Kaip veikia mūsų pasaulis

Rašydamas apie giluminę valstybę, ją vaizdavau kaip blogį, kaip priespaudos sistemą, iš kurios reikia išsilaisvinti, tačiau tai ne taip paprasta, kaip gali atrodyti. Kodėl taip yra matosi pažiūrėjus į mus visus maitinantį ekonomikos modelį, kurio sugriovimas reikštų visų socialinių sluoksnių griūtį. Todėl siekiant laisvės, reikia galvoti ne vien apie destrukciją, bet pirmiausiai apie seno modelio pakeitimą nauju. Naujas modelis turi būti gerai apmąstytas, sukurtas toks, kad būtų įmanomas, funkcionalus ir kurtų gerovę visiems. Griuvėsiuose gerovės nėra niekam, prieš griaunant seną namą, pirma turi būti pastatytas naujas.

Skaityti toliau

Giluminė valstybė (2)

Pirmoje dalyje apie giluminę valstybę paaiškinau kaip suorganizuota žmonija į gelmę einant iki planetą valdančios atitrūkusios civilizacijos. Šios sistemos esmė pavaizduota kaip centre esantis gardas, kuriame surinkti resursu laikomi žmonės, ir aplink šį gardą išdėstytos įvairios organizacijos, kurios išnaudoja visuomenę savo naudai. Kiekvienas žmogus suskaičiuotas, įvertintas ir kiekvienam paruoštas gyvenimo planas visuose penkiuose parodytuose segmentuose. Yra dalis žmonių, kurie integruojami į organizacijų struktūrą ir dirba tarnautojų darbą, kiti yra apačioje ir išnaudojami kaip pigi darbo jėga. Nė viena organizacija niekada nedirba žmonių labui, nes joms rūpi tik savo sistemos stiprinimas. Jeigu propagandiniuose ekranuose ir rodoma kitaip, tai yra apgavystė ir melas.

Žadėjau šiame įraše parodyti išplėstą vaizdą, kuris išeina už šios planetos ribų. Tai ir pabandysiu padaryti, tačiau iš karto perspėju, kad jokios konkrečios insaiderinės informacijos neturiu ir tai tik mano protu sukurtas modelis. Šį modelį būtų galima apvilkti į gražią istoriją, būtų galima pavaizduoti kaip tikrus faktus, patirtus asmeniškai. Tačiau to nedarau, nors ezoterikos pasaulyje tai įprasta. Yra žmonių kurie galbūt iš tikro prieina prie informacijos, kuri siekia atitrūkusią civilizaciją ir šios tikrovės anapus planetinę dimensiją, tačiau yra daug tokių, kurie meluoja, konferencijose pasakodami sukurtą fantastinį romaną. Nesiekiu bet kokia kaina pritraukti dėmesio ir pasipelnyti, man daug svarbiau, kad žmonės pradėtų mąstyti. Imant tokį Atkleidimo Amerikoje judėjimo dalyvį kaip D. Wilcock, jo alternatyvi saulės sistemos istorija daug kur atrodo kaip išgalvotas kūrinys, nors bando naudoti NASA darytas saulės sistemos planetų ir mėnulių nuotraukas ir tvirtina, kad remiasi operacijose dalyvavusių insaiderių parodymais. Bet nėra įrodymų, kad jo insaideriai nekuria, nors tai ir nepaneigia to, ką jie tvirtina.

Skaityti toliau

Giluminė valstybė (1)

Gyvename pasaulyje, kurį suprasti ne taip paprasta, nes tai, kas pateikiama fasadinėje jo dalyje ne visada atitinka tikrovę. Norint pažvelgti giliau, reikia sugriauti šias ekranines iliuzijas, kurios yra pagrindinė kliūtis pamatyti tiesą. Šis uždavinys labai sunkus, nes tikras pasaulio vaizdas griežtai saugomas ir žmonėms trukdoma jį pamatyti, o jeigu kam nors pavyksta – sulaukia agresyvaus puolimo, kad su savimi nusivestų kuo mažiau žmonių. Tvyrantis melas daro daug žalos, nes neinformuoti žmonės menkai gaudosi planetos įvykiuose, klaidžioja pusę arba visą savo gyvenimą ir jais labai lengva manipuliuoti, nukreipiant mąstymą ir emocijas norima kryptimi. Žmogui atrodo, kad viskas taip ir turi būti, nes nėra jokių alternatyvų.

Šiuo įrašu noriu pakloti pamatą geresniam savo gyvenimo supratimui, kad matytųsi visi realūs keliai ir klystkeliai, kad žmogus suprastų, kaip juo pasinaudoja didelės organizacijos ir sistemos. Žmogus viliojamas gražiais pažadais, mato ekranuose reklamas, kuriose vaizduojamas ten, anapus esantis rojaus pasaulis, į kurį norint patekti reikia daug dirbti, atsidavus tarnauti sistemai. Tačiau į tą pažadėtąją žemę patenka vienetai, visi kiti žiurkių lenktynių dalyviai išsunkiami ir lieka už borto. Žmogus turi dvi galimybes: visą gyvenimą bėgti paskui saldainį arba kurti savo pasaulį savarankiškai, nelaukiant niekieno dovanų, ir nesiekiant patekti į jokius svetimus pasaulius. Žaisdamas pagal svetimas taisykles visada pralaimi.

Skaityti toliau

Globalinė sąmonė

Tiriant žmogų, naudinga jo galimybes vertinti dviem aspektais: vienas jų yra sąmonės aprėptis, o kitas – realaus veiksmo erdvė. Pati savaime sąmonė gali apimti visą realybę, tačiau kuo toliau nuo tiesioginio patyrimo, tuo ji yra labiau pasinėrusi į fantazijų pasaulį. Kitaip sakant, tolstant nuo centro, sąmonės turinio kokybė – prastėja, atsiranda daug neteisingų vertinimų, interpretacijų ir išsigalvojimų. Tiesioginė patirtis, kontaktas – kokybę gerina, bet tam reikia, kad žmogus turėtų plačią realaus veiksmo areną. Reali sandūra su pasauliu žmogų daro protingesniu. Tačiau tam reikia viena vertus – proto, ir kita vertus materialinių galimybių. Neturint pakankamos kokybės proto, tokią veiklos erdvę suskurti sunku, ypač tada, kai tenka susidurti su iššūkiais ir sudėtingomis problemomis.

galaxyTai struktūrinis pjūvis, kurį galima vaizduoti erdviškai ir kaip procesą laike. Imant konkretų žmogų arba organizaciją, vertinama konkreti faktinė padėtis, nustatoma, koks lygis duotu momentu yra pasiektas. Tam reikalinga sistema, kuri atitinka pasaulio sandarą ir leidžia lyginti santykį tarp sąmonės aprėpto ploto ir realios veikimo erdvės. Šita sistema konkretizuojama sudarant lygių hierarchiją, suteikiant kiekvienam lygiui atitinkamą numerį. Tai universalus principas, kuris turi labai platų pritaikymą, leidžia įvertinti save ir kitus.

Aš siūlau variantą, kuriame maksimali erdvė yra visa galaktika. Jeigu sugebama sujungti šį sąmonės plotą su veiksmo galaktiniais veiklos masteliai, turime aukščiausio lygio pasiekimą, kuris lygus 1. Žemesnis lygis yra daug žvaigždžių aprėpiantis sektorius, rodantis technologinius pasiekimus, suteikiančius priemones efektyvioms tarpžvaigždinėms kelionėms, kurios yra galaktikos užkariavimo prielaida. Čia būtų žemesnis už aukščiausią, 2 lygis. Trečias lygis (3) pasiekiamas tada, kai sugebama keliauti į vietines žvaigždes, esančias arčiausiai gimtosios žvaigždės. Šis proveržis reikalauja fundamentalių atradimų, kuriuos padarius baigiasi sėslios kosminės civilizacijos era ir prasideda kosminių keliautojų ir tyrinėtojų civilizacija, atverianti kontaktų su nežemiškomis rasėmis galimybę. 4 lygis – tai vienos žvaigždės lygis, kuriame mokama skraidyti kosmine erdve, tačiau tik vietinės planetų sistemos tyrinėjimo tikslu. Ir žemiausias, 5 lygis yra vienos planetos lygis, kurioje sukuriamos technologijos, leidžiančios visą žmoniją paversti „globaliniu kaimu“.

Ši sistema yra bendras principas, kuris parodo kaip vertinamas žmogaus, organizacijos, civilizacijos rangas, nustatant proporcija tarp to, ką sąmonė sugeba aprėpti savo viduje ir kas įmanoma realiai realizuoti fiziniame pasaulyje. Mūsų planeta, akivaizdu, penktą lygį yra pasiekusi, nors pilnos realizacijos dar nėra, nes nesukurta pasaulinė vyriausybė, nėra centralizuotos valdžios. Galbūt to niekada ir nebus, tada penktą lygį turėsime su daugiapoliu variantu. Taip pat planetoje veikia kelios organizacijos, kurios turi galimybę iš dalies realizuoti 4 lygį, tačiau tik mokslinių tyrimų ir eksperimentų tikslais. Kadangi kai kurios iš jų neturi finansavimo, techninės galimybės nerealizuojamos ir sėdima stagnacijoje. Ketvirtas lygis bus užbaigtas tada, kai bus kolonizuota visa saulės sistema ir susisiekimo ir technologijų galimybės prilygs vietiniam susisiekimui planetoje. Iki to dar reikia paaštrinti protą ir patobulinti kosmines technologijas: mokslą, transportą, kosminę mediciną ir t.t. Aukštesni lygiai – dar sunkiau pasiekiami, jiems įgyvendinti reikia gerinti sąmonės kokybę, kad jos turinys atitiktų tikrovės sandarą ir ją būtų galima įvaldyti pritaikius fizikines technologijas.

Matome, kad svarbiausias momentas yra sąmonės kokybė, nors svarbios ir materialios galimybės. Tai reiškia, kad sąmonė gali būti kokybiška ir nekokybiška, net tuo atveju, kai ji užima tą patį aprėpties plotą. Kokybišką sąmonę charakterizuoja žinių lygis, jų atitikimas tikrų, pažangių tikrovės galimybių, kurias pasiekti įmanoma tik tada, kai įtraukiamos tos galimybės, kurios yra anapus tiesioginio suvokimo ir primityvių mąstymo šablonų. Šios galimybės visos išvaikščiotos ir šaltinis išsemtas iki galo, tad norint žengti tolesnius žingsnius, reikia šį stereotipinio mąstymo barjerą sulaužyti ir sukurti naują pasaulio interpretavimo principą. Man šiuo metu tai yra viena iš svarbesnių temų. Nekokybiška sąmonė turi klaidingus vaizdinius, neatitinka tikrovės, paskendusi iliuzijose, nusigrybavusi į fantazijų pasaulius ir svarbiausia yra nepraktiška technologine prasme. Tokie yra mitologiniai, religiniai, ezoteriniai vaizdiniai, kurie uždengia tikras galimybes ir jų marinavimas užkerta visus kelius į ateitį. Kokybiška sąmonė – atitinka tikrovės struktūrą, žino jos neprimityvius principus, turi efektyvius metodus jiems išreikšti. Tai taikytina matematikai, fizikai, logikai ir pan.

Šiuo metu vieša matematika naudoja paprasčiausią skaičiaus operatorių, kuris yra tapatybės fraktalui pritaikytas dalinimas ir jungimas, išreiškiamas matematiniais ženklais. Tačiau skaičiuoti kontinuumų gabaliukus – šiuo metu yra per daug primityvu, tuo tarpu tai pagrindinė vis dar naudojama daugelio parametru vidinė struktūra. Todėl reikia naujos erdvės fraktalo struktūros, kurios atitiktų auftato struktūrą ir naujų skaičiaus operatoriaus sekų, kurie reikštų daugiau nei tik dalinimą ir siejimą. Tokių struktūrų yra, bet nėra sujungtų su anapusiniu pasauliu. Iš tiesų, šitą primityvumą galima suformuluoti ir taip: fraktalas yra kokybių kintamieji, o operatorius, į kurį įstatoma kokybė yra kiekybė, tas pats skaičiaus operatorius ir jų struktūros lygtyse. Iš mano paskutinių tekstų matosi, kodėl toks metodas yra problemiškas – jis įklimpęs į vidinį egzistenciato realino pasaulį, kurį žmogus suvokia kaip juslinio paveiksliuko kapsulę, kurioje apsigyvenusi jo sąmonė.

Šis mokslas leido įvaldyti 5 lygį, sukurti prielaidas 4 lygio užkariavimui. Tačiau matosi, kad tokia sąmonės kokybė nepakankama, norint realizuoti civilizaciją dar aukštesniuose lygiuose, iki pat aukščiausio galaktinio lygio. Su tokiu mokslu – to tikrai nebus. Būtina nauja matematika, nauja fizika. Avangardiniuose projektuose tai gali būti įgyvendinama praktiškai jau dabar, tačiau šis principas turi būti pakeistas visame pasaulyje – visuomenė turi būti pripratinta prie naujo mąstymo, turi būti paskatinta atsisakyti konservatyvių vaizdinių. Čia iš dalies yra ir valdymo problema, nes norima mases uždaryti į ribojančią matricą, siekiant užtikrinti organizacijos stabilumą, tačiau prarandant ateities galimybes ir greitesnę civilizacijos raidą. Tam reikalinga mokytis mąstyti ne kokybiniais vaizdais ir ne atliekant analizės-sintezės su jais operacijas. Operacijos reikalingos anapus juslinių vaizdinių. Tik tada bus gauta aukštesniam lygiui reikalinga kokybė.

Tai pirmo aspekto pagrindinė problema. Antro aspekto, realaus veikimo apribotoje erdvėje problema yra – kaip visiems joje išsitekti neišsprogdinus planetos. Problema ta, kad kai ribotoje erdvėje daug vienodu mastu veikiančių žmonių ir organizacijų, jų interesai neišvengiama susikerta ir jie pradeda vienas kitą riboti. Vieniems pavyksta užtikrinti savo augimą, o kiti savo veiklą turi riboti, turi prisitaikyti prie galingesnių. Taip atsiranda veiklos mastų sluoksniai, kurie pereina į hierarchiją. Hierarchija nėra gerai, nes tokiose sąlygose didelis skaičius žmonių uždaromas į ribojančią piramidę ir sunaikinamos jų vystymosi galimybės (arba pavagiamos). Tačiau tai neišvengiama, nes visi prezidentais būti negali. Tokiu atveju būtų visiškas chaosas ir sistema žlugtų. Tai galima realizuoti tik tuo atveju, jeigu plėtimąsi ribotų draudimas naudotis kitais žmonėmis ir jų sąskaita plėsti savo galimybes, tačiau tokiu atveju būtų ne toks galingas bendras aktyvumo mastas, nes žmogaus fizinės ir protinės galimybės ribotos ir to neištaisytų net pažangios technologijos.

Dėl šių priežasčių nusistovi kokia nors reali situacija – daugiapolė arba vienpolė, tačiau neišvengiamai – hierarchinė. Perėjimo į aukštesnę pakopą metu ši tvarka projektuojama į naują pasaulį, nes į jį žengiama ne per vieną centrą, bet per kelis ir kiekvienas atskiras centras konkurencijos sąlygomis užsiiminėja strategines vietas, realizuodami naujas kokybes. Tam, be abejo, reikia, kad ta kokybė būtų pasiekta visose vietose. Tačiau žinių mainai ribojami, pažangiausios technologijos slaptinamos ir niekas neori atiduoti savo pranašumo.

Matome kas šiuo metu vyksta planetoje: JAV siekia iššokti aukščiau bambos ir sukurti vieną centrinę valdžią, kuri priklausytų Amerikai. Tam yra priešinamasi ir ganėtinai sėkmingai. Nuo to, kaip ši kova dėl planetos baigsis, priklausys kokią vienos žvaigždės, 4 lygio civilizaciją turėsime ateinančiais tūkstantmečiais. Centralizuotą, valdoma iš vieno centro, užsigrobtą komercinių ir technologijų monopolijų, kurios išnaudos visą žmoniją ar bus sukurta kažkas palankesnio žmogui ir priimtinesnio normaliam, civilizuotam mąstymui. Daugiapolė 4 lygio civilizacija nėra tobula, nes tai užprogramuoja ateities kosminius karus dėl teritorijų ir resursų, išsivadavimo kovas ir panašiai, tačiau einant skirtingais keliais, didesnė tikimybė pasiekti kitą tikslą – dar aukštesnę civilizaciją ir neišnykti padarius klaidą kaip gali atsitikti einant tik vieninteliu keliu.

Užbaigti norėčiau parodydamas ir kitą galimybę pritaikyti šią sistemą. Toks principas tinkamas analizuoti visuomenę daug mažesniais masteliais ir vertinti konkrečių žmonių gyvenimo galimybes, palyginus kiek globalizuotas žmogaus mąstymas viduje, ir kiek šį globalų mąstymą jis sugeba realizuoti savo gyvenime. Taip pat žiūrint ne tik plotą, bet ir mąstymo kokybę. Reikia suprasti paprastą tiesą, kad sąmonė gali būti labai plati, bet konkrečiais veiksmais realizuojamas tik nedidelis šios sąmonės fragmentas. Tai svarbi visuomenės problema išplitus internetui ir kitoms žiniasklaidos rūšims. Galima „dalyvauti“ visuose planetos įvykiuose, neiškeliant kojos iš namų, tad realaus veiksmo arena yra suspausta į tašką. Tokio tipo žmones galima vadinti fantastais arba „virtualais“. Tai nėra blogai, blogai yra žema sąmonės kokybė ir mažas aktyvumas. Kuomet tokią sąmonę žmogus sugeba realizuoti, jis gali išsikovoti daug aukštesnius rangus žmonijos hierarchijoje.

Paviršiaus civilizacija

Žmogus į realybę įpratęs žiūrėti iš vidaus, todėl mato tik tai, kas aplink jį, bet nemato bendro vaizdo. Norint pamatyti bendrą vaizdą ir kontekstą iš išorinės perspektyvos, reikia mintyse išeiti iš savęs, padaryti šuolį ir atsistoti į kito žmogaus vietą. Ta kito žmogaus vieta yra išorinis stebėtojas. Tokia būsena vadinama susidvejinimu, kai viena vertus fantomas lieka savo senoje vietoje, bet tikras suvokimas atsiduria šalia fantomo ir gali jį įvertinti naujomis akimis. Tai labai naudinga praktika, stebėti save ne tik iš vidaus, bet ir analizuoti iš išorės, iš kitų žmonių perspektyvos.

Tą patį galima daryti ne tik su savimi, bet ir su visa civilizacija, kurią įvertinę iš tam tikros perspektyvos galime vadinti paviršiaus civilizacija. Kodėl tai paviršiaus civilizacija aišku: į ją žiūrima iš kosminės perspektyvos, tarsi gyventum ne joje, bet anapus jos, t. y., kosmose. Taip pat, tai paviršiaus civilizacija todėl, kad kosmosas jai yra dar gana tolima ateitis, ir visa pagrindinė veikla ir gyvenimas vyksta ant žemės paviršiaus. Į paviršiaus civilizaciją iš kosminės civilizacijos perspektyvos naudinga pažiūrėti dėl tų pačių priežasčių, kodėl taip naudinga patyrinėti save, savo elgesį.

Iš to seka kita labai svarbi sąvoka, kad yra tam tikra žmonijos dalis, kuri ištrūkusi iš paviršiaus civilizacijos aplinkos ir susikūrusi savo pasaulį, kuris technologiškai daug toliau pažengęs, nei leidžiama minėtai paviršiaus civilizacijai. Ta išorinė perspektyva sukurta grupuotės, kuri vadinama atitrūkusios civilizacijos pavadinimu. Kad jie privalo būti „atitrūkę“, t. y., daug toliau pažengę – akivaizdu, nes jiems reikia gyventi anapus komfortabilios žemės, o tą komfortabilumą užtikrinti tegali technologijos. Atitrūkusios civilizacijos pagrindas – protas, mokslas ir technologijos. Jos atstovai turi išplėstą protą, pažangesnį mokslą ir labai išvystytas aukšto lygio technologijas.

Būdami pranašesni, ir valdydami kontekstą už įveikiamo horizonto, jie yra paviršiaus civilizacijos šeimininkai. Paviršiaus civilizacija padalinta į valdomus rezervatus, kur iliuzijų inkubatoriuose auginami ir eksploatuojami paviršiaus žmonės, nežinantys, kas yra jų šeimininkas ir kad į šį pasaulį ir gyvenimą įmanoma žiūrėti iš visai kitos perspektyvos. Paviršiaus civilizacija patalpinta į matricą, kurioje viskas yra žemesnio lygio negu galėtų būti. Mokslas ir technologijos – akivaizdžiausi pavyzdžiai. Taip pat nežinoma daug kitos svarbios informacijos. Pavyzdžiui, alternatyvi saulės sistemos ir vietinio žvaigždžių spiečiaus istorija; kontaktai su nežemiškos kilmės civilizacijomis, kurie daromi su atitrūkusia civilizacija, o nuo paviršiaus civilizacijos – slepiami.

Taip gaunamas gana tikras vaizdas, kaip valdoma planeta. Yra paviršiaus civilizacija su savo pasauliu ir pastangomis išsiveržti anapus; tada šią civilizaciją gaubiantis izoliacinis burbulas, kuris filtruoja visą informaciją, riboja galimybes, kontroliuoja; ir atitrūkusi civilizacija, kurios pagrindinė veiklos arena yra saulės sistema. Pastarųjų pagrindinės bazės yra už žemės ribų: kitose planetose, planetų palydovuose ir kosminėje erdvėje. Kiek jie pažengę ir kokios jų tikros galimybės – paviršiaus civilizacijai nerodoma. Be abejo, tarp šių civilizacijų vyksta sąveika: atitrūkusios civilizacijos atstovai vaikšto ir gyvena tarp mūsų, ant žemės paviršiaus, o taip pat į šį aukštesnį pasaulį paimami žmonės nuo žemės paviršiaus.

Kadangi yra žmonių apykaita, tai yra ir informacijos apykaita, kurios metu „žemesnis“ pasaulis sužino kai ką iš aukštesnio pasaulio. Tai vyksta per insaiderių ir paslapčių viešintojų informacijos platinimą; per pastebėtą keistą, keistų aparatų, kurie vadinami NSO veiklą. Vyksta tiesioginis kišimasis per politinę valdžią į visas gyvenimo sritis. Šio kišimosi pagrindinis tikslas – riboti paviršiaus civilizacijos vystymąsi ir išsaugoti savo technologinį pranašumą ir dominavimą. Prieiga prie saulės sistemos ir atviros kosminės erdvės yra resursas, ir ši atitrūkusi civilizacija su pasauliu juo nenori dalintis.

Bet kokie bandymai šį apsauginį ir ribojantį burbulą nuimti, kurie propaguojami judėjimo vadinamo „Atskleidimas“ (Disclosure), sabotuojami, pats judėjimas išjuokiamas kaip nerimtas, fantastinis. Tačiau jis yra tikros informacijos apykaitos rezultatas, dėka kurio ant paviršiaus gyvenantys žmonės žino tikrą padėti planetoje. Tačiau aukštesnio „aukšto“ veikla žinoma tik legendų pavidalų, nes aukštai vienas nuo kito izoliuoti ir informacija pereina tik kaip gandų lygio pasakojimai. Ji gali būti ir netikra, dezinformacinė, bet ji liudija bent tą faktą, kad aukštesni aukštai nėra išsigalvojimas, jie iš tikro egzistuoja.

Paviršiaus žmonija suorganizuota hierarchiškai, į piramides. Aukščiausiame lygyje, žaidžia gal 3 – 4 piramidės su savo valdovais, kurie tiesiogiai kontaktuoja su organizacijomis, kurios yra anapus planetą gaubiančio burbulo. Žemesni piramidės lygiai tiesiog verčiami aptarnauti aukštesnius lygius. Tačiau piramidės viršuje yra ne tik tiesioginė politinė administracija, bet yra šalia viešo pasaulio organizacijos susikūrusios okultinės grupės, kurios turi savo pasaulį ir tiesiogiai paklūsta anapus burbulo esantiems valdovams, kurie net gali būti nežemiškos kilmės. Šios okultinės grupės tiesiogiai kišasi į eilinių žmonių gyvenimus ir yra įvairių keistų įvykių ir nelaimių priežastis. Pavyzdžiui, be žinios dingsta žmogus. Viena iš galimybių, kad jis buvo pagrobtas šio aukštesnio pasaulio, tenkinti kokioms nors jų reikmėms. Likimas dažnai būna liūdnas, nes paviršiaus populiacija laikoma žemesnio lygio žmonėmis, kurie tinka tik išnaudojimui.

Remiantis įvairiais pranešimais internetinėje erdvėje, minėtos okultinės grupės praktikuoja, satanizmą, žmonių ritualinį aukojimą ir pedofiliją. Iš to galima daryti išvadą, kad aukštesnėje civilizacijoje, kosminėje yra moralinė poliarizacija paviršiaus civilizacijos atžvilgiu: vieni jai linki blogo, kiti galbūt gero. Tai rodo tam tikrą susiskaldymą ir diferenciaciją. Jeigu yra kontaktų su dar tolesne išore, ir ta išorė yra įvairi, tai visai natūralu, kad savo atstovus atitrūkusioje civilizacijoje turi ir teigiamos ir negatyvios jėgos. Tarp jų logiškai turėtų vykti trintis ir konkurencija. Ši neišvengiamai turi atsispindėti ir paviršiaus civilizacijos frakcijose.

Okultinės grupės gali turėti ne tik egzopolitinių ryšių, bet ir tarpdimensinių ir savo idėjas susijusias su nusikaltimais prieš žmoniją gali turėti iš čia. Pavyzdžiui, apie tokią sistemą rašo D. Icke‘as, kuris paviršiaus civilizaciją gaubiančios blokados burbulo prižiūrėtojus vadina archontais, o šie jo teigimu paklūsta savo dievui, vadinam demiurgu, sukūrusiu visą šią iliuzinę realybę. Pasak jo, šiame iš gnosticizmo kilusiame pasakojime ir reikia ieškoti okultinių grupių satanizmo ir kitų nusikaltimų šaknų. Tačiau manau, kad pagrindinis atitrūkusios civilizacijos aspektas visgi yra ne okultinis, bet egzopolitinis, pagrįstas kontaktais su nežemiškomis civilizacijomis, kurios šias organizacijas laiko savo pavaldiniais ir apdovanojo jas pažangiomis technologijomis. Taip pat rūpinasi, kad ši reikalų padėtis neišaiškėtų paviršiaus populiacijai, ir kad neįvyktų pilnas „Atskleidimas“.

Manau, mums, paviršiaus populiacijos atstovams, svarbiausias klausimas kaip mus sugeba šitaip efektyviai kontroliuoti? Atsakymas yra daugiau negu akivaizdus ir daug kartų paliudytas: pagrindinė technologinės kontrolės priemonė yra psichotroninė technika. Su ja galima vykdyti tiek masinę kontrolę, tiek prisijungti kiekvieną atskirą žmogų ir laikyti jį online režimu, pastoviai vagiant mąstymo turinį, įtakojant elgesį ir ribojant išsilaisvinimo iš priespaudos galimybes. Jeigu žmogus šalinamas, tai daroma būtent tokiomis priemonėmis, kad niekam nekiltų įtarimų prisidengiant natūraliomis priežastimis: ligomis, nelaimėmis, kriminaliniais įvykiais ir pan.

Dažnai būna, kad koks nors žmogus prižiūrimas, nuolat kontroliuojamas ir jam pastoviai šypsosi sėkmė ar persekioja vienos nesėkmės. Jis gali nesuprasti kodėl taip yra, galvoja kad gimęs po laiminga arba nelaiminga žvaigžde, kai iš tikro tai yra kišimasis iš kito, tikro pasaulio, kuris turi sukūręs paviršiaus civilizacijos valdymo mechanizmą ir juo naudojasi iškeliant arba sutrypiant kokį nors išsirinktą žmogų, kuriam bando įteikti, kad jis už viską atsakingas tik pats, kai iš tikro tėra valdoma marionetė.

Kaip priedanga naudojamos religijos, ezoterika, alternatyvus mokslas, pseudoteorijos. Pavyzdžiui, koks nors tikintysis kas dieną meldžiasi ir vieną dieną jo maldos išsipildo. Jam pradeda atrodyti, kad Dievas išgirdo ir atsiliepė į jo maldas ir tampa dar aršesniu tikinčiuoju. Iš tikro maldas, t. y., mintis išgirsta psichotroninės technikos operatoriai ir jie, naudodami valstybės agentūrą, gali suorganizuoti bet kokios minčių sinchronizacijos spektaklį. Tie kas energingai tiki, gali manyti, kad jie absoliučiai teisūs. Iš dalies jie iš tikro teisūs, nes tai vyksta ir suveikia, tačiau klaidingai supranta suveikimo priežastis. Jūsų minčių klausosi su įrašymo technika!

Šitaip į paviršiaus civilizaciją pažiūrėjus iš išorinės perspektyvos, iš šalies – susidaro liūdnas vaizdas. Pirmiausiai dėl to, kad tampa akivaizdus manipuliacijų, melo, statymo į siaurus rėmus mastas. Matosi kaip švaistoma potencialas, kaip aukojami žmonių likimai – ir pirmiausia visos žmonijos likimas. Tas vaizdas, kuris brukamas per švietimą ir masinio poveikio priemones – netikras, patalpinantis žmogaus sąmonę į iliuzijų pasaulį, kuris yra pamatas ant kurio pastatyta vergovė. Atsakymas į klausimą, ko turėtume siekti yra duotas – turime siekti pilno „Atskleidimo“. Kalėjimas ir karantino zona turi būti pašalinti.

Koks yra didžiausias Lietuvoje brukamas melas, kuri irgi dalyvauja globaliniame žaidime, bet tik savo mažytės piramidės lygyje (kaimo lygoje)? Didžiausia iliuzija, kad vakarai yra gėris, kad įsijungdami į vakarus mes patenkame į rojų. Iš tikro patenkame į skerdyklą, kuri aukščiausiame lygyje valdoma okultinių, aristokratinių, oligarchinių grupuočių, kurios praktikuoja satanizmą, žmonių aukojimą ir pedofiliją. Vakarietiškoje ezoterikoje ši grupuotė vadinama „cabal“, į lietuvių kalbą verčiant žodžiu „klika“, kurios esmė – politinis-okultinis suokalbis prieš visą žmoniją. Nenuostabu tai, kad ne viena valstybė formaliai vis dar yra monarchijos. O tai rodo kastų sistemos ir hierarchijos sudievinimą. Kažkas panašaus bandoma įvesti ir Lietuvoje: satanizmą, pedofiliją ir žmonių aukojimą. Visa tai dengia visa valstybės organizacija, prisipirkusi persekiojimui psichotroninės technikos.

Lietuvos valdžia tiesiogiai pavaldi globalinei okultinei klikai, kuri provokuoja karą prieš Rusiją, būtent šioje vietoje, Lietuvoje.