Satanizmas sąmonės struktūrose

Mano sątvaro teorijos pradiniai variantai matomi Kanto, Hėgelio ir Šliogerio filosofijose, kur bandoma apžvelgti visą jo spektrą nuo priekinės iki galinės dalies, taip pat užsimenant apie šių dalių galimą fundamentą anapusinėje realybėje. Šią idėją galima tyrinėti knygose, bet geriausia tirti pačioje tikrovėje, t. y., save pačius. Aš daugiausiai rėmiausi savo autentiška patirtimi, o minėti filosofai buvo tik orientyrai ir virtualių diskusijų dalyviai. Pats naujausias variantas yra Šliogerio veikale „Niekis ir Esmas“, kuriame jis sątvarą vadina klepsidros struktūra. Tačiau joje Šliogeris mato tik dvimatę sistemą, kurioje „klepsidros kaklelyje“ susijungia Esmas ir Niekis. Savo sątvare nematau tokių struktūrų ir konstruoju keturnarę sąmonę pagal keturias pagrindines žmogaus funkcijas. Yra priekinė sąmonė – juslinis pasaulis (Esamas), galinė sąmonė – kognityvinis pasaulis (Niekis), centrinė sąmonė – keturnaris kūno homunkulas ir emocinė sąmonė – į kurią įeina emocijos, jausmai ir būsenos.

Šliogeris yra paviršininkas, todėl mūsų keliai išsiskiria ir šioje vietoje. „Paviršininkas“ reiškia, kad šią struktūrą jis laiko „tikrove“ ir „tiesa“, tuo tarpu aš laikau, kad čia mes matome tik sukonstruotą paveiksliuką, surenkamą informacijos sumavimo būdu, todėl čia matome tik iliuziją gautą iš nepilnos informacijos, o visa tikrovė ir tiesa yra anapus. Dėl šios priežasties ir laikau save gelmininku. Kadangi tikrovė yra anapus, sandarą turi turėti ne tik sątvaras (klepsidra) bet ir transcendencija, kuri vadinama žmogaus pirmapradžiu kūnu, pagamintu iš pirmapradės substancijos. Kol kas, kol simetronai neatskleisti, geriausia šią vietą vaizduoti kaip substancijų galimą spektrinę juostą. Ši juosta sujungta ir su klepsidros struktūra, nes į skirtingas sątvaro vietas įtraukiamas skirtingas spektrinis sluoksnis, arba hipostrata. Priekinė sąmonė įtraukia materiją, fizinę substanciją, kurios visuma vadinama „fizine brana“; galinė sąmonė įtraukia dvasią, gnostinę substanciją, kurios visuma vadinama „gnostine brana“. Matome, kad mano supratimu, nėra jokio „niekio“ arba galinėje dalyje jokio „niekingumo“ – hipostratoje turime vientisą substancijų spektrą.

Giliausia vieta yra kuriantysis pradas, kuris visų religinių, ezoterinių ir teologinių sistemų pagrindinis klausimas. Tai gilioji dalis, kuri reikalinga norint šį šabloną suformuoti į užbaigtą visumą, nes žmogus atsiranda/sukuriamas ir tikrovėje turi būti už tai atsakinga dalis. Ši sritis yra gelmininkų domėjimosi objektas, vadinasi taip pat ir filognozijos, tačiau į šią šablono vietą projektuojami gnostiniai implantai turi būti pagrįsti realiu tikrovės pažinimu, o ne fantazijomis, troškimais ir svajonėmis. To rimtai nėra padariusi nė viena religinė organizacija, ir per visą istoriją turimi nulinės arba pirmos versijos gnostiniai implantai iš tūkstančio galimų. Pirmapradžių tikrovių hipostratų pažinimas yra pagrindinis uždavinys, tačiau jis labai sunkus, reikalaujantis didelio intelekto ir didelių investicijų. Iki to galima imtis lengvesnių užduočių ir patyrinėti sątvaro paviršių.

„Filognozijos pradmenyse“ jau parodžiau, kad patogumo dėlei visą sątvaro spektrą nuo „Esmo“ iki „Niekio“ galima skirstyti į sluoksnius, kuriuos vadinu stratomis. Tai loginės žmogaus vidinio pasaulio dalys, turinčios gaubiančią struktūrą ir centrinę. Priekyje yra didžiausios būtinybės sritis, kurioje viešpatauja materija ir determinizmas; gale yra laisvės sritis, kuri primeta tikrovei nebūtinąsias struktūras arba kitaip – sugeba kurti. Centre yra visas mūsų pasaulis, sukurtas ant planetos paviršiaus. Sluoksnius į sąrašą galima sutvarkyti taip:

  1. 1 maginė strata
  2. fizinė strata,
  3. biologinė strata,
  4. socialinė strata,
  5. ekonominė strata,
  6. politinė strata,
  7. technikos strata,
  8. kalbos strata,
  9. psichinė strata,
  10. laisvės strata,
  11. 2 maginė strata.

Kad būtų patogiau, šios stratos yra klasifikuojamos į grupes, naudojant pirmas graikų abėcėlės raides, centre turint alfa stratą, kuri yra žmogaus asmuo, mąstymas, protas (įeina 10, 9 ir 8 sluoksnis). Su ja tiesiogiai susijęs beta taškas, kuris yra biologinis žmogaus kūnas, kuriuo surinkinėjamos trajektorijos ant planetos paviršiaus. Po to eina gama taškas, kuris žymi gamtinį pasaulį, įkūnyta 2 ir 3 sluoksnyje. Kai beta taškas orientuota šia kryptimi, žmogus tiesiogiai sąveikauja su gamtiniu pasauliu, gyvena ir veikia kaip gamtinis žmogus. Delta strata yra visos tos socialinės sferos, kurios atsiranda pradėjus organizuoti vietines ir globalines bendruomenes (4, 5, 6 ir 7 sluoksnis). Čia taip pat priklauso ir religinės organizacijos, kurių schemoje atskirai neišskyriau, bet manau galima priskirti prie politinės sferos. Ir paskutinis satvaro sluoksnių segmentas yra epsilon strata, kuri yra magijos pasaulis, sukuriamas žmogaus vaizduotės. Akivaizdžiai matosi, kad ši strata gali būti projektuojama iš priekio ir iš galo ir formuoja savotišką antrąją gaubiančią struktūrą sątvare.

Jau yra paaiškinta kitur, bet paaiškinsiu dar kartą, kad savo homunkulų pasaulyje sumatorius turi tris pagrindines struktūras: sumatą, sumantą ir tulpą. Sumatas yra susumuota išorinė juslinė arba kognityvinė informacija, kuri parodo „objekto“ kontūrą. Sumatas yra tai, kas sumuojama. Sumantas yra  struktūros, prilipdomos prie sumato iš savo subjektyvaus, vidinio pasaulio, kuris sukuria požiūrį ir perspektyvą į atveriamą objektą. Tai emocijos, jausmai, vertinimai, supratimai, analizė ir pan. Tulpa yra religinė technika, kilusi iš budizmo tradicijos, kurią pasiskolinu į filognozijos sistemą, nes ši sątvaro savybė yra labai svarbi pilnam žmogaus psichologijos supratimui. Tulpa tai dirbtinis į priekinę sąmonę suprojektuotas sumatas, kuris formuojamas ne iš objektyvių signalų, bet paimamas iš vidinių smegenų resursų. Todėl tulpą galima laikyti įsivaizduojamu sumatu. Tulpa skiriasi nuo vaizduotės tuo, kad ji daugiau susijusi su priekine sąmone, tuo tarpu kai vaizduotė – su galine. Tai yra, tulpa projektuojama į išorinio pasaulio vaizdą ir mums atrodo kaip realiai egzistuojantis dalykas, nors jį sukuriame mes patys. Tulpos pavyzdžiai magijoje, religijoje, ezoterikoje yra dievai, demonai, angelai, deivės. Jaunimo kultūroje gali būti anime personažai, waifu (įsivaizduojama draugė).

Tulpas galima projektuoti į visas stratas, ir jos gali būti subjektyvios ar daugiau mokslinės. Subjektyvios išfantazuojamos, sukuriamos, o formuojant objektyvias tulpas naudojami realūs objektyviai surinkti duomenys, kurie struktūrą daro realiai egzistuojančia. Į gama ir delta stratas šiais laikais įprasta projektuoti mokslines tulpas, tai yra, sumatus, kurie realiai tikrovėje neegzistuoja, bet yra sukuriami prote ir suprojektuojami semantiniu arba vaizdiniu formatu. Pavyzdžiui, paėmus ekonominę arba politinė stratą – visos teorijos, ideologijos tėra išgalvotų tulpų sistema, kurias mes savo priekinėje sąmonėje įdedame į pasaulį. Viso to nėra, bet mes savo sumatoriuje suvokiame tikrovę taip, tarsi visa tai egzistuotų, būtų realu ir tikra. Pavyzdžiui, tokia tulpa gali būti „kapitalistinė ekonomika“, kurios niekur nėra, bet galvoms suteikiama tokia forma ir ši forma valdo bendruomenių gyvenimą. Arba imkime tokią tulpą kaip „aukštuomenė“. Realiai visi vaikštome tame pačiame aukštyje ant planetos paviršiaus, bet kai kuriems beždžionžmogiams atrodo, kad jie vaikšto aukščiau už kitus. Tai yra tulpinis „aukštumų“ supratimas, kuris tėra įsivaizduojamas aukščio sumatas.

Tulpas galima projektuoti į realų substancialų objektą, o galima ir į nematomą substanciją, tokiu atveju kuriant psichinėje tuštumoje naują pasaulio objektą arba visą pasaulį nuo nulio. Mokslinės tulpos visos projektuojamos į matomą substanciją, kuri vadinama materija, todėl formuoja mišrias sistemas, kur sensorinis sumatas būna susimaišęs su tulpine sumato gelme, kuri neva jį turėtų paaiškinti, atskleisti kas yra anapus. Galima tulpas formuoti tuštumoje, kuri iš tikro yra tik nematoma, hipostratinė substancija. Su tulpomis galima užpildyti ir visą stratą – tada sukuriamas visas pasaulis nuo nulio. Tai naudojama magijoje, ezoterikoje, religijoje, kuriose paaiškinamos anapusinio pasaulio struktūros. Tai ypač ryšku epsilon stratoje, kurią pavadinau magijos strata. Žmogus savo galvoje nešiojantis tokią stratą, turi maginį mąstymo tipą ir visiems savo tikrovės reiškiniams pirmųjų judintojų ieško maginėje anapusybėje.

Vienas iš epsilon stratos variantų yra satanizmas, kuriuo mėgstama gąsdinti visuomenę, pasakojant įvairius baisius dalykus apie tokias sektas. Manau, kad protingesni žmonės turėtų reaguoti ne emocijomis, bet suprasti kas iš tikro vyksta, kaip veikia tokio tipo žmogaus sumatorius (sąmonė). Svarbiausia suprasti, kad tose tulpų sistemose, daug kas suvokiama tik simboliniame arba idėjiniame lygmenyje, tačiau neišmanantys ir tamsūs žmonės renkasi tiesioginio supratimo variantą. Čia yra daug kūrybos ir kūrybinio mąstymo, kuris turi būti suvokiamas aukštesniame lygmenyje, vadinasi nemažai dalykų turi būti interpretuojama tik perkeltine prasme. Vienas iš žiauresnių judėjimų yra vadinamoji „srovė 218“, kurios kai kuriuos dalykus pabandysiu paanalizuoti. Konkrečiai tai bus chaoso filosofija, paimta iš grimuaro „Liber Azerate“, kurioje išdėstyti pagrindiniai satanistinės magijos principai. Iš viso yra vienuolika grimuarų, bet viešai prieinamas tik pirmas, kiti prieinami sektos „Juodosios liepsnos ordinas“ nariams.

heike

Remiantis mano tikrovės viso spektro šablonu, kuris žymimas kaip ant smaigalio stovintis trikampis, kurio pagrindas yra kuriantysis pradas, galima matyti, kad visos tokios organizacijos kuria kažkokį šio prado modelį, kurį vadinu gnostiniu implantu ir turi savo maginę kosmologiją. Chaoso filosofijos pagrindinė skirtis ir opozicija yra dvi transcendencijos „karalystės“ – Demiurgo kuriamas kosmosas ir Chaosas, esantis anapus kosmoso, iš kurio kyla visa realybė. Iš pradžių visą realybę valdė chaosas, tačiau jame įvyko anomalija, kuri iš savęs pagimdė kauzalinę tikrovę, priešpastatytą akauzalinei. Nuo šio momento tikrovės kontrolė perėjo kauzalinei Demiurgo kontroliuojamai sričiai, kuri tapo pavaldi šviesiesiems kosmoso dievams. Tačiau chaoso filosofijos pasekėjai tiki, kad tai truks ne visada, ir kad kosmosas kartu su Demiurgu bus sunaikintas chaoso jėgų ir vėl viskas atsistatys į savo pradinę padėtį. Šios pakraipos gnostinių satanistų tikslas, padėti šiam procesui ir siekti tamsiojo eono atėjimo, kuriame vėl įsiviešpataus chaoso valdžia.

Ši istorija be abejo yra senovinio mito lygio gnostinis implantas, kuris kuria pasaulį transcendentinėje epsilon stratoje sątvare, kurio esmė paaiškinta dirbtinių sumatų projekcija į nematomą, tamsiąją materiją. Satanistui galvoje atrodo, kad iš tikro tokia tikrovės sąranga, nes yra apmokytas tokių mąstymo ir suvokimo formų, pasisėmęs informacijos iš gnostinių šaltinių užsiima alfa segmente kūrybiniu darbu. Šį gnostinį implantą galima laikyti nulinės versijos gnostiniu implantu, su pirmos versijos elementais, nes jame yra teisingų, iš teisingo pirminio šablono paimtų įžvalgų, tačiau nėra jokio tiriamojo darbo, nerenkama ir neieškoma jokios realios objektyvios informacijos ir realiai turimas tik folklorinis psyopas, toks kokie būdavo naudojami senovės bendruomenėse. Šiais laikais mokslas turi tarp šimtosios ir šimtas penkiasdešimtosios versijos tikrovės žinių, o satanistas vis dar naudoja savo magijoje 2500 metų senumo filosofinę penkių stichijų substancijos sampratą, kuri šiais laikais toli atsilikusi laike. Pavyzdžiui, pentagrama aiškinama kaip simbolis, kurio kampai atstovauja  penkias stichijas – viršuje žemė ir ugnis, šonuose – vanduo ir oras, apačioje dvasia.

Matome, kad keturios stichijos yra priekinės sąmonės substancijų teorija, klasifikuojant ją į pagrindinius paprastuose sumatuose matomus tipus, dvasia yra galinės sąmonės sritis, kuri siejama su satanistine juodosios chaoso liepsnos samprata. Šis sątvaro sąmonės pasaulis ir yra kosmosas, kuris yra netiesos ir iliuzijos vieta valdoma archontų, tikra tiesa yra anapus, chaoso gelmėje, kurios tikslas yra iliuzijos žlugimas. Nors satanistas naudoja šiuos sumatoriaus simbolius savo magijoje vartų į hipostratines realybes atidarymui, tai yra antitikrovė, kuri turi būti sunaikinta – o ji bus sunaikinta tada, kai žmogus 1) išnyks ir susijungs su primaprade stichija arba mano variantas 2) kai sumatorius pradės sumuoti 100 proc. realybės ir iliuziniai keli fenomenologiniai procentai bus pakeisti visa transcendencija, inkarnuota į sąmonę.

Tai yra paaiškinimas filosofinėmis koncepcijomis, bet magijoje labiau mėgstami meniniai simboliai ir vaizdiniai. Todėl chaoso pagrindinis simbolis yra drakonas, kuris sudarytas iš pradžios ir pabaigos drakonų, uždarančių ciklą „viskas iš chaoso išėjo ir viskas į chaosą sugrįžta“ į ratą. Tai galioja ir atskiram žmogui ir visai tikrovei, gyvenimas iliuzijų kosmose užvaldytame demiurgo archontų nelaikomas gėrybe. Kiekvienas žmogus sujungtas su šia pirmaprade drakoniška stichija, ir tas chaoso pradas, kuris miega žmoguje vadinamas juodąja liepsna. Satanisto meditacijų, praktikų ir ritualų tikslas yra atverti šią juodąją liepsną savyje, vadinamąjį „juodąjį aš“ ir pakeisti juo netikrą šio kosmoso iliuzijų užvaldytą Ego, kuris laiko pririšta žmogų prie kauzalinių formų tvarkos. Pasiekus šį tikslą sakoma, kad sąmonėje atsivėrė „drakono akis“. To simbolis yra viena delnu uždengta akis matoma žiniasklaidoje, kuris reiškia „aš turiu atvertą drakono akį“. Reikia žiūrėti ir kuri akis uždengta, kuri atvira, nes nuo to priklauso kokio kelio satanizmas tai yra.

Yra toks klausimas, kodėl chaosas vaizduojamas žiaurus, kodėl žiaurūs jį įkūnijantys demonų pavidalai. Kodėl iš viso yra „satanizmas“, nors ši chaoso filosofija nėra krikščionybės erezija, bet atskira iš pačios tikrovės kylanti atšaka, kuri neturi ryšio su krikščioniška biblijine mitologija. Pirmiausia, siekiama krikščioniško kosmoso sunaikinimo, o naikinimas negali būti nežiaurus, todėl tokie ir simboliai – drakonas ryjantis kauzalinę tikrovę. Bet reikia suprasti, kad tai tik simbolis. Pavyzdžiui, krikščionys taip pat simboliškai apeigose geria Kristaus kraują ir valgo Kristaus kūną, tačiau tai suprantama ne tiesiogiai, bet simboliškai. Satanistus irgi reikia suprasti simboliškai, bent jau intelektualius. Taip pat, Šėtonas ir satanizmas naudojami tik vienu tikslu – pažeminti krikščionių pasaulį, prieš kurio demiurga vyksta karas pagal karo tarp eonų koncepciją, Šėtonas biblijinėje mitologijoje didžiausias dievo ir krikščionybės priešas, todėl jis tampa šio karo tarp eonų simboliu, bet ne daugiau. Nes satanistai nepripažįsta biblijinės mitologijos, ir jų filosofija bei magija yra atskira iš pačios tikrovės kylanti atšaka. Taigi tai konkurencinė strategija, priešo pažeminimui ir pagąsdinimui, nes karas negali būti nežiaurus. Kaip tik iš to visas simbolių žiaurumas – vyksta karas tarp eonų, todėl naudojama karo atributika ir strategija.

Šioje srovėje (218) yra daug kitų nepatrauklių aspektų, ypač krikčioniško tepimo sąmonei, tačiau nemanau, kad jie svarbūs, nes tokio tipo žaidimas yra per daug archaiškas. Jame yra logikos todėl, kad teisingai supranta pagrindinį šabloną, kurį naudoju savo filognozijoje kaip teorinį fundamentą. „Pradmenyse“ paaiškinau, kad sąmonės kokybės kriterijai yra ne tik tiesa, veiklos mastas, bet ir pozityvumas, pozityvus žmogaus ir tikrovės traktavimas. Tai reiškia, kad epsilon strata sątvare bus naudinga ir filognozijoje tam tikros aukštos civilizacijos moralės įtvirtinimui. Tai svarbu todėl, kad žinios, ypač aukštosios, kelia didelį pavojų, todėl reikalingi galingi saugikliai. Bet aišku ir tai, kad sumatoriaus 1 proc. kosmosas ir iš jo kilusios teorijos iš tikro turi būti sunaikintas, nes tai iliuzijos, melo ir netiesos vieta. Tiesa paslėpta gelmėje, todėl tik atvėrę gelmę pašalinsime iš savo galvos iliuzijas. Tačiau taip pat jau buvo pasakyta, kad karas tarp šių eonų iš tikro vyks visą tūkstantį metų, todėl tai bus daugiau panašu į evoliuciją, o ne revoliuciją.

Man juodasis miegantis drakonas yra transcendencijos simbolis. Filognozijos tikslas yra šio drakono pažadinimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.