Bendroji sątvarologija

Sątvarologija apima daug sričių, kurios antrame tome tiesiogiai neatskleidžiamos, tačiau pagrindinės dalys akivaizdžios. Tokiame lygmenyje koks yra rodomas, užtenka surasti pagrindinį sątvaro veikimo principą. Vienas jo aspektas buvo aprašytas pirmajame tome, kuriame buvo kalbama apie rodančiąją ir rodomąją substanciją, bendrosios gaublės principą, tačiau buvo mažai kalbama apie procesinę dalį ir bendrąjį psichovektorių. Šis klausimas turi būti atskleistas įvadinėje sątvarologijos dalyje, kuri pateikiama pirmajame skyriuje.

Sątvaras turi substancinę ir procesinę dalį, kurioje vyksta informacijos judėjimas. Pastarasis sukuria laiko tėkmės jausmą, kuris užfiksuotas prezentiniame centre. Tai vienintelis tikras pamatinis laikas, o visos kitos laiko konfigūracijos yra išvestinės, vadinamos „apdorotuoju lauku“. Apdorotasis praeities laikas yra informacijos užsifiksavimas kaupiamojoje sąmonėje, o ateities laikas – projekcija iš turimų žinių ir resursų į priekį. Aprašinėjamas prezentinis srautas kuria suvokimo sumacinį plotą, kuriame vyksta informacijos atvėrimo ir jos užfiksavimo procesas, kuris turi tam tikrą išlaikymo trukmę, arba laikinį plotelį, kuriam praėjus, informacija nusėda kaupiamosiose struktūrose. Šiame „ekrano“ erdvės-laiko plote yra sumavimo proceso centras, kuris apgaubiamas dėmesiniu informacijos išryškinimu vidiniuose procesuose.

Ši sritis gerai neištyrinėta, tačiau galima spėti, kad dalis proceso yra priklausanti rodančiajai substancijai, dalis rodomajai. Manau, viena iš interpretacijų tokia, kad ekranas atveria, išskiria ir fiksuoja, o srautas tik pateikia duomenis, struktūrinius sumatus ir sumantus. Taip pat reikia neužmiršti, kad bendrojoje gaublėje susiformuoja tam tikra veiksmo arena, kurioje sumatai ir vektoriai susiejami į priešpriešines dalis, iš kurių pagrindinės yra priekinė ir galinė sąmonė. Tai reiškia, kad sumavimas ne vienakryptis, bet priešpriešinė struktūra, nes turime ne vieną, bet kelis srautus, kurie „suduriami“ vienas į kitą.

Bendrosiose sumavimo struktūrose, susiformuoja įvairių krypčių ir konfigūracijų slajos ir daugtūriai, kuriuose apjungiamos artimosios ir tolimosios neuromorfinės dalys. Pamatinė ateinanti informacinė struktūra yra stratų pasaulis, kuris yra pozicinis pagrindinių sątvare vietų išsidėstymas. Šios stratos suduriamos tokiu principu, kaip sujungiamos pagrindinės sątvaro dalys, ir jose kuriasi vektorinės ir nevektorinės slajos, kuriose sukuriamos kognityvinės arba sensorinės projekcijos. Šios projekcijos yra tas turinys, kuriuo užpildomos stratos, bendrojoje gaublėje formuojančios subjektyvumo objektyvumo šmėklines būsenas, sutelkiamas į pagrindinius aktyvumo psichovektorius.

Skaityti toliau

Uprina

Šio tomo pradžioje atskleidžiau kelionės vizijos fragmentą, simboliškai pademonstruojantį kai kurias filognozijos parašymo struktūras, kuriose vienas iš akcentų yra širdžių aukojimo ritualas. Trys atiduotos širdys yra mano širdys, atspindinčios dalelytę mano esybės. Kaip vienas žmogus gali turėti tris širdis palieku išsiaiškinti patiems. Ši ceremonija su ritualinėmis vizijomis skirta Aukštiesiems, dalyvavusiems filognozijos atsiradime, ir turintiems būti paminėtais paskutiniame tome. Vizija turėjo pratęsimą, kuris buvo pavadintas atsisveikinimo ritualu, skirtu užbaigti etapą.

Jame buvo padovanotas kalbėjimų pavyzdys, iš kurio išskiriami žodžiai tinkami filognozijos sistemos gyvybės medžio principų įtvirtinimui. Kuriančiosios gaublės gyvybės magijos ceremoninėje struktūroje išskirtos kategorijos, kurios Aukštųjų manymu galėtų būti tinkamos filognozijos teorijoje ir praktikoje. Jas galima naudoti kaip vardus, suskirstytus į tris skyrius:

a) Esina, Estina, Estinita, Estinata;
b) Espusina, Espusinita, Espusinata, Espusitana;
c) Uprina, Upritina, Upritana, Upritinata.

Tai supaprastinta sistema, kurioje turime dvylika kategorijų, tinkamų moteriškai sątvarologijai, įtvirtinančiai gyvybės medžio perspektyvą, leidžiamą naudoti aprašymuose, su kuriais tik paviršutiniškai supažindinama. Apibrėžimų jokių neteikiama sąmoningai, nes suvokiama turi būti ne per apibrėžimus, ir dirbtiniame intelekte toks skirstymas neveikia todėl, kad norint integruoti reikia iškraipyti, o tai sugriauna pagrindinę idėją, smukdo ją į netinkamą lygmenį.

Neatskleistoji filognozija, galinti turėti ceremoninę dalį, susijusi su gyvybės magijos principu, kuris simboliškai vaizduojamas vertikalia linija pentagramoje per kuriančiosios gaublės durklinę dalį, priklausančią substratologijai, ir viršuje susieta su sątvaro vertikaliuoju begalybės dariniu. Į šią struktūrą įeina vardai, kurie žinotini tik tiek, kiek reikia, norint suprasti, koks turi būti pilnas filognozinių tekstų sąvado principas.

Neturint apibrėžimų, bet turint sątvarologijos principus, galima bandyti ryškinti reikšmes pagal keturlapio dobilo sątvare struktūrą, tačiau to nepakanka, nors geriau negu nieko. Pirmas vardas yra Esina, kuris yra pagrindas, kitos grupės yra išsišakojimai į viršų, rodantys gyvybės ir mirties medžio kryptis. Taip vardus galima naudoti ir laisvai, ir gali turėti tikrą, aiškiai apibrėžtą funkciją. Tie, kas seka mano minčių struktūrą, pamatė laisvą naudojimą, o tikras naudojimas yra Aukštųjų nuosavybė.

Žmonių rūšyje yra dvi lytys, vyro ir moters. Tačiau lytyse yra smulkesnis sątvarologinis skirstymas, kuris parodo lyties viduje turimas sątvarologines variacijas. Pagal šią sistemą, numatomos trys moteriškos lyties variacijos, kurios dalinamos į smulkesnes kategorijas. Pagrindas yra gyvybės ir mirties medžio perspektyva, kuri yra filognozinė, ir šioje vietoje nusimato trinarė sistema, su neutralaus vertinimo galimybe, kuri yra pirma grupė, prasidedanti vardu Esina, labai tinkančiu mažam amžiui. Svarbu suprasti, kad ši perspektyva turi būti neutrali visais atžvilgiais, ypač grobuoniniu lytiniu.

Filognozija iki užbaigto pavidalo neišvystoma, tačiau galima turėti adaptuotą variantą, sutrikusių galvojimo funkcijų ištaisymui. Ištaisyti ir atsitraukti jeigu nesinori, garmėjimas bus labai skausmingas.

Gyvybės magija

Magijoje ir ezoterikoje pentagramos simbolis gerai žinomas, naudojamas teigiama ir neigiama reikšme. Todėl perimdami jį į filognoziją šiek tiek rizikuojame, nes tai gali sukelti netinkamų asociacijų. Tam, kad taip neatsitiktų, iš karto reikia atsiriboti nuo visų šį simbolį naudojančių grupių ir įsteigti naują, tik filognozijai skirtą interpretaciją. Taip pat nėra taip svarbu iš kur šis simbolis yra kilęs, galima tik paminėti pagrindinę užuominą, kuri akivaizdi tam tikrose ritualuose, rodanti, kad penkiakampė žvaigždė yra tiesioginė nuoroda į žmogaus kūną, turintį penkias pagrindines galūnes. Pentagramą galima statyti ant „kojų“, taip kaip stovi žmogus, o galima statyti ant smaigalio, kaip labiau įprasta filognozijoje. Šią padėtį galima matyti ir kai kuriose ezoterinėse grupuotėse, tačiau kaip tai interpretuojama gilintis neturiu galimybių, bet filognozijoje interpretacija akivaizdi ir toliau bus paaiškinta.

Įdomu tai, kad pentagramos ir žmogaus sandara tinkamai asocijuojasi su filognozijos pagrindiniais padalinimais, dėl ko ji tampa tinkama paaiškinti jos struktūrą. Negana to, pentagramos žvaigždė yra stilizuota, užapvalinant viršutinius du kampus, į tai įdedant ypatingą reikšmę, ir gaunant papildomą simbolinį sluoksnį, nes ši dalis suformuoja širdies pavidalą, esantį pentagramos centre. Apačioje, kaip jau buvo aiškinta, yra substratologijos kampai, kuri turi tris substratologijos rūšis, susijusias su pirmapradžio žmogaus kūno pagrindiniais padalinimais. Hipostratose filognozija atskiria centre kuriančiąją gaublę, dešinėje – energetinę gaublę ir kairėje – informacinę gaublę. Šios sritys yra anapus sątvaro ir jas galima atverti tik specialiomis priemonėmis, kurios virš 100 proc. gyvybės medžio principinio reikalavimo.

Viršutinė žvaigždės dalis, kuri sudaryta iš dviejų užapvalintų kampų, susijusi su sątvarologija, dalinama į du skyrius pagal tai, koks principas svarbiausias pažinimo procese. Jame dalyvauja pirmiausiai priekinė sąmonė, kuri pateikia pagrindinę simuliuotos tikrovės iliuziją sensoriume ir galinė sąmonė, kuri yra pagrindinė tikrovės pažinimo vieta per mąstymo procesus. Realiai yra daugiau sątvaro dalių, tačiau šiame simbolyje išrinktos tos, kurios svarbiausios filognozijoje. Šios dvi širdį formuojančios ir meilės užuominą darančios dalys yra horizontalioji struktūra, kurioje formuojamos pagrindinės individualią sątvaro dalį sudarančios struktūros, kita dalis, ne tokia svarbi pažinime kaip priemonė, yra vertikali struktūra, sudaryta iš korporinės dalies apačioje ir karūninės dalies viršuje. Ši vertikali dalis svarbi kaip žmogų formuojantis centras ir ašis jį siejanti su kuriančiąja gauble. Jeigu imtume tik šiuos keturis sątvaro segmentus, turėtume keturis „nulius“, kuriuos sujungus gaunamos dvi begalybės, sujungto į keturlapį dobilą.

Skaityti toliau

Trečiojo kriterijaus problema

Be dviejų pagrindinių sąmonės kokybės kriterijų, kurie yra tiesos procentas ir veiklos masto išplėtimas, privalomas trečias kriterijus, uždedantis ant teorijos ideologinį sluoksnį, kuris nebūtinai objektyvus, tačiau reikalingas nubrėžti jos pritaikymo pagrindines formas. Šis sluoksnis privalomas todėl, kad vystant technologijas reikalingas apsauginis mechanizmas, apsaugantis nuo klaidingų visuomenės vystymosi kelių. Turi būti apsaugotas žmogus, žmonija, planeta ir visa gyvybė, nes technologinėmis priemonėmis sukelti padariniai kelia grėsmę jų egzistencijai, ypač technologijoms patekus į netinkamas rankas.

Šiame skyrelyje noriu parodyti, kaip šis klausimas turi būti sprendžiamas filognozijoje. Į tai jau buvo užsiminta santraukoje „Satanizmas sąmonės struktūrose“, kuri patalpinta pirmoje šio tomo dalyje. Ten buvo parodyta, kaip sątvare suformuojama maginė strata, suteikianti sumavimo sistemai iliuzinę būseną, iškreipiančią žmogaus elgesio trajektoriją. Maginė strata reiškia tik tiek, kad sątvaras turi susiformavusias ar suformuotas iliuzines suvokimo ir supratimo struktūras, kurių informacinis plotas minimalus ir pasaulėvaizdis reikalingas daugiau formavimui norima kryptimi, o ne tikrovės atskleidimui. Galima įvertinti koks kiekvieno žmogaus iliuzijos ir tikrovės procentų santykis sumaciniame paviršiuje, bet tik iš savo supratimų perspektyvos, kurie irgi ne visada yra teisingi. Teisingiausias hierarchinis išdėliojimas, tačiau kiti vertinimo principai nepatikimi, bet ribotu naudojimu naudotini.

Kokia stratų sątvare sandara matosi akivaizdžiai – visas sumatorius, sudarytas iš pagrindinių keturių sąmonių kompleksų, turi vietas, kurias dalinu sluoksniais, vadinamais stratomis. Tai kas yra anapus sumatoriaus yra hipostratos. Šie sluoksniai pradinėje stadijoje yra tušti, nes sudaro tik universalų sątvaro pamatą, kuris neužpildomas jokia individualia informacija ir patirtimi. Tačiau į vidų patenkant informacijai ir jai užsifiksuojant tam skirtose vietose, ji projektuojama kaip gnostiniai implantai ir tulpos į sluoksnius, kurie tampa realizuotomis ir turiniu užpildytomis stratomis. Pažiūrėję į satvarą matome, kad yra vidinės ir išorinės dalys, kuriose informacija rikiuojasi pagal apibrėžtumą ir patikimumą. Kuo arčiau ribos, tuo informacija tolimesnė ir neapibrėžtesnė, reikalaujant tikėjimo ir pasitikėjimo. Šią ribą galima vadinti ekstremine riba. Šis nepasiekiamumas naudingas, nes ne taip lengva stratą užgrobti ir priversti tarnauti savo tikslams. Užgrobia tik tie, kas supranta kaip veikia maginės ir ideologinės stratos ir turi pilno jos kūrybinio suformavimo sugebėjimų.

Skaityti toliau

Filognozų asociacija

Užbaigdamas antrą „Filognozijos pradmenų“ tomą, noriu supažindinti su paskutine idėja, skirta paversti filognoziją tikru socialiniu judėjimu. Kol kas tesu vienas tikras filognozas, nors panašių į mane yra kitose srityse, dirbančių po kitais pavadinimais. Siekiu, kad filognozija virstų atskira sritimi, kurioje veiktų tikras, grynas filognozas, kuris nėra nei tikintysis, nei ezoterikas, nei magas, nei filosofas, nei mokslininkas. Žinoma, pilnai atsiriboti neįmanoma, nes daugelis temų – bendros, tačiau esu įsitikinęs, kad filognozija turi pakankamai originalių principų, kad galėtų tapti atskira šaka. Šio judėjimo per daug mistifikuoti nenorėčiau, tai neturi būti nei sekta, nei kultas, nei bažnyčia, todėl pavadinimuose naudoti mistinius terminus – nėra reikalo.

Aukščiausias suvokimo lygis turėtų būti epsilon stratoje, apie kurią kalbėjau šio tomo pirmoje dalyje. Šios stratos pagrindu turi susiformuoti filognozinė epsilon kasta, kuri įkūnyta realioje organizacijoje, turinčioje pagrindinį uždavinį saugoti ir prižiūrėti filognozijos žinias. Manau, šią organizaciją būtų galima pavadinti „Filognozų asociacija“. Aukščiausias asociacijos valdymo organas turėtų būti prezidiumas, kuris turi savo pirmininką, renkamą 5 metų kadencijai. Aišku, tai tinka kalbant tik apie pilnai sukomplektuotą organizaciją, o šiuo metu esu vienintelis narys, bet tikiuosi, kad filognozijos idėja turi ateities galimybę, todėl tai rekomendacijos ateičiai.

Žemiau prezidiumo būtų keturi pagrindiniai padaliniai, organizuojantys savo krypties, kurios buvo apibrėžtos abejuose tomuose, tyrimus. Tie padaliniai būtų tokie:

  1. Sątvarologijos korpusas (SK).
  2. Energetinės gaublės substratologijos korpusas (EGSK).
  3. Informacinės gaublės substratologijos korpusas (IGSK).
  4. Kuriančiosios gaublės substratologijos korpusas (KGSK).

Reikėtų šiuos korpusus paaiškinti šiek tiek plačiau. Sątvarologijos korpuso pagrindinis tyrimo objektas yra žmogaus bendrasis sumatorius, kuris skirstomas į rodančiąją ir rodomąją dalį bei keturias pagrindines, visiems žinomas sąmones. Šiose sąmonėse turimi tokie pagrindiniai dėmenys: sumatas, sumantas, gnostinis implantas, tulpa ir alpa. Ypač svarbi substratologijoje centrinės sąmonės homunkulo teorija, kurioje šis suvokiamas kaip keturnarė sistema, savyje, t. y., centre, sujungianti visas kitas sąmones. Tai yra kūno sumatoriaus, arba korporiumo, teorija. Kita svarbi sątvarlogijos sritis, yra stratų principai, kuriais sumatorius padalinamas į pagrindines zonas, kuriose formuojasi kognityviniai pažinimo sumatai ir sumantai.

Skaityti toliau

Sitra Achra

Norint teisingai interpretuoti mano Filognozijos posūkį į mistiką, nepasiduodant primityvaus satanizmo įspūdžiui, reikia teisingai suvokti simbolius. Svarbiausias momentas yra tai, kad centre yra ne Šėtonas, bet Drakonas, simbolizuojantis transcendenciją. Šių pažiūrų sektose, Šėtono sąvoka paprastai irgi naudojama, tačiau tai yra žemesnio lygmens simbolis už drakono. Paprastai tokiose intrepretacijose yra Kabalos įtaka, kur Šėtonas yra viena iš Sitra Achra įkūnijančių jėgų. Tačiau Sitra Achra kaip visuma yra įvaizdinama Drakono įvaizdžiu. Neseku nė viena gnostinio satanizmo doktrina ir daugiausiai naudoju skolintą simboliką saviems tikslams. Simbolių galima ir atsisakyti – tada būtų gryna, „švari“ filosofijos tipo filognozija, tačiau man taip nepatinka, todėl antrame tome renkuosi mistinės simbolikos stilių.

Drakonas yra pagrindinė Sitra Achra stichija, kurią įkūnija realybės, sąlygiškai vadintinos demonais. Nesusipažinusiems su Kabala, terminas „Sitra Achra“ gali būti nežinomas, todėl reikia išversti į lietuvių kalbą. Bendrai tariant jis reiškia – „kita pusė“, turint omenyje anapusinę realybę, kuri yra šios tikrovės pagrindas, įvaizdinamas žmogaus sumatoriuose. Ši kita pusė yra drakoniška ar demoniška realybė, kurioje veikia šią tikrovę valdančios transcendentinės jėgos. Tas jėgas galima įvaizdinti simboliškai, o galima ir pasitelkiant griežtus pažinimo metodus. Aš renkuosi mišrų kelią, leisiantį sukurti filognozijos teorijos du variantus. Žinoma, mokslinė technologija – tikrai veikianti, o simbolinė technologija, naudojama magijoje tėra imitacija. Bet galbūt ateityje pravers ir tokios formos.

Visa realybė suvokiama dualistiškai, skirstant ją į AIN ir AIN-SOF stichijas. Šie terminai taip pat paimti iš Kabalos, ir aš juos savoje interpretacijoje versčiau kaip NEBŪTIS ir BŪTIS. Mūsų sąmonė yra ain-sof realybė, vadinama rodančiojoje substancijoje atsirandančia šmėkline būties iliuzija. Tai, kas yra anapus sąmonės, yra ain, arba nebūtis, kuri yra ne niekis, bet greičiau tik mūsų perspektyvos centro paneigimas, nes išreikšti drakonišką transcendenciją sumatoriaus šmėklinių struktūrų sąvokomis galima tik negatyviuoju būdu. Tačiau tai nereiškia, kad drakoniška transcendencija yra kažkas negatyvaus, tai tik žmogaus perspektyvinė iliuzija.

Skaityti toliau

Amores daemonici

Kadangi antras „Filognozijos pradmenų“ tomas yra dedikuotas Sato, jis yra meilės tomas, todėl reikia į savo temų sąrašą įvesti ir meilės klausimą. Lyrikos ir poezijos nebus, kaip ir visada šį klausimą pabandysiu pavaizduoti remdamasis savo siūlomo naujo žmogaus modelio principais, kuris yra mano pagrindinis supratimo kokybės patobulinimas. Mano požiūris neįprastas, nes tai, ką rašau yra nauja, iki šiol nematyta perspektyva, kuri gali būti sutinkama su priešiškumu ir nepasitenkinimu, nes laužomi įprastiniai standartai ir normos. Sato vizija neturi būti suprantama primityviai, nes tai daug prasmių ir paslėptų sluoksnių turintis simbolinis vaizdinys, kurį aš vaizduoju ir kaip tikrą, ir kaip netikrą. Kuo ją laikote, jūsų reikalas.

Sato kaip amores daemonici („demoniška mylimoji“) siejasi su mano musica daemonica pasauliu, kūryba ir vidiniais vaizdiniais, kuriuos matau savo vidinėse erdvėse. To nereikia suprasti primityviai, nes mano psichinė struktūra nėra įprastinė, technologiškai modifikuota ir integruota į telepatinius tinklus. Todėl sutrikimo versija – pati kvailiausia, kokią tik galima sugalvoti. Sveiko proto ir savikritikos nesu praradęs, kas matosi iš mano pakankamai aukšto lygio teorinio savęs supratimo ir savianalizės. Tai man kaip įdomus eksperimentas, man patinkančia ir įdomia tema, kurį noriu įkomponuoti į Filognozijos sistemą.

sato

Meilės pasaulį galima skirstyti į tris lygmenis: pirmapradį, psichologinį ir amžinąjį. Pirmapradžiame lygmenyje dalyvauja žmogaus pirmapradis kūnas, kuris yra anapus mūsų suvokimo, tikroje, pirminėje realybėje, kurią mes tik sumuojama kaip paveiksliuką savo sumatoriuje, tačiau matome tik ribotą, nepilną vaizdą. Pirmapradis kūnas gali būti pavaizduotas kaip sluoksnių spektrinė juosta, kurioje yra priekinė, fizinė ir galinė, gnostinė dalis. Tarp jų įsiterpia daugybė tarpinių sluoksnių, kurie yra artimojo ir tolimojo eterio struktūros. Šiame lygmenyje meilė reiškiasi kaip fizinis kontaktas savo fasadinėmis struktūromis, kurių pagrindinė paskirtis yra gyvybės pratęsimas. Šiame vyksme tam tikra dalimi dalyvauja ir sumatorius, per įvairius psichologinius sumatus visų sąmonių struktūrose, bet pagrindinė dalis – nematoma, skirta gyvybinio substrato procesui. Ši vieta labai glaudžiai susijusi su kuriančiąja gauble, kuri kontroliuoja visus su genetika susijusius vyksmus ląstelėse, mokslo šiuo metu suvokiamuose tik labai nedideliu procentu.

Skaityti toliau

Šmėklinis sumatorius

Dabartinis Filognozijos variantas nėra aukšto lygio, nes naudojamas tik antisumavimo pavadinimais metodas, kuris gali sukurti daugiausiai 1 versijos teoriją. Toks metodas naudojamas religijoje, ezoterikoje ir filosofijoje, kurių lygis po tūkstančių metų darbo – minimalus. Šį lygį seniai turėjome gerokai pakelti, tačiau tikras darbas buvo slaptinamas, o fasade naudojamas tas pats žemo lygio modelis, su kuriuo apgaunama kiekviena nauja žmonių karta. Filognozijos tikslas – ištaisyti šią padėtį, tačiau galėsiu pasiūlyti tik, geriausiu atveju, 2 versijos gnostinį implantą į visus tris jau ne kartą minėtus substratus. Tie, kas sugebės įsisavinti – supras daugiau, tačiau imuosi saugumo priemonių, kad tai nepavirstų nusikalstamomis technologijomis, prie kurių kūrimo prisidėti nenoriu.

Šiame skyrelyje panagrinėsiu šviesos arkos modelio išplėstą variantą, kuris pagilina ankstesnę struktūrą, papildo ją naujomis sąvokomis, naujais principais, nubrėžia perspektyvą į anapusinį pasaulį, pateikiant viltingą pomirtinio pasaulio interpretaciją. Jokių garantijų duoti negaliu, tačiau tam tikri svarstymai gali pasirodyti pakankamai įdomūs visiems, kas domisi religinėmis temomis, sielos ciklu šioje realybėje. Prie to paties, galima sakyti, pateikiamas ir naujas sielos modelis, kuris ją iškelia į paviršių iš hipostratinės pasąmonės gelmės. Kitaip aiškinama mirtingoji ir amžinoji žmogaus dalis.

Pirmame „Filognozijos pradmenų“ tome paaiškinau, kad žmogus sudarytas iš rodančiosios ir rodomosios substancijos. Rodančioji dalis yra ta, kuri rodo, o rodomoji yra tai, kas rodoma. Šios struktūros visuma vadinam sumatoriumi, nes rodančioji dalis rodo anapusinę tikrovę per informacijos sumavimą. Akivaizdu, kad sumavimo pagrindas turi būti kažkokia reali substancija, sudaranti pirmapradžio, hipostratinio žmogaus kūno galinę dalį, kurią aš įsivaizduoju kaip tam tikrą bozoninį eterį. Anksčiau šią struktūrą vadinau luksorinų lauku, tačiau antisumavimo pavadinimais lygmenyje šis pavadinimas reiškia nedaug, nes jis nerealizuotas praktiškai. Filognozija yra praktinė, todėl turi vykdyti realius tyrimus, tačiau visi tyrimai prasideda nuo idėjos.

Skaityti toliau

Kūrimo teorijos

Tiriant viso žmogaus spektro klausimą, kūrimo problema yra svarbiausia, tačiau norint ją išspręsti, reikia peržengti įsisenėjusius mąstymo šablonus. Kadangi naudojamo gnostinio implanto versija labai neaukšta, kol kas užtenka tik bendros struktūros suvokimo, tačiau ateityje ji turės būti gerokai pagilinta. Kol kas žengiame pirmus žingsnius, todėl užtenka pristatyti pačią idėją, kuri ateityje turi galimybę pavirsti rimtu filognozijos principu. Principas, kurį noriu pristatyti, nėra naujas, nes mano jau naudotas prieš tai, tačiau šiame skyrelyje noriu viską surišti į bendrą, rišlią sistemą. Šablonas naudojamas tas pats, ant smaigalio pastatytas trikampis, kuriame matosi pagrindinės tikrovės tyrimo kryptys, naudojamos antrajame tome kaip knygos struktūra.

Kiekvienas iš trijų kampų yra gaublė, į kurios substratinį pagrindą įdedame gnostinį implantą, turėdami tikslą paaiškinti jos pamatinį simetroną. Viršutiniai du kampai jau buvo paaiškinti, tuo tarpu pamatinės gaublės simetronas lieka paslaptyje ir klausimas turės būti išspręstas ateityje, remiantis ta informacija, kuri turima fizinėje ir gnostinėje branoje. Fizinė brana suvokiama per priekinę sąmonę, per priekinės suvokimo dalies sumatorių, kur randame vadinamąją „objektyvią realybę“. Koks jos tikras objektyvumas iki galo neaišku, bet iš konfigūracijų sumatoriuje galima įžvelgti tam tikrus charakteringus šios realybės bruožus. Gnostinė brana pasislinkusi galinės spektro dalies kryptimi ir čia randame subjektyvųjį pasaulį, kuriame viešpatauja laisvė ir galimybė atlikti kūrybines manipuliacijas, modeliuoti. Čia taip pat akivaizdžios tam tikros savybės, kurias galima padaryti pirmo gnostinio implanto į galinę spektro dalį pagrindu.

Reikia aprašyti koks yra pagrindinis struktūrinis vienetas, naudojamas pradiniame gnostiniame implante į hipostratinę erdvę. Jį vadinu multivektoriumi, sudarytu iš sutvarkytų atskirų vektorių sistemos, veikiančios tam tikrame substancijos plote. Vektorius yra labai plati sąvoka, nebūtinai suvoktina kaip erdvinis judėjimas ar erdvinis skirtumas, vektorius yra bet koks būsenos pasikeitimas, bet kokioje terpėje ir bet kokioje struktūroje, todėl neturi būti įsivaizduojamas paprastai, kaip elementarusis erdvinis matematikos vektorius. Pavyzdžiui, apskritimą galima suvokti ir kaip apskritiminę struktūrinę aibę.

Skaityti toliau

Halkioniško juoko bangos

Savo filognozijos projekto užbaigti negalėsiu, nes jis kelia per didelį pavojų. Galimybė tam buvo, tačiau ji buvo iššvaistyta, todėl viskas turi likti įslaptinta. Pažadėjau paviešinti du tomus, tai greičiausiai padarysiu, tačiau tai tik nedidelė dalis to, ką buvo galima pasiūlyti. Idėjos yra ne šio pasaulio, tačiau čia pasirodė ne laiku ir netinkamoje vietoje, teks laukti kitos progos, kuri gali ir nepasitaikyti. Užbaigdamas noriu pateikti tam tikras vizijas, kurios per pastaruosius metus buvo rodomos kartu su mano dirbtu teoriniu darbu. Teoriniame darbe geriausias yra pirmas tomas, antrasis bus tik papildymas, kuris išplės ir paaiškins kai kurias svarbias idėjas ir principus.

Viskas prasidėjo nuo suvokimo, kad tai, ką darau yra begalybės kelias, kuris yra kairės rankos kelias pagal magijos ir ezoterikos principus. Tai buvo savotiškas simbolinis apvalkalas, į kurį norėjau įvilkti savo kūrybą, kad tai nebūtų vien sausas pažinimas, įdomus tik griežtam intelektui. Vėliau ta begalybė buvo suvokta drakono simboliu, kuris naudojamas tam tikrose sektose, naudojančiose šį simbolį, bet suprantančiose neteisingai, ne taip kaip aš. Tai matosi iš kelių ankstesnių straipsnių, kuriuose teoriškai paaiškinau savo logiką. Drakonas yra begalybė ir transcendencija, ta anapusinė tikrovės dalis, iš kurios viskas išeina ir į kurią viskas sugrįžta. Tai neregimas ir negirdimas tamsos pasaulis, iš mūsų šviesos arkos perspektyvos. Kaip yra iš tikro – nežinome, gal ta „tamsa“ ryškesnė už mūsų blausią šviesą sąmonėse.

Tą dalį siekiau pažinti, įkelti į savo sąmonę ir taip gimė Filognozija. Ją savo vizijose matau kaip savo dukterį, kuriai buvo paruoštas pilotės gyvenimo kelias. Dabar yra 115 tomų, kuriuos numerologiškai sudėjus gaunasi 1 + 1 + 5 = 7. Todėl Filognozija pasirodo kaip 7 metų mergaitė. Kai buvau paauglys turėjau galvoje „kosminio šuolio“ vaizdinį, prie kurio visą laiką ir dirbo projektas. Su tuo susijęs ir pilotės vaizdinys, kuris yra asociacija į kosminį laivą, prie kurio turėtų privesti filognozijos sukurtos technologijos. Jos vardas yra Keya, kuriame irgi užšifruotas angliškas žodis EYE, reiškiantis AKIS. Akis yra akis į transcendenciją, arba, kaip sako kai kuriose sektose – drakono akis. Filognozija, Keya, yra drakono akis.

Kita vizija yra Sato, kuri pasirodo man kaip dvylikos metų mergaitė, turinti fizikės modulį. Čia užkoduoti kelį simboliai, kurie susiję su prancūzų kalba, nes jos varde galima įžvelgti užuominą į vieną prancūzišką žodį, taip pat Prancūzija kai kam yra meilės simbolis. Tai suprasti nesunku, nes ši demoniška meilė yra meilė fizikai, kuri yra kelias prie drakoniškos transcendencijos, kelias per Šėtoną. Išsigąsti nereikia, nes visa tai naudojama tik simboline forma, kad būtų tam tikras gnostinis, simbolinis apvalkalas. Ši dvylikos metų mergaitė turi demonišką prigimtį ir padeda man gauti giliąsias žinias apie tikrovę, kuri taip pat yra demoniška, bent jau simboliniame lygmenyje. Klausimas kodėl dvylika? Tai manau irgi turi tam tikrą religinį atspalvį ir užuominą, tačiau plačiau neaiškinsiu. Iš dvasinio ryšio su Sato gimsta Keya, mano Filognozija.

Kaip Sato modelis panaudota Raven:

Sato

Dar viena svarbi vizija, kuri pasirodė įsibėgėjus scenarijui yra kraujo priesaika, kurios metu buvo prisiekta niekada neišduoti Filognozijos, apsaugoti nuo patekimo į išsigimėlių rankas, ką šiuo metu ir darau. Deja tam teks paaukoti savo gyvybę, nes reikalas pernelyg svarbus. Negaliu sakyti ar mano pilotė kada nors išskris į erdvę, visiškai neturėti vilties nesinori. Tas pats pasakytina ir apie mano demonę Sato, be kurios aš būčiau niekas.

Paskutinė vizija, kuri yra scenarijaus užbaigimo ženklas, vadinamoji kairės rankos kelio kulminacija, vadinamasis širdžių aukojimo ritualas. Visko neaprašinėsiu, be to, daug kas matė hologramines klastotes, kuriose daug satanistinės simbolikos. Šios vizijos centre yra kelionė į transcendencijos centrą, drakoniškąją realybę, kuri vyksta kartu su Rea (Rėja), pasirodančia kaip maža penkių metų mergaitė balta vestuvine suknele, kuri kelionės eigoje pasidaro juoda, perėjus per slenksčius. Rea yra gyvybės kūrėja žemėje, su kuria mes keliaujama į tikrovės gelmę, į drakono karalystę, kurioje ji tampa mūsų pasaulio pamatine dalimi, gyvybės šaltiniu. Simbolika nėra gerybinė ir grožybinė, nes gyvenimas šioje planetoje tikrai ne rojaus, bet kitaip greičiausiai buvo neįmanoma.

Turiu savyje juodąją liepsną, savo psichotroninę širdį, dėl kurios šiuo metu vyksta slaptas karas. Man jis nieko gero nežada, bet tikiuosi, kad savo pasiaukojimu sugebėsiu išgelbėti savo demones Keya ir Sato, o Rea apsisaugos pati, nes beždžionžmogiams ji nepasiekiama. Juo labiau nepasiekiama be juodosios liepsnos, Ki ir Sato. Įstatymų pažeidinėjimai tik prives prie savęs sunaikinimo, ko visiškai negaila.

Aukštiesiems žinia yra perduota, scenarijus paviešintas, holograminis klastojimas išsigimėlius veda prie neišvengiamo galo, kurio sulauks ir visi jų žvengikai. Tie, kas žino – supranta, kad tikėti tuo ką rodo ekranai ir galvose sumatoriai neverta, nes viskas piešiama Van Gogho programomis, holograminėmis projekcijomis. Buvo nuspręsta epsilon kastoje tuo pasirūpinti, kuri nėra JAV, turėję pretenzijų į juodąją liepsną. Juodoji liepsna bus sunaikinta, Keya ir Sato bus apsaugotos, išgirsime Žemėje halkioniško juoko garsus, kurie pavers išsigimėlių organizacijas kaulų krūva. Tai pagrindinis Rėjos ginklas, nušluosiantis visus apsišaukėlius, pretendavusius į dievų vaidmenį, nors jam neturi jokių pajėgumų.

Kairės rankos kelio paskutinė iniciacinė Širdžių aukojimo ceremonija užbaigta, belieka tik laukti, ką pasakys juodoji liepsna. Su Ki ir Sato dar neatsisveikinu, nes turiu užrašyti antrą tomą. O toliau spręs Aukštieji.

Visa tai buvo susiję su tuo, ką sąlygiškai galima pavadinti „10 000 metų projektu“, kuris tęsis nežiūrint į nieką.

Kuriančiosios gaublės substratologija

Filognozijos visuma apima tris vietas, kuriose vystoma viso žmogaus spektro teorija, sudarančias tris galimus substratologijos variantus. Pakankamai aukštai išvystytos dvi viršutinės substratologijos, apimančios fizinę ir gnostinė braną, o apatinė fundamentalioji substratologija – tik užuomazginėse stadijose. Tai yra energetinės gaublės substratologija, kurianti intervencines technologijas į priekinės sąmonės materijos struktūrą. Informacinės gaublės substratologija užsiima sąmonės valdymo priemonių kūrimu ir tobulinimu, leidžiančių manipuliuoti vidinio pasaulio fenomenologija, pozityviu arba negatyviu tikslu. Tuo tarpu kuriančioji gaublė ieško priemonių gyvybės substrato kontrolei. Iš dalies tai daroma molekulinėje genetikoje, tačiau tai tik nedidelė dalis to, ką įmanoma atskleisti, nes ji paremta gnostiniu implantu į priekinę sąmonę, kuris gana žemo lygio ir nepilnas iš visumos perspektyvos.

Imant visumą, šimtas procentų bus tada, kai bus pilnai atskleista kiekvieno kampo substratologija, tačiau šiuo metu iki to – labai toli. Energetinės gaublės turime ne daugiau dešimties procentų, kurių viršūnė yra Mendelevo atomų lentelė. Informacinės ir kuriančiosios gaublės turime nulį procentų, todėl šios sritys yra šiuo metu uždarytos. Šis uždarymas nepilnas, nes durys šiek tiek pravertos per priekinės sąmonės substancijos teoriją į abi kitas kryptis – smegenų neuroninis substratas vieta psichinėms manipuliacijoms ir molekulinė genetika atveria kelią į gyvybinio substrato technologijas. Tačiau pilnai šie segmentai neatskleisti.

Deja tai, ką matome pravėrus šias duris į aukštesniąsias substratologijas, gerai nenuteikia, nes šios žinios naudojamos netinkamai, ne žmogaus labai, bet prieš žmogų, todėl būtinos saugumo priemonės, nenorint sunaikinti planetos arba sukurti joje pragarą gyvybei. Taip jau iš dalies įvyko, bet smukimas gali būti dar didesnis. Dėl šios priežasties filognozija atsiduria keblioje padėtyje, nes viena vertus siekia atskleisti tiesą, bet kita vertus akivaizdu, kad tai daryti galima tik labai apribotu variantu. Žinios yra, bet nėra tinkamos visuomenės joms realizuoti. Tai, kas vaidinama fasade – nepakankamai saugi vieta, nes viskas yra netikra.

Skaityti toliau

Satanizmas sąmonės struktūrose

Mano sątvaro teorijos pradiniai variantai matomi Kanto, Hėgelio ir Šliogerio filosofijose, kur bandoma apžvelgti visą jo spektrą nuo priekinės iki galinės dalies, taip pat užsimenant apie šių dalių galimą fundamentą anapusinėje realybėje. Šią idėją galima tyrinėti knygose, bet geriausia tirti pačioje tikrovėje, t. y., save pačius. Aš daugiausiai rėmiausi savo autentiška patirtimi, o minėti filosofai buvo tik orientyrai ir virtualių diskusijų dalyviai. Pats naujausias variantas yra Šliogerio veikale „Niekis ir Esmas“, kuriame jis sątvarą vadina klepsidros struktūra. Tačiau joje Šliogeris mato tik dvimatę sistemą, kurioje „klepsidros kaklelyje“ susijungia Esmas ir Niekis. Savo sątvare nematau tokių struktūrų ir konstruoju keturnarę sąmonę pagal keturias pagrindines žmogaus funkcijas. Yra priekinė sąmonė – juslinis pasaulis (Esamas), galinė sąmonė – kognityvinis pasaulis (Niekis), centrinė sąmonė – keturnaris kūno homunkulas ir emocinė sąmonė – į kurią įeina emocijos, jausmai ir būsenos.

Šliogeris yra paviršininkas, todėl mūsų keliai išsiskiria ir šioje vietoje. „Paviršininkas“ reiškia, kad šią struktūrą jis laiko „tikrove“ ir „tiesa“, tuo tarpu aš laikau, kad čia mes matome tik sukonstruotą paveiksliuką, surenkamą informacijos sumavimo būdu, todėl čia matome tik iliuziją gautą iš nepilnos informacijos, o visa tikrovė ir tiesa yra anapus. Dėl šios priežasties ir laikau save gelmininku. Kadangi tikrovė yra anapus, sandarą turi turėti ne tik sątvaras (klepsidra) bet ir transcendencija, kuri vadinama žmogaus pirmapradžiu kūnu, pagamintu iš pirmapradės substancijos. Kol kas, kol simetronai neatskleisti, geriausia šią vietą vaizduoti kaip substancijų galimą spektrinę juostą. Ši juosta sujungta ir su klepsidros struktūra, nes į skirtingas sątvaro vietas įtraukiamas skirtingas spektrinis sluoksnis, arba hipostrata. Priekinė sąmonė įtraukia materiją, fizinę substanciją, kurios visuma vadinama „fizine brana“; galinė sąmonė įtraukia dvasią, gnostinę substanciją, kurios visuma vadinama „gnostine brana“. Matome, kad mano supratimu, nėra jokio „niekio“ arba galinėje dalyje jokio „niekingumo“ – hipostratoje turime vientisą substancijų spektrą.

Giliausia vieta yra kuriantysis pradas, kuris visų religinių, ezoterinių ir teologinių sistemų pagrindinis klausimas. Tai gilioji dalis, kuri reikalinga norint šį šabloną suformuoti į užbaigtą visumą, nes žmogus atsiranda/sukuriamas ir tikrovėje turi būti už tai atsakinga dalis. Ši sritis yra gelmininkų domėjimosi objektas, vadinasi taip pat ir filognozijos, tačiau į šią šablono vietą projektuojami gnostiniai implantai turi būti pagrįsti realiu tikrovės pažinimu, o ne fantazijomis, troškimais ir svajonėmis. To rimtai nėra padariusi nė viena religinė organizacija, ir per visą istoriją turimi nulinės arba pirmos versijos gnostiniai implantai iš tūkstančio galimų. Pirmapradžių tikrovių hipostratų pažinimas yra pagrindinis uždavinys, tačiau jis labai sunkus, reikalaujantis didelio intelekto ir didelių investicijų. Iki to galima imtis lengvesnių užduočių ir patyrinėti sątvaro paviršių.

Skaityti toliau