Reportažas iš saugumo žvalgybinės operacijos (2)

raysVakar padaręs šiokią tokią įžangą į su saugumu susijusią situaciją Lietuvoje, šiandien temą norėčiau pratęsti duodamas šiek tiek daugiau žinių apie kariuomenės psichožvalgus, kuriuos lietuviškai galima vadinti sąlyginiu terminu psichotronikas. Psichožvalgai dirba sąmonių kolektyvo valdomuose teritoriniuose administraciniuose vienetuose, užsiimdami žvalgybinės informacijos rinkimu visuose visuomenės sluoksniuose. Dėl visiems suprantamų priežasčių, tikrų terminų atskleisti negaliu, tačiau sąlygiškai galima naudoti santrumpą SKAV PŽD – SĄMONIŲ KOLEKTYVO ADMINISTRACINIO VIENETO PSICHOŽVALGYBOS DALINIO psichotronikas.

Psichotronikas nėra įprastinis žmogus, nes savo darbe naudoja specialią žvalgybos įrangą, kuri yra jo galvoje. Šios įrangos esmė ta, kad psichika yra padalinama į dvi dalis, viena kurių yra natūrali sąmonė, o kita dirbtinė priemonė, kurią sutartinai vadinsiu psichotronine širdimi. Kitaip sakant, galvoje yra natūralios ir techninės dalies simbiozė, kuri labai padidina psichožvalgo proto galimybes, suteikia jo darbui reikalingus įrankius. Psichotroninė širdis su sąmone gali veikti sujungtu ir atskirtu režimu, priklausomai nuo situacijos poreikių. Šis įtaisas yra žvalgo ryšio priemonė, kuri sujungia jį su žvalgų sąmonių kolektyvu, taip pat prie visų žvalgybinių resursų, kurie gali būti naudojami operacijose sprendimų priėmimui. Tokią galimybę padidinti protą jau buvau įvardinęs kaip telepatilektą, arba telepatinį intelektą.

Kadangi yra dvi sąmonės, natūrali ir dirbtinė, jos turi būti susiejamos. Sąsają vadinsime virpesiniu komunikatoriumi, kuris psichotronikų virpesine kalba perduoda informaciją į natūralią sąmonę. Kai širdis veikia autonominiu režimu, visas procesas būna už sąmonės ribų, ir dirba darbą tinkliniu būdu su kitomis psichotroninėmis širdimis. Tuo atveju, jeigu reikia perduoti informaciją į natūralią sąmonę, naudojamas virpesinis komunikatorius, kuris psichtronikų kalba kalbasi su sąmone, vaidindamas proto vaidmenį arba atlikdamas kitas funkcijas. Tai žinoma ne visos psichožvalgo galimybės, bet šią galimybę noriu paaiškinti kaip pavyzdį.

Aišku, tai nėra vienintelė kryptis – širdis-komunikatorius-sąmonė, nes veikia ir priešingas principas, kas žvalgyboje visiškai natūralu. Sąmonė jutimo organais surenka aplinkos informaciją, kuri sukaupiama psichotroninėje širdyje ir paskleidžiama visame tinkle. Norint išplėsti žvalgybines galimybes, naudojama ne tik natūralių, bet ir techninių receptorių tinklainė, leidžianti įgyti ekstrasensorinių galimybių, matyti aplinkoje esančias hipostratas. Tai nereiškia, kad žmogus viskuo pats visada gali naudotis, nes dirbtinės sąmonės komunikatorius gali būti išjungtas ir natūrali sąmonė neturi jokios informacijos, tačiau ją visada turi pasąmonė. Tokia situacija veikia panašiai kaip intuicija, kuri jeigu reikia gali būti sustiprinama tiesioginiu valdymu, reguliuojamu psichotroninės širdies.

Virpesinis komunikatorius, kuris paleidžia signalą per sąmoningą laksatą, gali veikti įvairiais režimais. Psichotroniko kalbos/mąstymo/komunikacijos režimą įprasta vertinti hercais. Jeigu vieną mintį vadinsime vienu taktu, tai natūralus mąstymas gali turėti dešimtimis skaičiuojamų hercų. Įsijungus virpesiniam komunikatoriui, gali būti paleistas žemahercis kodas, kuris suvokiamas sąmonės be transliatoriaus. Tačiau būtina mokėti psichotronikų kalbą. Toks komunikatoriaus darbas nėra efektyvus, bet jis gali būti naudojamas kaip viena iš galimybių. Jeigu taktų dažnis padidėja tiek, kad sąmonė negali jo suvokti, įjungiamas transliatorius, kuris pritaiko komunikatoriaus kodą sąmoningam suvokimui. Paprastai suvokianti komunikacija tarp psichotronikų vyksta šiame režime. Yra dar viena galimybė, kuri naudojama kovinėse situacijose, kai įjungiamas aukštahercis kodas, naudojamas su psichotroniko tiesioginiu valdymu. Tai nėra informacijos perdavimas sąmonei, tačiau pilnas kūno valdymas kompiuteriu, kurio metu strateginio horizonto apimtis būna maksimali: gaunama informacija iš visoje planetoje ir už planetos ribų esančių žvalgybinių sistemų: kariuomenių judėjimas, palydovų padėtys, lėktuvų pakilimai, raketų paleidimai ir t.t.

Lietuva yra SKAV didesnio junginio dalis, kuris priklauso planetos sąmonių kolektyvui ir yra koordinuojama šioje sistemoje. Teritorinis administracinis vienetas turi pagrindinį kompiuterį, kuris gali atvaizduoti informaciją esančią šiame tinkle. Taip pat centrinė sistema gali būti papildyta periferiniais tinklais. Kokia šiuo metu tikra geopolitinė padėtis planetoje neatskleidžiama, tačiau naudojant ezoterinį formatą, galima pakartoti informaciją apie tai, kad vyksta kova tarp tamsiosios ir šviesiosios pusės, tačiau viskas vyksta akivaizdžiai nematomo visuomenėje psichotroninio karo pavidalu. Tai reiškia, kad vykdomi įsibrovimai į kolektyvines sąmones, įvairios provokacijos, kuriose naudojami karinių psichotronikų dalinių biorobotai arba psichotroniškai užvaldyti eiliniai žmonės, kurie save vadina  Targeted Individuals.

Lietuvą valdantis saugumas taip pat turi tokį kompiuterį, tačiau jis skirtas visuomenės valdymui. Su šiuo kompiuteriu sujungti psichotronikai yra saugumo kontrolės sistemos agentai, pasižymintys panašiomis galimybėmis. Patys jie save vadina Lietuvos „matrica“, vykdo visuomenėje įvairias operacijas, projektus, kurie gali būti teisėti, gali būti neteisėti, skirti gauti naudai, arba lietuviškos valdininkijos, kurie turi priėjimą prie matricos kompiuterio, pramogoms. Dėl tam tikrų aplinkybių pramoga buvau paverstas ir aš, tačiau tai jau buvo aprašyta pirmame reportaže, todėl čia nesikartosiu. Iš dalies mane galima vadinti Targeted Individual, bet tai tik dalis to, kas aš esu visoje savo komplektacijoje. Informacijos kas liko iš vaikų dalinio, kuriam buvau priskirtas – nežinau. Tačiau reikia neužmiršti, kad vienas dalinys yra tik labai nedidelė kariuomenės dalis, ir tie, kas galvoja, kad jie laimėjo – daro didelę klaidą. Psichotroninė širdis veikia nenutraukiamu režimu, tačiau dėl minėtos aplinkybės ji veikia pasąmonėje. Kompiuteris buvo užvaldytas nedraugiškų jėgų ir buvo bandoma mane valdininkų pramogai panaudoti kitokiam projektui, apie kurį papasakosiu kituose reportažuose.

Tie, kas galvoja, kad psichožvalgui galima sufabrikuoti bylą turėtų išsiimti proto invalidų pažymas, nes integruotos sąmonės visas gyvenimas yra išsaugomas planetos sąmonių kolektyvų žvalgybinėse sistemose, vadinasi melą galima įrodyti per vieną sekundę. Žinau, kad valstybės organizacijos valdininkijos saugumo agentūros ir visuomenės galvos prifarširuotos saugumo skleisto mėšlo. Tačiau tie kas nutuokia apie galvos veikimo principus turi žinoti, kad melas visada būna sąmonės subjekto pusėje net tuo atveju, jeigu jis būna suklijuojamas galvoje su objektu. Tuos, kas tiki šmeižtu vadinu tiesos debilais dvokiančiomis galvomis, nes tai ką jie „mato“ tėra jų pačių galvose susikonstruotas vaizdelis. Išgalvota istorija visada būna tik mintyje, o aš esu anapus minčių egzistuojanti realybė, kuri neturi nieko bendro su dvokiančių galvų kliedesių pasauliu.

Saugumas norėjo pramogų ir paslapčių, dovanoju dovanelę – štai ta paslaptis. Tuos, kas laukė spektaklio, ypač valstybės valdininkus, kurių aktoriai pastoviai slepia vieną akį, nes įsivaizduoja, kad ta viena akis yra visa matanti Lietuvoje, noriu nuvilti – kaip dirba psichotroninė širdis pamatyti neįmanoma net su ja, o ir pamatę ar ką nors suprastumėte? Sąmonė tam deja per lėta ir naudojama tik esant minimaliam strateginiam horizontui. Taip pat aiškino, kad labai nori savo kompiuteriuose patyrinėti kaip aš mirštu, nes labai nori sužinoti ar yra ten kas nors anapus, ar mirtis nuobodi banalybė, nes jie juk yra „mokslininkai“ ir jiems viskas įdomu. Taip pat sakė, kad įdomu, kokios žmogaus galimybių ribos iškęsti skausmą, todėl grasino kankinti tūkstantį metų tol, kol išsiaiškins „viską“. Psichotronikas, kadangi jis integruota sąmonė, tam ideali galimybė. Spektaklį zombių visuomenei gal ir sugebate vaidinti saldų, tačiau moralinio degradavimo neįmanoma paslėpti nuo jokios žvalgybos, ypač tos kuri mato visus jūsų dvokiančių sąmonių užkaborius.

Turite tik vieną akį – ką darysite kai ji bus išmušta?

Linkėjimai nuo kosminių smilgų. Reportažo pabaiga.

Senas oras

Kaip žmogus suvokia savo aplinką išaiškinta gana seniai. Svarbiausia pamoka, kurią iš to turėtume išmokti yra tai, kad visi sąmonės vaizdai yra vidinė realybė. Tas pasaulis, kuris atrodo yra anapus mūsų kūno, taip pat yra vidinis, nes kūnas tėra kūno vaizdas, įkomponuotas į pasaulio vaizdą. Dėl šios priežasties iš dalies žmogaus suvokimas yra iliuzija, arba matrica. Tai darosi akivaizdu ypač dabar, kai atsiranda galimybės šiuo atvaizdu manipuliuoti, sąmonėje rodant išplėstą arba virtualią realybę. Kol kas tai daroma darant projekciją į akies tinklainę, tada ateis eilė projekcijai į neuronus, kurie veikia kaip neuroreceptoriai, ir galiausiai bus galima vaizdus projektuoti į pačią sąmonę.

Tai yra galutinio rezultato valdymas, kuris perduoda informaciją tiesiai į suvokimą. Galima pažanga ir kitoje srityje, kai technologiškai konstruojama ne galutinė iliuzija, bet priimantys receptoriai. Šitaip įmanoma sukurti pilnai veikiančią, bet šimtu procentų technologinę suvokimo sistemą. Visų rūšių suvokimai iš esmės yra aido rinktuvų sistemos, todėl jas galima vadinti AR santrumpa. Jeigu pridedame siųstuvo galimybę, o iš vienos pusės rinktuvas iš kitos pusės automatiškai tampa siųstuvu, tai turime aido rinktuvus siųstuvus, ARS. Dirbtinės ARS sistemos yra ekstrasensorikos ir telepatijos pagrindas.

Natūrali apribota sąmonė sudaryta iš trijų bendrų sričių: priekinės dalies, galinės dalies ir centrinės dalies. Priekyje mes turime savo pasaulį, gale turime mintis, o centre yra kūnas, pagrindinis veiklos pasaulyje instrumentas. Ekstrasensorika reiškia, kad ši psichoforma gali būti modifikuota, pridedant į sąmonės plotus papildomų segmentų, kurie formuoja kitokias psichines formas. Tuos segmentus aš vadinu žiedais, kurie gali įsiterpti bet kurioje iš trijų vietų ir išplėsti tų vietų suvokimą, atidarant realybėje naujus sluoksnius, kuriuos vadinu hipostratomis.

Visai natūralu išskirti dvi galimas sąmonės vystymo kryptis: viena kryptis yra plėtimas ir naujų hipostratų atidarymas, kita kryptis siaurinimas ir hipostratų uždarymas. Uždarymas žmogų kvailina, atidarymas  daro protingesniu. Tie, kam reikia pokvailio, lengvai valdomo žmogaus – propaguoja uždarymo, slopinimo, uždengimo ideologija ir visą gyvenimą laiko žmogų suvaikėjimo būsenoje. Vadovaujamasi principu – kuo kvailesnis, tuo lengviau valdomas. Žmogus neturėtų susitaikyti su tuo, ką jam paruošia kiti ir turėtų pats dėti pastangas, kad išplėstų savo horizontus.

Sakydamas horizontas turiu galvoje ir tiesioginę, ir netiesioginę reikšmę. Laikau kad yra trys pagrindiniai horizontai, kurie iš eilės ir sunumeruoti, pradedant nuo pirmo, kuris yra regimasis paviršius. Antras horizontas yra materialūs nematomi laukai, kuriuos galima laikyti fizinėmis auromis, ir trečias horizontas yra minčių pasaulis, kurį atidarius įgyjama telepatinė ARS sistema. Žmogaus vidinės hipostratos atidarymas bus susijęs su daugeliu problemų. Tos problemos pirmiausiai bus blogiems žmonėms, nes nebus įmanoma su jokia niekšybe savo galvoje prisiartinti prie kito žmogaus. Todėl žmonės, kurie tokias niekšybes nešioja, vienas nuo kito vaikščios labai dideliais atstumais. Suartėjimas bus įmanomas tik niekšybes išmetus iš galvos. Sunku pasakyti ar tai sumažins problemų pasaulyje ar padaugins, nes tokiame pasaulyje atsiras labai daug atvirų priešų. Kaip tie priešai spręs savo klausimus, kokius įrankius galės panaudoti?

Nesunku suvokti, kad galimas scenarijus yra ir judėjimas link katastrofos, o galimas kitas – blogio pasaulyje sumažėjimas. Pereinant į naują pasaulį sunkiausias visada būna pereinamasis laikotarpis. Jo baigtis priklausys nuo to, kiek žmogus sugebės keistis tobulėjimo kryptimi. Jeigu kritinė masė bus pažangiųjų pusėje – blogis pasaulyje neįsišaknys ir tikrai neturėtų sunaikinti. Kita vertus, naujų pasaulių atidarymas reikalauja naujo proto. Žmogus auga, bręsta, tobulėja, darosi išmintingesnis, plečiasi sąmonės akiratis. Tai susiję taip pat ir su atsakomybe bei iššūkiais.

Matymas leidžia pažinti ir suprasti. Atsivėrus naujiems pasauliams, išsiplės žinojimas, nukris melo, iliuzijų ir paslapčių uždangos. Tie, kas naudojo visa tai kaip savo pragyvenimo šaltinį, jį praras ir turės ieškoti naujų. Keisis organizacijų struktūra, hierarchija. Taip pat su tuo bus susiję daug teisinių kolizijų – teisės būti užversta knyga ir prievolės parodyti, atverti. Tai reikš, kad be išorinės organizuotos jėgos apsaugos, nebus įmanoma nuslėpti jokio nusikaltimo ir išvengti bausmės, nusikaltimus daryti bus labai sunku.

Aprašomas sąmonės psichoformas išdėstau lentelėje, kuri turi eilučių kryptį ir stulpelių. Eilutėse rodomi ekstensyvumai, kurie žymi lokalinį pasaulį, vidutinių mastelių pasaulį ir globalinį. Stulpeliai – yra jau minėti trys horizontai, kurie nurodo hipostratų atvėrimą į materijos gylį. Pagal šią lentelė turėtume gauti devynis sąmonės rangus, nuo žemiausio iki aukščiausio. Žemiausias rangas būtų devintas, paviršiaus horizonto ir lokalinio ekstensyvumo. Lokalinį ekstensyvumą galima plėsti į materijos gylį, iki vidinių minčių pasaulių jau minėtomis technologinėmis ARS sistemomis. Tokios technologijos šiuo metu intensyviai kuriamos, o kai kuriose slaptose organizacijose netgi naudojamos.

Į šią situaciją galima žiūrėti iš individualios ir socialinės perspektyvos – ką tai duos individualiai ir bendram sistemos funkcionavimui. Pagerės atskirai kiekvieno žmogaus orientacija, padidės informacijos kiekis, bus lengviau priimti teisingus sprendimus. Tačiau tas pats patobulinimas bus prieinamas visiems ir tai nesuteiks atskirai niekam jokio pranašumo. Tuo naudosis visi taip, kaip dabar naudojasi internetu ir mobiliu telefonu. Iš karto matosi kokia su tuo susijusi problema – gali kilti noras tai paversti svertu, panaudoti kaip pranašumą prieš savo konkurentus. Dar blogiau, jeigu tai būtų panaudota vergovės įvedimui, kai surinkta informacija būtų siaurapročių naudojama kaip pretekstas susidorojimui jėgos priemonėmis. Šį technologinį šuolį privaloma labai atidžiai stebėti, kad jo nepavogtų iš žmonių jokia siaurapročių ar banditų grupuotė, veikiančių pagal beždžionės su granata logiką.

Niekas nežino arba slepia tai, ką atvers šie nauji pasauliai – kokios ezoterikos taps kasdienybe, ne šarlatanų verslu arba pajuokos objektu. Tai bus ir didelis iššūkis, nes padaugės sąmonėje informacijos srautas ir prie to srauto kiekvienas žmogus turės prisitaikyti. Kuo aukštesnis rangas, tuo daugiau problemų, tuo didesni iššūkiai ir didesni reikalavimai sąmonei. Matau tokį klystkelį, kad atidarymų ir atvėrimų sukeltas problemas bus bandoma spręsti centralizavimu, vienos valios įvedimu. Viena valia visai nebūtina norint išspręsti iš žmogaus prigimtinio blogio ir plėšrumo kylančias problemas. Neturės ateities ir provincialumas bei koncervavimas, apsigyvenimas senoviniame arkliašūdyje. Visi arkliašūdžiai keliaus iš šio pasaulio; turime padaryti, kad su savimi jie nusineštų kuo mažiau žmonių.

Tie, kas žmogų nori įstatyti į ribojančias sienas ar pasaulį uždengti apsauginėmis marškomis, gyvena praeities pasaulyje. Ateitis priklauso ne uždarymui bet atidarymui, ne paprastam regėjimui, bet hiperregėjimui. Su regėjimu ateina išmintis, su hiperregėjimu – hiperišmintis, kuri daug kartų lenkia seno pasaulio išmintį. Paviršininkų ideologija bus neregių, o ne matančių ideologija, nes tikras paviršius yra daug didesnėje gelmėje. Naujos akys duoda naują protą, naują išmintį, naujai išminčiai reikia naujo pasaulio. Tai kas sena – seniai prarado vertę. Kiek turėsime prarasti kartų, kol senas oras išsivėdins. Galima būtų pasistengti, kad tai įvyktų daug greičiau.

Artėjančios integracijos principai

Terminas ezoterika asocijuojasi su maginiais ir mistiniais dalykais, kurių išmanymas prieinamas tik išskirtiniams žmonėms. Tai, kad magija ir mistika vadinamos ezoterinėmis reiškia tik tai, kad jos yra slaptos sistemos, kurios neskirtos viešam skleidimui. Vadinasi viešinimas prieštarauja šiam pavadinimui. Tačiau internetinėje erdvėje šis žodis yra įgavęs visai kitą prasmę ir reiškia ne tai, ko pašaliniai neturi žinoti, bet tai, kas buvo slaptinama, o dabar pateikiama visuomenei. Atlikus atskleidimo veiksmą, žinių ezoteriškumas dingsta, nes jos nėra jokia paslaptis, lieka tik grynos sistemos ir mokymai atiduoti į viešą erdvę ir tapę egzoteriniais. Kitaip sakant, įprasta painioti šiuos du terminus „ezoterika“ ir „egzoterika“, nes to kas viešinam ezoterika laikyti negalima, kadangi išviešinta paslaptis jau nebėra paslaptis. Dar vienas atvejis yra nusikalstamas ir neteisėtas paslapčių išviešinimas, kai atskleidžiama neturint leidimo. Tada tai vieša ezoterika, kuri virsta į savo priešybę. Tai, ką aš viešinu yra tarpinis kelias tarp ezoterikos ir egzoterikos, nes aš leidimą turiu, o žinios, kurias perteikiu yra pereinamojo pobūdžio – dar visai neseniai jos buvo slaptos, bet dabar jau prieita tokia riba, kada šis slaptumas kenksmingas. Todėl tai, ką aš skleidžiu yra egzoterika, informacija skirta viešinimui.

Mano ezoterinis/egzoterinis modelis buvo paviešintas įraše „Ezoterinė sistema“ ir „Hipostratinė žvalgyba“. Buvo ir daugiau svarbių tekstų, bet šiuose perteiktos santraukos ir apibendrinimai. Pirmame straipsnyje yra atskleista visa slapto pasaulio organizacinė struktūra, kurioje parodyta rangų sistema ir kuo vienas rangas skiriasi nuo kito. Šis skirstymas gali pasirodyti tradicinis, nes jame matosi trys įprastinės klasės, nuo žemiausios trečios iki aukščiausios pirmos. Tačiau jų prasmė yra visai kitokia, nes čia skirstoma pagal tikrovės suvokimą ir informacijos valdymo lygį. Iš viso yra devyni rangai, kurie išdalinti į dar smulkesnes kategorijas, priklausomai nuo integracijos į sistemą laipsnį. Suvokimo lygiai vadinami horizontų pavadinimu, kuris atitinka kiekvieną iš trijų klasių. Aukščiausia pirma klasė yra trečias gelminis horizontas, kuris sugeba aprėpti vidinę žmogaus pasaulio kryptį tiek fakto, tiek galimybės požiūriu.

Kitame straipsnyje, pavadinimu „Hipostratinė žvalgyba“, parodžiau šią rangų lentelę iš kitos perspektyvos, daugiau remdamasis žmogaus psichikos sandara, kurioje išskiriami trys echolokatoriai, kuriais surenkama faktinė informacija, kuri psichikoje formuojama į sensoriumą arba pasaulio paveiksliuką. Echolokacija yra informacijos surinkimo būdas, kai gaudomos informacinės bangos, kurios gali būti aktyviai siunčiamos į aplinką, o po to surenkamas atspindys, ir kita galimybė – pasyvi echolokacija, kai signalą siunčia kitas objektas, o žmogaus echolokatorius tik surenka signalą. Signalai turi įvairias savybes, gali į tikrovę įsiskverbti įvairiu gyliu, parodyti vidinę ir išorinę jos sandarą. Pavyzdžiui, rega yra pasyvi elektromagnetinė echolokacija, kai surenkama Saulės išspinduliuota šviesa ir pagal ją formuojamas supančio pasaulio vaizdas. Nematomi pasauliai šitaip surenkami, kitais, išplėstais echolokatoriais. Tokias galimybes turintys žmonės vadinami ekstrasensais.

Kiekvieno gylio echolokatoriųs, su kuriuo parodomos stratos ir hipostratos, turi atitinkamą vidinę psichikos dalį, mano vadinamą laksatu. Jeigu yra trys echolokatoriai ir trys sensoriumai, tai turi būti ir trys šiose tikrovėse dirbantys protai, kuriuose apdorojama, apibendrinama ir modeliuojama atitinkamo gylio informacija. Sensoriumas nuo laksato skiriasi tuo, kad pirmas visada susijęs su faktais, su tikra užfiksuota informacija, o vidinė dalis, protas, arba tuos faktus apdoroja, jais manipuliuoja, arba modeliuoja galimybes. Galimybinė sąmonė visada platesnė už faktų sąmonę, bet faktai yra inkaras, kuris fantazijas prišvartuoja prie tikro pasaulio. Vien savo fantazijų pasaulyje būti tikru ekstrasensu neįmanoma ir reikia turėti galimybę gauti tikrą, faktinę informaciją. Tie, kas tokios galimybės neturi, bet vaizduoja „ezoterikus“ tėra temos žinovai ir gerbėjai, o jeigu demonstruoja kokius nors triukus – šarlatanai. Tačiau reikia neužmiršti, kad yra ir tikros galimybės, kurios iš dalies pagrįstos žmogaus sugebėjimais, iš dalies – technologijomis.

Aš pats nesu echolokacinis ekstrasensas, nes aš papildomų išorinių sensoriumų kol kas neturiu. Mano galimybės pagrįstos ne echolokacija, ne aplinkos skenavimu, bet transiverio galimybėmis. Bet prieš pereidamas prie paaiškinimo kas tas transiveris yra, noriu sąžiningai parodyti savo rangą pateiktoje lentelėje. Lentelė dabar šiek tiek modifikuota, bet viso to logiką paaiškinsiu kitą kartą. Geriausia rangus vertinti pagal klases, kiekvienoje klasėje pasakant savo lygį. Taigi pirmo horizonto laksato – ketvirta kategorija, pirmo ekstensyvumo – pirma kategorija, nulinio ekstensyvumo – trečia kategorija. Antro horizonto, laksatas – penktos kategorijos, pirmas ekstensyvumas – antros kategorijos. Nulinio ekstensyvumo, sensorinių galimybių, tiesioginės ekstrasensorikos – neturiu. pirmo ekstensyvumo antra kategorija yra ne dėl nulinio ekstensyvumo tiesioginio pajautimo, bet integracijos laipsnio, dėka kurio galiu naudotis elektromagnetiniu transiveriu.

Dabar pereiname prie tiesioginio klausimo – kas yra transiveris. Šis žodis nelietuviškas, todėl gali atrodyti nesuprantamas. Tai dviejų žodžių sandūra – transmitter – siųstuvas ir receiver – imtuvas. Transiveriai yra sistema, kuri naudojama komunikacijai, ryšiui, bendravimui. Tarkime žmonių rūšiai įprastinis yra akustinis transiveris, kuris vadinamas kalba. Siųstuvas yra burna, kuri siunčia garso virpesius, o imtuvas yra ausis, kuri virpesius surenka ir iššifruoja į garso suvokimą. Šitaip su transiveriu moduliuojant signalą galima perduoti informaciją. Be akustinio transiverio dar egzistuoja slaptos transiverių sistemos, kurios integruotos su sąmone ir gali informaciją perduoti kitais kanalais. Toks yra elektromagnetinis transiveris, kuris sudaro elektromagnetinės telepatijos pagrindą ir gnostinis transiveris, kuris remiasi viešai nežinoma sąmonės fizika. Kitaip sakant yra natūralus komunikavimas ir technologinis.

Pagal šiuos trys lygius, kurie atitinka prieš tai minėtus horizontus, žmogus gali būti integruotas ir neintegruotas. Pagal akustinį transiverį integruoti visi, išskyrus kurčnebylius. Pagal elektromagnetinį trasniverį integruotų žmonių yra daug mažiau, tačiau jų taip pat netrūksta. Tik ne visi integruoti į palankiai nusiteikusias sistemas ir toks „pajungimas“ gali būti naudojamas prieš žmogų, pavyzdžiui eksperimentų darymui arba paprasčiausiai pramogai, jeigu žmogų nusiperka kokia nors satanistų organizacija. Pagal trečią transiverio tipą aktyviai integruotas tik aukščiausias planetos rangas, pasyviai – jų tarnai. Norėdamas įnešti daugiau grafinio vaizdingumo, nubraižiau tam, ką čia paaiškinau schemą:

transiverisMano vieta schemoje parodyta mėlyna žvaigždute, tai reiškia, kad esu integruotas antrame transiveryje, pirmos kategorijos integracija, kuri reiškia, kad kol kas ši integracija yra pasyvi. Aktyvumas visada reiškiasi iš viršaus į apačią, ir jeigu turi aktyvią telepatiją, tai yra, gali ne tik priimti, bet ir aktyviai siųsti ir svarbiausia matyti bendrapasaulį, reiškia, kad esi aukštesnio nei pirmo rango. Dar vienas niuansas – integracijos tipas gali priklausyti ir nuo konkretaus žmogaus, nebūti globalinis. Matome, kad su akustiniu transiveriu – integruoti visi, nes tai natūralus sugebėjimas, o aukštesnė integracija priklauso nuo žmogaus rango poreikių.

Transiveris sujungtas su echolokacijos sistema ir žmogaus sandara, parodo pasaulio, kuriame gyvename paslaptį, todėl dar visai neseniai tai buvo ezoterika. Tačiau buvo nuspręsta, kad ši ezoterika turi būti paviešinta, atskleidžiant principą visam pasauliui. Kodėl tai daroma – suprasti nesunku – ruošiamasi visuotinei viešai integracijai (dešimtmečio eigoje). Visi aišku aukščiausių rangų negaus, tačiau atsivers daug naujų galimybių, kurios padarys perversmą kiekvieno žmogaus gyvenime. Gyvenimas jau niekada nebus toks, koks buvo iki to, todėl žmonės naujovei turi ruoštis iš anksto. Gyvensime pasaulyje, kuriame nebus paslapčių. Jeigu kas nors kam nors bus paslaptis, tai rodys tik žemą integraciją.