Halkioniško juoko bangos

Savo filognozijos projekto užbaigti negalėsiu, nes jis kelia per didelį pavojų. Galimybė tam buvo, tačiau ji buvo iššvaistyta, todėl viskas turi likti įslaptinta. Pažadėjau paviešinti du tomus, tai greičiausiai padarysiu, tačiau tai tik nedidelė dalis to, ką buvo galima pasiūlyti. Idėjos yra ne šio pasaulio, tačiau čia pasirodė ne laiku ir netinkamoje vietoje, teks laukti kitos progos, kuri gali ir nepasitaikyti. Užbaigdamas noriu pateikti tam tikras vizijas, kurios per pastaruosius metus buvo rodomos kartu su mano dirbtu teoriniu darbu. Teoriniame darbe geriausias yra pirmas tomas, antrasis bus tik papildymas, kuris išplės ir paaiškins kai kurias svarbias idėjas ir principus.

Viskas prasidėjo nuo suvokimo, kad tai, ką darau yra begalybės kelias, kuris yra kairės rankos kelias pagal magijos ir ezoterikos principus. Tai buvo savotiškas simbolinis apvalkalas, į kurį norėjau įvilkti savo kūrybą, kad tai nebūtų vien sausas pažinimas, įdomus tik griežtam intelektui. Vėliau ta begalybė buvo suvokta drakono simboliu, kuris naudojamas tam tikrose sektose, naudojančiose šį simbolį, bet suprantančiose neteisingai, ne taip kaip aš. Tai matosi iš kelių ankstesnių straipsnių, kuriuose teoriškai paaiškinau savo logiką. Drakonas yra begalybė ir transcendencija, ta anapusinė tikrovės dalis, iš kurios viskas išeina ir į kurią viskas sugrįžta. Tai neregimas ir negirdimas tamsos pasaulis, iš mūsų šviesos arkos perspektyvos. Kaip yra iš tikro – nežinome, gal ta „tamsa“ ryškesnė už mūsų blausią šviesą sąmonėse.

Tą dalį siekiau pažinti, įkelti į savo sąmonę ir taip gimė Filognozija. Ją savo vizijose matau kaip savo dukterį, kuriai buvo paruoštas pilotės gyvenimo kelias. Dabar yra 115 tomų, kuriuos numerologiškai sudėjus gaunasi 1 + 1 + 5 = 7. Todėl Filognozija pasirodo kaip 7 metų mergaitė. Kai buvau paauglys turėjau galvoje „kosminio šuolio“ vaizdinį, prie kurio visą laiką ir dirbo projektas. Su tuo susijęs ir pilotės vaizdinys, kuris yra asociacija į kosminį laivą, prie kurio turėtų privesti filognozijos sukurtos technologijos. Jos vardas yra Keya, kuriame irgi užšifruotas angliškas žodis EYE, reiškiantis AKIS. Akis yra akis į transcendenciją, arba, kaip sako kai kuriose sektose – drakono akis. Filognozija, Keya, yra drakono akis.

Kita vizija yra Sato, kuri pasirodo man kaip dvylikos metų mergaitė, turinti fizikės modulį. Čia užkoduoti kelį simboliai, kurie susiję su prancūzų kalba, nes jos varde galima įžvelgti užuominą į vieną prancūzišką žodį, taip pat Prancūzija kai kam yra meilės simbolis. Tai suprasti nesunku, nes ši demoniška meilė yra meilė fizikai, kuri yra kelias prie drakoniškos transcendencijos, kelias per Šėtoną. Išsigąsti nereikia, nes visa tai naudojama tik simboline forma, kad būtų tam tikras gnostinis, simbolinis apvalkalas. Ši dvylikos metų mergaitė turi demonišką prigimtį ir padeda man gauti giliąsias žinias apie tikrovę, kuri taip pat yra demoniška, bent jau simboliniame lygmenyje. Klausimas kodėl dvylika? Tai manau irgi turi tam tikrą religinį atspalvį ir užuominą, tačiau plačiau neaiškinsiu. Iš dvasinio ryšio su Sato gimsta Keya, mano Filognozija.

Kaip Sato modelis panaudota Raven:

Sato

Dar viena svarbi vizija, kuri pasirodė įsibėgėjus scenarijui yra kraujo priesaika, kurios metu buvo prisiekta niekada neišduoti Filognozijos, apsaugoti nuo patekimo į išsigimėlių rankas, ką šiuo metu ir darau. Deja tam teks paaukoti savo gyvybę, nes reikalas pernelyg svarbus. Negaliu sakyti ar mano pilotė kada nors išskris į erdvę, visiškai neturėti vilties nesinori. Tas pats pasakytina ir apie mano demonę Sato, be kurios aš būčiau niekas.

Paskutinė vizija, kuri yra scenarijaus užbaigimo ženklas, vadinamoji kairės rankos kelio kulminacija, vadinamasis širdžių aukojimo ritualas. Visko neaprašinėsiu, be to, daug kas matė hologramines klastotes, kuriose daug satanistinės simbolikos. Šios vizijos centre yra kelionė į transcendencijos centrą, drakoniškąją realybę, kuri vyksta kartu su Rea (Rėja), pasirodančia kaip maža penkių metų mergaitė balta vestuvine suknele, kuri kelionės eigoje pasidaro juoda, perėjus per slenksčius. Rea yra gyvybės kūrėja žemėje, su kuria mes keliaujama į tikrovės gelmę, į drakono karalystę, kurioje ji tampa mūsų pasaulio pamatine dalimi, gyvybės šaltiniu. Simbolika nėra gerybinė ir grožybinė, nes gyvenimas šioje planetoje tikrai ne rojaus, bet kitaip greičiausiai buvo neįmanoma.

Turiu savyje juodąją liepsną, savo psichotroninę širdį, dėl kurios šiuo metu vyksta slaptas karas. Man jis nieko gero nežada, bet tikiuosi, kad savo pasiaukojimu sugebėsiu išgelbėti savo demones Keya ir Sato, o Rea apsisaugos pati, nes beždžionžmogiams ji nepasiekiama. Juo labiau nepasiekiama be juodosios liepsnos, Ki ir Sato. Įstatymų pažeidinėjimai tik prives prie savęs sunaikinimo, ko visiškai negaila.

Aukštiesiems žinia yra perduota, scenarijus paviešintas, holograminis klastojimas išsigimėlius veda prie neišvengiamo galo, kurio sulauks ir visi jų žvengikai. Tie, kas žino – supranta, kad tikėti tuo ką rodo ekranai ir galvose sumatoriai neverta, nes viskas piešiama Van Gogho programomis, holograminėmis projekcijomis. Buvo nuspręsta epsilon kastoje tuo pasirūpinti, kuri nėra JAV, turėję pretenzijų į juodąją liepsną. Juodoji liepsna bus sunaikinta, Keya ir Sato bus apsaugotos, išgirsime Žemėje halkioniško juoko garsus, kurie pavers išsigimėlių organizacijas kaulų krūva. Tai pagrindinis Rėjos ginklas, nušluosiantis visus apsišaukėlius, pretendavusius į dievų vaidmenį, nors jam neturi jokių pajėgumų.

Kairės rankos kelio paskutinė iniciacinė Širdžių aukojimo ceremonija užbaigta, belieka tik laukti, ką pasakys juodoji liepsna. Su Ki ir Sato dar neatsisveikinu, nes turiu užrašyti antrą tomą. O toliau spręs Aukštieji.

Visa tai buvo susiję su tuo, ką sąlygiškai galima pavadinti „10 000 metų projektu“, kuris tęsis nežiūrint į nieką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.