčiama tarnauti Iliuminato pasaulio ir veiklos „vizijoms“, pirmiausiai saviplėtai.

Šitaip Iliuminatas užgrobia realybę, kuri paverčiama matrica, kuriama Iliuminato valdomos programos, o Iliuminatas yra Vyriausias programuotojas. Biologinės vergų kastos valdomos nebūtinai vien technologine psichotronika ir telepatija. Iliuminatų technologijos pažengusios tiek, kad sąmonės valdymo sistemą geba įrašyti į DNR kodą, ir „čipai“ bei psichotronika yra biologinės formos. Tai taip pat yra kvantinė programa, turinti tam tikrą karkasą (kaip elektrodinis implantas), bet yra užmaskuota biologinėmis molekulėmis ir dedama ne į smegenis bet į pradines lytinių ląstelių programas ir „čipus“ smegenys „užsiaugina“ pačios. Šitaip galima kurti vergo, prižiūrėtojo arba gubernatoriaus programą, kuris kontroliuoja visą Iliuminato valdomą vergovinę sistemą. Informacijos virsmų sistemos tiek įvaldytos, kad jomis galima sukurti kokią nori biologinę tikrovę. Visos šios planetos rūšys yra šitaip užgrobtos.

Bet tai prieštarauja tikrovės tvarkai – tikrovė nesiekia išpūsti savo programos jokioje grandyje. Grandis su begaliniu to paties kartojimusi yra programos klaida – visos individualios programos praeina, svarbus tik begalinis Kitimo procesas. Iliuminato matrica yra įstrigusi „programa“. Tai įvyko kai tam tikru momentu istorijoje buvo sukurtos Pakilimo galimybės, tai yra, sąmonė tapo nepriklausoma nuo vienintelio substrato, kuriame ji gali egzistuoti. Šis pakilimas susijęs su tokiomis galimybėmis:

1) organizmo klonavimas (be sąmonės perkėlimo) perimant fizinių branų DNR,

2) sąmonės klonavimas perkėlus sąmonės branų DNR (informaciją) į naują substratą, nebūtinai priklausantį nuo fizinės branos,

3) pasaulio klonavimas (matricos DNR informacijos perrašymas), sukuriant naują, vis atgaminamą tą pačią kopiją. Tai yra pakilimo esmė ir pagrindinis tikslas.

Taip prasideda „varžybos“ su Dievu, sutrikdant natūralią (dievišką) pasaulio raidą, ir prikuriant realybėje Iliuminatinių ataugų. Koks yra gyvenimas tokioje ataugoje priklauso nuo a) Iliumintinės sistemos, kurioje replikuojama rūšinė informacija, ir b) nuo paskirtos „misijos“, kurią žino tik pats Vyriausiasis Programuotojas. Tokio pasaulio likimas priklauso nuo to, kokios yra DNR galimybės atstatyti natūralią rūšies tvarką, kurioje valdo pati originali biologinė programa, eliminuodama tokių įstrigusių realybių sistemą. Pavyzdžiui, gali įrašyti „išlaisvintojo“ programą, kuri sutaiso visas sutrikusias funkcijas, ir tikrovė pradeda tekėti natūralia savo vaga, kurioje fizinis individas – laikinas, o perkėlimo galimybės priklauso nuo sąmonės branų galimybių.

Šitokioje sistemoje gimusi apribota sąmonė auginama ant iliuzijų pasaulio, kuris neišvengiamai įtraukiamas į vidų. Informacija yra apribota ir daugelis paslapčių nežinomos. Todėl, susidūrus su matricos pasaulio tamsiąja puse, stimuliuojamos abejonės, nepasitikėjimo ir atmetimo reakcijos. Pvz., netikint, kad šioje planetoje yra grupės, kurios naudoja telepatinę bendravimo sistemą, kad galima valdyti visas smegenų funkcijas, jas išplečiant ar susiaurinant. Kad galimi „stebuklai“, aiškiaregystė, ekstrasensorika ir t. t. Tai įmanoma todėl, kad visa tikrovė – programuojama, tik tai prieinama ne kiekvienam individui.