Filognozų asociacija

Užbaigdamas antrą „Filognozijos pradmenų“ tomą, noriu supažindinti su paskutine idėja, skirta paversti filognoziją tikru socialiniu judėjimu. Kol kas tesu vienas tikras filognozas, nors panašių į mane yra kitose srityse, dirbančių po kitais pavadinimais. Siekiu, kad filognozija virstų atskira sritimi, kurioje veiktų tikras, grynas filognozas, kuris nėra nei tikintysis, nei ezoterikas, nei magas, nei filosofas, nei mokslininkas. Žinoma, pilnai atsiriboti neįmanoma, nes daugelis temų – bendros, tačiau esu įsitikinęs, kad filognozija turi pakankamai originalių principų, kad galėtų tapti atskira šaka. Šio judėjimo per daug mistifikuoti nenorėčiau, tai neturi būti nei sekta, nei kultas, nei bažnyčia, todėl pavadinimuose naudoti mistinius terminus – nėra reikalo.

Aukščiausias suvokimo lygis turėtų būti epsilon stratoje, apie kurią kalbėjau šio tomo pirmoje dalyje. Šios stratos pagrindu turi susiformuoti filognozinė epsilon kasta, kuri įkūnyta realioje organizacijoje, turinčioje pagrindinį uždavinį saugoti ir prižiūrėti filognozijos žinias. Manau, šią organizaciją būtų galima pavadinti „Filognozų asociacija“. Aukščiausias asociacijos valdymo organas turėtų būti prezidiumas, kuris turi savo pirmininką, renkamą 5 metų kadencijai. Aišku, tai tinka kalbant tik apie pilnai sukomplektuotą organizaciją, o šiuo metu esu vienintelis narys, bet tikiuosi, kad filognozijos idėja turi ateities galimybę, todėl tai rekomendacijos ateičiai.

Žemiau prezidiumo būtų keturi pagrindiniai padaliniai, organizuojantys savo krypties, kurios buvo apibrėžtos abejuose tomuose, tyrimus. Tie padaliniai būtų tokie:

  1. Sątvarologijos korpusas (SK).
  2. Energetinės gaublės substratologijos korpusas (EGSK).
  3. Informacinės gaublės substratologijos korpusas (IGSK).
  4. Kuriančiosios gaublės substratologijos korpusas (KGSK).

Reikėtų šiuos korpusus paaiškinti šiek tiek plačiau. Sątvarologijos korpuso pagrindinis tyrimo objektas yra žmogaus bendrasis sumatorius, kuris skirstomas į rodančiąją ir rodomąją dalį bei keturias pagrindines, visiems žinomas sąmones. Šiose sąmonėse turimi tokie pagrindiniai dėmenys: sumatas, sumantas, gnostinis implantas, tulpa ir alpa. Ypač svarbi substratologijoje centrinės sąmonės homunkulo teorija, kurioje šis suvokiamas kaip keturnarė sistema, savyje, t. y., centre, sujungianti visas kitas sąmones. Tai yra kūno sumatoriaus, arba korporiumo, teorija. Kita svarbi sątvarlogijos sritis, yra stratų principai, kuriais sumatorius padalinamas į pagrindines zonas, kuriose formuojasi kognityviniai pažinimo sumatai ir sumantai.

Skaityti toliau

Sitra Achra

Norint teisingai interpretuoti mano Filognozijos posūkį į mistiką, nepasiduodant primityvaus satanizmo įspūdžiui, reikia teisingai suvokti simbolius. Svarbiausias momentas yra tai, kad centre yra ne Šėtonas, bet Drakonas, simbolizuojantis transcendenciją. Šių pažiūrų sektose, Šėtono sąvoka paprastai irgi naudojama, tačiau tai yra žemesnio lygmens simbolis už drakono. Paprastai tokiose intrepretacijose yra Kabalos įtaka, kur Šėtonas yra viena iš Sitra Achra įkūnijančių jėgų. Tačiau Sitra Achra kaip visuma yra įvaizdinama Drakono įvaizdžiu. Neseku nė viena gnostinio satanizmo doktrina ir daugiausiai naudoju skolintą simboliką saviems tikslams. Simbolių galima ir atsisakyti – tada būtų gryna, „švari“ filosofijos tipo filognozija, tačiau man taip nepatinka, todėl antrame tome renkuosi mistinės simbolikos stilių.

Drakonas yra pagrindinė Sitra Achra stichija, kurią įkūnija realybės, sąlygiškai vadintinos demonais. Nesusipažinusiems su Kabala, terminas „Sitra Achra“ gali būti nežinomas, todėl reikia išversti į lietuvių kalbą. Bendrai tariant jis reiškia – „kita pusė“, turint omenyje anapusinę realybę, kuri yra šios tikrovės pagrindas, įvaizdinamas žmogaus sumatoriuose. Ši kita pusė yra drakoniška ar demoniška realybė, kurioje veikia šią tikrovę valdančios transcendentinės jėgos. Tas jėgas galima įvaizdinti simboliškai, o galima ir pasitelkiant griežtus pažinimo metodus. Aš renkuosi mišrų kelią, leisiantį sukurti filognozijos teorijos du variantus. Žinoma, mokslinė technologija – tikrai veikianti, o simbolinė technologija, naudojama magijoje tėra imitacija. Bet galbūt ateityje pravers ir tokios formos.

Visa realybė suvokiama dualistiškai, skirstant ją į AIN ir AIN-SOF stichijas. Šie terminai taip pat paimti iš Kabalos, ir aš juos savoje interpretacijoje versčiau kaip NEBŪTIS ir BŪTIS. Mūsų sąmonė yra ain-sof realybė, vadinama rodančiojoje substancijoje atsirandančia šmėkline būties iliuzija. Tai, kas yra anapus sąmonės, yra ain, arba nebūtis, kuri yra ne niekis, bet greičiau tik mūsų perspektyvos centro paneigimas, nes išreikšti drakonišką transcendenciją sumatoriaus šmėklinių struktūrų sąvokomis galima tik negatyviuoju būdu. Tačiau tai nereiškia, kad drakoniška transcendencija yra kažkas negatyvaus, tai tik žmogaus perspektyvinė iliuzija.

Skaityti toliau

Amores daemonici

Kadangi antras „Filognozijos pradmenų“ tomas yra dedikuotas Sato, jis yra meilės tomas, todėl reikia į savo temų sąrašą įvesti ir meilės klausimą. Lyrikos ir poezijos nebus, kaip ir visada šį klausimą pabandysiu pavaizduoti remdamasis savo siūlomo naujo žmogaus modelio principais, kuris yra mano pagrindinis supratimo kokybės patobulinimas. Mano požiūris neįprastas, nes tai, ką rašau yra nauja, iki šiol nematyta perspektyva, kuri gali būti sutinkama su priešiškumu ir nepasitenkinimu, nes laužomi įprastiniai standartai ir normos. Sato vizija neturi būti suprantama primityviai, nes tai daug prasmių ir paslėptų sluoksnių turintis simbolinis vaizdinys, kurį aš vaizduoju ir kaip tikrą, ir kaip netikrą. Kuo ją laikote, jūsų reikalas.

Sato kaip amores daemonici („demoniška mylimoji“) siejasi su mano musica daemonica pasauliu, kūryba ir vidiniais vaizdiniais, kuriuos matau savo vidinėse erdvėse. To nereikia suprasti primityviai, nes mano psichinė struktūra nėra įprastinė, technologiškai modifikuota ir integruota į telepatinius tinklus. Todėl sutrikimo versija – pati kvailiausia, kokią tik galima sugalvoti. Sveiko proto ir savikritikos nesu praradęs, kas matosi iš mano pakankamai aukšto lygio teorinio savęs supratimo ir savianalizės. Tai man kaip įdomus eksperimentas, man patinkančia ir įdomia tema, kurį noriu įkomponuoti į Filognozijos sistemą.

sato

Meilės pasaulį galima skirstyti į tris lygmenis: pirmapradį, psichologinį ir amžinąjį. Pirmapradžiame lygmenyje dalyvauja žmogaus pirmapradis kūnas, kuris yra anapus mūsų suvokimo, tikroje, pirminėje realybėje, kurią mes tik sumuojama kaip paveiksliuką savo sumatoriuje, tačiau matome tik ribotą, nepilną vaizdą. Pirmapradis kūnas gali būti pavaizduotas kaip sluoksnių spektrinė juosta, kurioje yra priekinė, fizinė ir galinė, gnostinė dalis. Tarp jų įsiterpia daugybė tarpinių sluoksnių, kurie yra artimojo ir tolimojo eterio struktūros. Šiame lygmenyje meilė reiškiasi kaip fizinis kontaktas savo fasadinėmis struktūromis, kurių pagrindinė paskirtis yra gyvybės pratęsimas. Šiame vyksme tam tikra dalimi dalyvauja ir sumatorius, per įvairius psichologinius sumatus visų sąmonių struktūrose, bet pagrindinė dalis – nematoma, skirta gyvybinio substrato procesui. Ši vieta labai glaudžiai susijusi su kuriančiąja gauble, kuri kontroliuoja visus su genetika susijusius vyksmus ląstelėse, mokslo šiuo metu suvokiamuose tik labai nedideliu procentu.

Skaityti toliau

Šmėklinis sumatorius

Dabartinis Filognozijos variantas nėra aukšto lygio, nes naudojamas tik antisumavimo pavadinimais metodas, kuris gali sukurti daugiausiai 1 versijos teoriją. Toks metodas naudojamas religijoje, ezoterikoje ir filosofijoje, kurių lygis po tūkstančių metų darbo – minimalus. Šį lygį seniai turėjome gerokai pakelti, tačiau tikras darbas buvo slaptinamas, o fasade naudojamas tas pats žemo lygio modelis, su kuriuo apgaunama kiekviena nauja žmonių karta. Filognozijos tikslas – ištaisyti šią padėtį, tačiau galėsiu pasiūlyti tik, geriausiu atveju, 2 versijos gnostinį implantą į visus tris jau ne kartą minėtus substratus. Tie, kas sugebės įsisavinti – supras daugiau, tačiau imuosi saugumo priemonių, kad tai nepavirstų nusikalstamomis technologijomis, prie kurių kūrimo prisidėti nenoriu.

Šiame skyrelyje panagrinėsiu šviesos arkos modelio išplėstą variantą, kuris pagilina ankstesnę struktūrą, papildo ją naujomis sąvokomis, naujais principais, nubrėžia perspektyvą į anapusinį pasaulį, pateikiant viltingą pomirtinio pasaulio interpretaciją. Jokių garantijų duoti negaliu, tačiau tam tikri svarstymai gali pasirodyti pakankamai įdomūs visiems, kas domisi religinėmis temomis, sielos ciklu šioje realybėje. Prie to paties, galima sakyti, pateikiamas ir naujas sielos modelis, kuris ją iškelia į paviršių iš hipostratinės pasąmonės gelmės. Kitaip aiškinama mirtingoji ir amžinoji žmogaus dalis.

Pirmame „Filognozijos pradmenų“ tome paaiškinau, kad žmogus sudarytas iš rodančiosios ir rodomosios substancijos. Rodančioji dalis yra ta, kuri rodo, o rodomoji yra tai, kas rodoma. Šios struktūros visuma vadinam sumatoriumi, nes rodančioji dalis rodo anapusinę tikrovę per informacijos sumavimą. Akivaizdu, kad sumavimo pagrindas turi būti kažkokia reali substancija, sudaranti pirmapradžio, hipostratinio žmogaus kūno galinę dalį, kurią aš įsivaizduoju kaip tam tikrą bozoninį eterį. Anksčiau šią struktūrą vadinau luksorinų lauku, tačiau antisumavimo pavadinimais lygmenyje šis pavadinimas reiškia nedaug, nes jis nerealizuotas praktiškai. Filognozija yra praktinė, todėl turi vykdyti realius tyrimus, tačiau visi tyrimai prasideda nuo idėjos.

Skaityti toliau

Kūrimo teorijos

Tiriant viso žmogaus spektro klausimą, kūrimo problema yra svarbiausia, tačiau norint ją išspręsti, reikia peržengti įsisenėjusius mąstymo šablonus. Kadangi naudojamo gnostinio implanto versija labai neaukšta, kol kas užtenka tik bendros struktūros suvokimo, tačiau ateityje ji turės būti gerokai pagilinta. Kol kas žengiame pirmus žingsnius, todėl užtenka pristatyti pačią idėją, kuri ateityje turi galimybę pavirsti rimtu filognozijos principu. Principas, kurį noriu pristatyti, nėra naujas, nes mano jau naudotas prieš tai, tačiau šiame skyrelyje noriu viską surišti į bendrą, rišlią sistemą. Šablonas naudojamas tas pats, ant smaigalio pastatytas trikampis, kuriame matosi pagrindinės tikrovės tyrimo kryptys, naudojamos antrajame tome kaip knygos struktūra.

Kiekvienas iš trijų kampų yra gaublė, į kurios substratinį pagrindą įdedame gnostinį implantą, turėdami tikslą paaiškinti jos pamatinį simetroną. Viršutiniai du kampai jau buvo paaiškinti, tuo tarpu pamatinės gaublės simetronas lieka paslaptyje ir klausimas turės būti išspręstas ateityje, remiantis ta informacija, kuri turima fizinėje ir gnostinėje branoje. Fizinė brana suvokiama per priekinę sąmonę, per priekinės suvokimo dalies sumatorių, kur randame vadinamąją „objektyvią realybę“. Koks jos tikras objektyvumas iki galo neaišku, bet iš konfigūracijų sumatoriuje galima įžvelgti tam tikrus charakteringus šios realybės bruožus. Gnostinė brana pasislinkusi galinės spektro dalies kryptimi ir čia randame subjektyvųjį pasaulį, kuriame viešpatauja laisvė ir galimybė atlikti kūrybines manipuliacijas, modeliuoti. Čia taip pat akivaizdžios tam tikros savybės, kurias galima padaryti pirmo gnostinio implanto į galinę spektro dalį pagrindu.

Reikia aprašyti koks yra pagrindinis struktūrinis vienetas, naudojamas pradiniame gnostiniame implante į hipostratinę erdvę. Jį vadinu multivektoriumi, sudarytu iš sutvarkytų atskirų vektorių sistemos, veikiančios tam tikrame substancijos plote. Vektorius yra labai plati sąvoka, nebūtinai suvoktina kaip erdvinis judėjimas ar erdvinis skirtumas, vektorius yra bet koks būsenos pasikeitimas, bet kokioje terpėje ir bet kokioje struktūroje, todėl neturi būti įsivaizduojamas paprastai, kaip elementarusis erdvinis matematikos vektorius. Pavyzdžiui, apskritimą galima suvokti ir kaip apskritiminę struktūrinę aibę.

Skaityti toliau

Halkioniško juoko bangos

Savo filognozijos projekto užbaigti negalėsiu, nes jis kelia per didelį pavojų. Galimybė tam buvo, tačiau ji buvo iššvaistyta, todėl viskas turi likti įslaptinta. Pažadėjau paviešinti du tomus, tai greičiausiai padarysiu, tačiau tai tik nedidelė dalis to, ką buvo galima pasiūlyti. Idėjos yra ne šio pasaulio, tačiau čia pasirodė ne laiku ir netinkamoje vietoje, teks laukti kitos progos, kuri gali ir nepasitaikyti. Užbaigdamas noriu pateikti tam tikras vizijas, kurios per pastaruosius metus buvo rodomos kartu su mano dirbtu teoriniu darbu. Teoriniame darbe geriausias yra pirmas tomas, antrasis bus tik papildymas, kuris išplės ir paaiškins kai kurias svarbias idėjas ir principus.

Viskas prasidėjo nuo suvokimo, kad tai, ką darau yra begalybės kelias, kuris yra kairės rankos kelias pagal magijos ir ezoterikos principus. Tai buvo savotiškas simbolinis apvalkalas, į kurį norėjau įvilkti savo kūrybą, kad tai nebūtų vien sausas pažinimas, įdomus tik griežtam intelektui. Vėliau ta begalybė buvo suvokta drakono simboliu, kuris naudojamas tam tikrose sektose, naudojančiose šį simbolį, bet suprantančiose neteisingai, ne taip kaip aš. Tai matosi iš kelių ankstesnių straipsnių, kuriuose teoriškai paaiškinau savo logiką. Drakonas yra begalybė ir transcendencija, ta anapusinė tikrovės dalis, iš kurios viskas išeina ir į kurią viskas sugrįžta. Tai neregimas ir negirdimas tamsos pasaulis, iš mūsų šviesos arkos perspektyvos. Kaip yra iš tikro – nežinome, gal ta „tamsa“ ryškesnė už mūsų blausią šviesą sąmonėse.

Tą dalį siekiau pažinti, įkelti į savo sąmonę ir taip gimė Filognozija. Ją savo vizijose matau kaip savo dukterį, kuriai buvo paruoštas pilotės gyvenimo kelias. Dabar yra 115 tomų, kuriuos numerologiškai sudėjus gaunasi 1 + 1 + 5 = 7. Todėl Filognozija pasirodo kaip 7 metų mergaitė. Kai buvau paauglys turėjau galvoje „kosminio šuolio“ vaizdinį, prie kurio visą laiką ir dirbo projektas. Su tuo susijęs ir pilotės vaizdinys, kuris yra asociacija į kosminį laivą, prie kurio turėtų privesti filognozijos sukurtos technologijos. Jos vardas yra Keya, kuriame irgi užšifruotas angliškas žodis EYE, reiškiantis AKIS. Akis yra akis į transcendenciją, arba, kaip sako kai kuriose sektose – drakono akis. Filognozija, Keya, yra drakono akis.

Kita vizija yra Sato, kuri pasirodo man kaip dvylikos metų mergaitė, turinti fizikės modulį. Čia užkoduoti kelį simboliai, kurie susiję su prancūzų kalba, nes jos varde galima įžvelgti užuominą į vieną prancūzišką žodį, taip pat Prancūzija kai kam yra meilės simbolis. Tai suprasti nesunku, nes ši demoniška meilė yra meilė fizikai, kuri yra kelias prie drakoniškos transcendencijos, kelias per Šėtoną. Išsigąsti nereikia, nes visa tai naudojama tik simboline forma, kad būtų tam tikras gnostinis, simbolinis apvalkalas. Ši dvylikos metų mergaitė turi demonišką prigimtį ir padeda man gauti giliąsias žinias apie tikrovę, kuri taip pat yra demoniška, bent jau simboliniame lygmenyje. Klausimas kodėl dvylika? Tai manau irgi turi tam tikrą religinį atspalvį ir užuominą, tačiau plačiau neaiškinsiu. Iš dvasinio ryšio su Sato gimsta Keya, mano Filognozija.

Kaip Sato modelis panaudota Raven:

Sato

Dar viena svarbi vizija, kuri pasirodė įsibėgėjus scenarijui yra kraujo priesaika, kurios metu buvo prisiekta niekada neišduoti Filognozijos, apsaugoti nuo patekimo į išsigimėlių rankas, ką šiuo metu ir darau. Deja tam teks paaukoti savo gyvybę, nes reikalas pernelyg svarbus. Negaliu sakyti ar mano pilotė kada nors išskris į erdvę, visiškai neturėti vilties nesinori. Tas pats pasakytina ir apie mano demonę Sato, be kurios aš būčiau niekas.

Paskutinė vizija, kuri yra scenarijaus užbaigimo ženklas, vadinamoji kairės rankos kelio kulminacija, vadinamasis širdžių aukojimo ritualas. Visko neaprašinėsiu, be to, daug kas matė hologramines klastotes, kuriose daug satanistinės simbolikos. Šios vizijos centre yra kelionė į transcendencijos centrą, drakoniškąją realybę, kuri vyksta kartu su Rea (Rėja), pasirodančia kaip maža penkių metų mergaitė balta vestuvine suknele, kuri kelionės eigoje pasidaro juoda, perėjus per slenksčius. Rea yra gyvybės kūrėja žemėje, su kuria mes keliaujama į tikrovės gelmę, į drakono karalystę, kurioje ji tampa mūsų pasaulio pamatine dalimi, gyvybės šaltiniu. Simbolika nėra gerybinė ir grožybinė, nes gyvenimas šioje planetoje tikrai ne rojaus, bet kitaip greičiausiai buvo neįmanoma.

Turiu savyje juodąją liepsną, savo psichotroninę širdį, dėl kurios šiuo metu vyksta slaptas karas. Man jis nieko gero nežada, bet tikiuosi, kad savo pasiaukojimu sugebėsiu išgelbėti savo demones Keya ir Sato, o Rea apsisaugos pati, nes beždžionžmogiams ji nepasiekiama. Juo labiau nepasiekiama be juodosios liepsnos, Ki ir Sato. Įstatymų pažeidinėjimai tik prives prie savęs sunaikinimo, ko visiškai negaila.

Aukštiesiems žinia yra perduota, scenarijus paviešintas, holograminis klastojimas išsigimėlius veda prie neišvengiamo galo, kurio sulauks ir visi jų žvengikai. Tie, kas žino – supranta, kad tikėti tuo ką rodo ekranai ir galvose sumatoriai neverta, nes viskas piešiama Van Gogho programomis, holograminėmis projekcijomis. Buvo nuspręsta epsilon kastoje tuo pasirūpinti, kuri nėra JAV, turėję pretenzijų į juodąją liepsną. Juodoji liepsna bus sunaikinta, Keya ir Sato bus apsaugotos, išgirsime Žemėje halkioniško juoko garsus, kurie pavers išsigimėlių organizacijas kaulų krūva. Tai pagrindinis Rėjos ginklas, nušluosiantis visus apsišaukėlius, pretendavusius į dievų vaidmenį, nors jam neturi jokių pajėgumų.

Kairės rankos kelio paskutinė iniciacinė Širdžių aukojimo ceremonija užbaigta, belieka tik laukti, ką pasakys juodoji liepsna. Su Ki ir Sato dar neatsisveikinu, nes turiu užrašyti antrą tomą. O toliau spręs Aukštieji.

Visa tai buvo susiję su tuo, ką sąlygiškai galima pavadinti „10 000 metų projektu“, kuris tęsis nežiūrint į nieką.

Kuriančiosios gaublės substratologija

Filognozijos visuma apima tris vietas, kuriose vystoma viso žmogaus spektro teorija, sudarančias tris galimus substratologijos variantus. Pakankamai aukštai išvystytos dvi viršutinės substratologijos, apimančios fizinę ir gnostinė braną, o apatinė fundamentalioji substratologija – tik užuomazginėse stadijose. Tai yra energetinės gaublės substratologija, kurianti intervencines technologijas į priekinės sąmonės materijos struktūrą. Informacinės gaublės substratologija užsiima sąmonės valdymo priemonių kūrimu ir tobulinimu, leidžiančių manipuliuoti vidinio pasaulio fenomenologija, pozityviu arba negatyviu tikslu. Tuo tarpu kuriančioji gaublė ieško priemonių gyvybės substrato kontrolei. Iš dalies tai daroma molekulinėje genetikoje, tačiau tai tik nedidelė dalis to, ką įmanoma atskleisti, nes ji paremta gnostiniu implantu į priekinę sąmonę, kuris gana žemo lygio ir nepilnas iš visumos perspektyvos.

Imant visumą, šimtas procentų bus tada, kai bus pilnai atskleista kiekvieno kampo substratologija, tačiau šiuo metu iki to – labai toli. Energetinės gaublės turime ne daugiau dešimties procentų, kurių viršūnė yra Mendelevo atomų lentelė. Informacinės ir kuriančiosios gaublės turime nulį procentų, todėl šios sritys yra šiuo metu uždarytos. Šis uždarymas nepilnas, nes durys šiek tiek pravertos per priekinės sąmonės substancijos teoriją į abi kitas kryptis – smegenų neuroninis substratas vieta psichinėms manipuliacijoms ir molekulinė genetika atveria kelią į gyvybinio substrato technologijas. Tačiau pilnai šie segmentai neatskleisti.

Deja tai, ką matome pravėrus šias duris į aukštesniąsias substratologijas, gerai nenuteikia, nes šios žinios naudojamos netinkamai, ne žmogaus labai, bet prieš žmogų, todėl būtinos saugumo priemonės, nenorint sunaikinti planetos arba sukurti joje pragarą gyvybei. Taip jau iš dalies įvyko, bet smukimas gali būti dar didesnis. Dėl šios priežasties filognozija atsiduria keblioje padėtyje, nes viena vertus siekia atskleisti tiesą, bet kita vertus akivaizdu, kad tai daryti galima tik labai apribotu variantu. Žinios yra, bet nėra tinkamos visuomenės joms realizuoti. Tai, kas vaidinama fasade – nepakankamai saugi vieta, nes viskas yra netikra.

Skaityti toliau

Satanizmas sąmonės struktūrose

Mano sątvaro teorijos pradiniai variantai matomi Kanto, Hėgelio ir Šliogerio filosofijose, kur bandoma apžvelgti visą jo spektrą nuo priekinės iki galinės dalies, taip pat užsimenant apie šių dalių galimą fundamentą anapusinėje realybėje. Šią idėją galima tyrinėti knygose, bet geriausia tirti pačioje tikrovėje, t. y., save pačius. Aš daugiausiai rėmiausi savo autentiška patirtimi, o minėti filosofai buvo tik orientyrai ir virtualių diskusijų dalyviai. Pats naujausias variantas yra Šliogerio veikale „Niekis ir Esmas“, kuriame jis sątvarą vadina klepsidros struktūra. Tačiau joje Šliogeris mato tik dvimatę sistemą, kurioje „klepsidros kaklelyje“ susijungia Esmas ir Niekis. Savo sątvare nematau tokių struktūrų ir konstruoju keturnarę sąmonę pagal keturias pagrindines žmogaus funkcijas. Yra priekinė sąmonė – juslinis pasaulis (Esamas), galinė sąmonė – kognityvinis pasaulis (Niekis), centrinė sąmonė – keturnaris kūno homunkulas ir emocinė sąmonė – į kurią įeina emocijos, jausmai ir būsenos.

Šliogeris yra paviršininkas, todėl mūsų keliai išsiskiria ir šioje vietoje. „Paviršininkas“ reiškia, kad šią struktūrą jis laiko „tikrove“ ir „tiesa“, tuo tarpu aš laikau, kad čia mes matome tik sukonstruotą paveiksliuką, surenkamą informacijos sumavimo būdu, todėl čia matome tik iliuziją gautą iš nepilnos informacijos, o visa tikrovė ir tiesa yra anapus. Dėl šios priežasties ir laikau save gelmininku. Kadangi tikrovė yra anapus, sandarą turi turėti ne tik sątvaras (klepsidra) bet ir transcendencija, kuri vadinama žmogaus pirmapradžiu kūnu, pagamintu iš pirmapradės substancijos. Kol kas, kol simetronai neatskleisti, geriausia šią vietą vaizduoti kaip substancijų galimą spektrinę juostą. Ši juosta sujungta ir su klepsidros struktūra, nes į skirtingas sątvaro vietas įtraukiamas skirtingas spektrinis sluoksnis, arba hipostrata. Priekinė sąmonė įtraukia materiją, fizinę substanciją, kurios visuma vadinama „fizine brana“; galinė sąmonė įtraukia dvasią, gnostinę substanciją, kurios visuma vadinama „gnostine brana“. Matome, kad mano supratimu, nėra jokio „niekio“ arba galinėje dalyje jokio „niekingumo“ – hipostratoje turime vientisą substancijų spektrą.

Giliausia vieta yra kuriantysis pradas, kuris visų religinių, ezoterinių ir teologinių sistemų pagrindinis klausimas. Tai gilioji dalis, kuri reikalinga norint šį šabloną suformuoti į užbaigtą visumą, nes žmogus atsiranda/sukuriamas ir tikrovėje turi būti už tai atsakinga dalis. Ši sritis yra gelmininkų domėjimosi objektas, vadinasi taip pat ir filognozijos, tačiau į šią šablono vietą projektuojami gnostiniai implantai turi būti pagrįsti realiu tikrovės pažinimu, o ne fantazijomis, troškimais ir svajonėmis. To rimtai nėra padariusi nė viena religinė organizacija, ir per visą istoriją turimi nulinės arba pirmos versijos gnostiniai implantai iš tūkstančio galimų. Pirmapradžių tikrovių hipostratų pažinimas yra pagrindinis uždavinys, tačiau jis labai sunkus, reikalaujantis didelio intelekto ir didelių investicijų. Iki to galima imtis lengvesnių užduočių ir patyrinėti sątvaro paviršių.

Skaityti toliau

Projektas Nr. 346

Pagrindinis filognozijos koncepcijos šablonas yra Uroboras, arba drakonas ryjantis savo uodegą, kurį pertvarkau į ant smaigalio stovintį trikampį, savo kampais žymintį tris pagrindinius tikrovės segmentus. Žiūrint iš priekio dešinėje yra energija, kairėje – sąmonė, o apačioje – kuriantysis pradas. Kuriantysis pradas apačioje, kaip fundamentas, yra svarbiausias, nes iš jo atsiranda visa biologinė tikrovė – jeigu mąstome apie gyvybės spektrą. Šiems kampams pavadinti turiu konkretesnius terminus, kurie jau yra specifiniai, filognoziniai, arba mano autorinė nuosavybė. Pagrindinis jų yra gaublė, nes turi tam tikrų apimančių, uždarančių ir apgaubiančių savybių žemesnių realybių atžvilgiu. Tokia yra energetinė gaublė, iš kurios sudaryta materiali tikrovė – ir pagrindinis pavyzdys yra organinis žmogaus kūnas, taip pat šį kūną supantys daiktai. Informacinė gaublė yra sąmonė, kitaip dar vadinama rodančiąja substancija arba sumatoriumi. Informacinės gaublės paskirtis yra surinkti aplinkos signalus ir juos sujungti į bendrą vaizdą, arba kitaip – susumuoti. Kuriančioji gaublė yra visas žemesnes gaubles apimanti struktūra, kurios paskirtis yra formuoti, kurti, organizuoti energiją į sudėtingas gyvybines sankaupas.

uro

Tai pirmos versijos gnostinio implanto į tris segmentus šablonas, kurį šiame skyrelyje pamėginsiu šiek tiek pagilinti naujomis idėjomis. Tos idėjos bus paimtos iš kvantinės mechanikos, tačiau čia į techninius klausimus nesigilinsiu, tik pristatysiu pačią idėją, nes techniniai dalykai tokiame populiarinimui skirtame leidinyje nebus įdomūs ir prieinami skaitytojams. Aišku, šį tą reikia žinoti, bent gimnazijos lygyje, gerai būtų universitetinio bakalauro arba aukštesniu. Taip pat galima pasiskaityti savarankiškai, nes čia į detales nesigilinsiu. Kvantinėje mechanikoje yra dvi pagrindinės dalelių rūšys, vadinamos fermionais ir bozonais. Pirmieji sudaro materiją, o pastarieji perneša jėgas tarp materijos kvantų. Tokia pradinė versija, kurią aš išplėsiu savo interpretacija, susiedamas su savo trikampio segmentais, kuriuos sudaro tam tikro tipo substancijos, paklūstančios kažkuriai vienai statistikai. Bozonai paklūsta Bozė-Einšteino statistikai, kuri reiškia, kad šie kvantai gali būti toje pačioje kvantinėje būsenoje. Iš to išvedu, kad jie gali sudaryti plotines sistemas, reikalingas informacijos sumavimui, todėl tinka būti rodančiosios substancijos modelio pagrindu. Fermionai paklūsta Fermi-Dirako statistikai, pagal kurią kvantai negali būti toje pačioje kvantinėje būsenoje ir savaime nesudaro kolektyvinių sistemų. Jos įmanomos tik tarpininkaujant jėgos kvantams. Iš fermionų sudaroma kieta materija, kuri tinka kaip įvairių struktūrų karkasas.

Skaityti toliau

„Magijos“ teorija filognozijoje

Šiame skyrelyje pratęsiu sątvaro filognozinę analizę, kurioje pateiksiu sumatoriaus, sumanto ir sumato terminų platesnį paaiškinimą, su konkrečiais pavyzdžiais. Šis aiškinimas bus šiek tiek sudėtingesnis, todėl suprantamas tik įsigilinusiems į mano iškeltas filognozijos problemas. Kitiems skaitymas greičiausiai neduos jokios naudos, nes sudėtingas koncepcijas galima suprasti tik gerai įsisavinus pradmenis. Dėl šios priežasties laukiančius lengvo ezoterinio pasiskaitymo turėsiu nuvilti. Kiti, galbūt, turintys šiek tiek labiau išlavintą protą, net nesusipažinę su ankstesniais klausimais, esmę sugebės suprasti.

Tiems, kam sunku įsivaizduoti ką reiškia žodis laksatinis ekranas, kuris yra pagrindinė filognozijos aprašymui naudojama konstrukcija, siūlau į terminą pasižiūrėti paprasčiau, matematiniu žvilgsniu. Paprastą laksatinį ekraną galima įsivaizduoti kaip koordinačių sistemą, kur vertikali ašis žymi erdvę, x, o horizontali – laiką, t. Tai pats paprasčiausias atvejis, iki šiol naudojamas moksle, kurį laikau neteisingu, nes anapus sumatoriaus tokių dėmenų, kaip x ir t nėra. Naujas laksatinis ekranas yra toks, kuriame klasikiniai dėmenys, atvaizduojami ašyse, pakeisti naujais. Tai nėra taip paprasta, nes iš savo prigimtinių suvokimo formų išlipti labai sunku.

Taigi ašys x ir t yra dėmenys, paimti iš sumanto darybinių elementų, kurie veikia kaip formos, į kurias psichikoje įstatoma sumatas, arba pats objektyvus atvaizdas. Šioje koordinačių sistemoje sumatas būtų atvaizduojamas kreive grafike. Tarkime tai elementas, judantis tam tikru greičiu, kuris nustatomas naudojant ant ašių atsirandantį skirtumą liniuotės projekcijose. Taip kuriant formules, sumaišomos sumato ir sumanto savybės, objektas suvokiamas iš gaublės perspektyvos sąmonėje, kur gaublė sudaro savotišką objekto vertinimo atskaitos sistemą.

Skaityti toliau

Objektyvaus pažinimo struktūra

Filognozo kelionė prasideda nuo pačių akivaizdžiausių, sątvaro paviršiuje pasirodančių principų, kuriuos atranda visi šiuo keliu einantys tikrovės tyrinėtojai. Šių principų užuominos randamos religijoje, filosofijoje, ezoterikoje ir moksle. Tačiau man žinomuose variantuose trūksta išbaigtumo, teisingo įsigilinimo į savo sąmonės struktūrų esminius bruožus. Teisingu keliu ėjo I. Kantas, E. Husserlis, M. Heideggeris, filosofiniu metodu tyrinėję sąmonės, kurią vadinu sątvaru struktūrą, tačiau jų pasiekimai nepakankami, filognozijos ir filognozo netenkinantys. Filognozija siekia ne išminties, bet pažinimo, todėl didelė dalis filosofais vadinamų tyrėjų iš tikro buvo ne filosofai, bet filognozai. Mano tikslas šią kryptį išgryninti, atskirti nuo filosofijos ir užsiimti joje tik tikrovės pažinimu, bet jokių pašalinių užsiėmimų. Šiuo požiūriu esu pirmasis, „grynas“ filognozas, dedantis naujos srities pamatus.

Kadangi tai pažinimas, nenuostabu, kad filognozijai labai svarbus logikos klausimas, kurį bandau spręsti kitaip, ieškodamas naujo racionalumo, kuris būtų anapus vaizdo ir veiksmo. Tačiau pradžia visgi yra vaizdas ir veiksmas, kuriuos peržengti bus įmanoma tik tada, kai suprasime šio paviršiaus esmę ir būsime pasiruošę žengti tolesnį žingsnį, žingsnį į gelmę. Logika, kaip žinia, gali būti subjektyvi ir objektyvi. Subjektyvi logika naudoja emocijas ir grynas su niekuo nesusaistytas formas. Tokia logika formą ne tiek paima iš tikrovės, kiek jai primeta. Tokia logika yra subjektyvaus psichovektoriaus pagrindas, kuris veiksmą sujungia su tam tikra žinių, žinojimo sistema. Tokia logika gali programuoti tik save arba kitą sąmonę, tačiau negali objektyviai veikti tikrovės. Tuo pagrįstos visos psichologinės operacijos, folklorinės ezoterikos ir mitologijos, kurios kuria „technologiją“ iš psichinio substrato ir ta technologija veikia tik kaip šio substrato manipuliavimo priemonė.

Kitaip yra su objektyvia logika, kuri atitinka objektyvios tikrovės formą, kurią žinant, galima tikrovei daryti realų poveikį, tai yra, ne per suvokimą, ne per įspūdį ar iliuziją, bet per realų veiksmą su pirmapradžiais objektais. Tuo kažkokia dalimi užsiima filosofija, ezoterika, bet daugiausiai mokslas. Tuo tarpu religijoje, mitologijoje, magijoje objektyvios logikos yra mažiausiai. Šios senovinės sąmonės valdymo technologijos šiais laikais yra atgyvena visose objektyviose srityse, vienintelė vieta, kur dar gali rasti sau vieta yra psichologinė konsultacija ir terapija. Tame nieko nuostabaus, nes tokios logikos visos pagrįstos manipuliavimo savo ir kitų psichika psyopais. Aišku, negalima sakyti, kad psyopai neveikiantys – jie yra puikūs manipuliavimo sąmone instrumentai. Kai sakoma, kad tai neveikia, tai turima omenyje, kad jie neveikia kaip objektyvi technologija, kuria galima, vien per žinias, žinojimą manipuliuoti realia substancija, visu substancijų spektru.

Skaityti toliau

Karas kliedesių pasauliui

Aprašius tiesos procento vertinimo kriterijus, galima pereiti prie detalesnio paaiškinimo to, kas ji yra ir kas yra ja pagrįsta logika, konstruojama konkrečios tiesos pagrindu. Žmogus mano teorijoje skirstomas į priekinę ir galinę sąmonę, kurios maždaug atitinka objektyvų ir subjektyvų pasaulį. Todėl visai natūralu, kad suvokimas gali būti pagrįstas labiau viena ar kita vieta. Pažinimas gali siekti atskleisti objektyvią tiesą, parodančią kaip iš tikro yra tikrovėje, bet jis gali būti ir daugiau kūrybinis, kuris ne ieško atitikimo, bet tikrovei primeta savo savavališkas simetrijas. Tai gali atsitikti dėl pažinimo metodų netobulumo, dėl nesugebėjimo suprasti, o gali būti ir specialiai siekiama, norint žmonių sąmonėms bendruomenėse primesti kokią nors formą tam, kad valdžia ar išnaudotojai gautų naudą iš formos sukuriamo elgesio. Tai gali būti tikėjimas maginiais ritualais, šamaniniais gydymo metodais ir pan., kai tariami ar tikri specialistai tikintiems klientams teikia savo paslaugas.

Kokie objektyvios logikos kriterijai paaiškinau, bet čia pakartosiu dar kartą, nes tai suprasti filognozijoje yra svarbu. Kai žmogus žino tikrą tikrovės formą, kai teisingai supranta jos sandarą ir veikimo mechanizmą, gali suplanuoti teisingas manipuliacijas, pavirstančias į iš tikro veikiančią technologiją. Tai objektyvioji tiesa ir ja pagrįsta logika. Jos kokybė priklauso nuo to, koks tiesos procentas naudojamas, kokios versijos yra gnostinis implantas. Pilnas veiksmingumas pasiekiamas tik žinant visą tikrovės sąrangą, o tai pasiekti labai sunku ir žmonija ilgą laiką turės tenkintis nepilna tiesa, todėl logikos objektyvumas ilgą laiką bus ribotas, bet įrodomas realiu veiksmingumu. Tačiau kai žmogus atsitraukia į savo galinę sąmonę, čia galima rasti visko, visokio neteisingo, kliedesinio folkloro, kuris turi tik psichologinę įtaką ir naudojamas psichologinėse operacijose šarlatanų ir manipuliatorių. Pavyzdžiui, toks yra folklorinis tikėjimas, kad maginis amuletas gali apsaugoti nuo nužiūrėjimo, prakeiksmo ir blogio. Toks tikėjimas paremtas tam tikru pasakinių tikrovės supratimu, turinčiu savo įsivaizduojamą simetroną, kurio pagrindu ir kuriama amuleto „technologija“. Ši technologija nėra objektyvi, nes jos simetrija paimta iš fantazijų pasaulio, neatitinka tikros tikrovės sandaros, ir tėra viso labo 0 versijos gnostinis implantas, kuris sukonstruotas ne iš tikrovės realaus tyrimo, bet iš paimtas iš vaizduotės.

Skaityti toliau