2019-10-23

Kosminės civilizacijos modelis

Filognozijoje iškelta vizija neapsiriboja Žemės civilizacija ir numato, kad tam tikru momentu gyvenimas persikels į kosminę erdvę, kurioje turėsime išgyventi pasitelkdami pačias pažangiausias technologijas. Iš pradžių kosminė civilizacija apsiribos Saulės sistemos erdve, po to, gal būt, pasieksime artimiausias žvaigždes. Manau, kad visų filognozijos krypčių pasiekimai turi būti skirti šiam tikslui. Kosmosas žmogui nėra palankus, čia jis susidurs su daugybe sunkiai išsprendžiamų problemų, kurias įveikti galėsime tik pažinę tikrovę. Problemų ratas yra nesunkiai suvokiamas – jos bus psichologinės, fizinės ir technologinės. Psichologinės todėl, kad žmogus neprisitaikęs gyventi ir dirbti tokiomis sąlygomis ir gyvenant tokioje ekstremalioje aplinkoje neišvengiamos didelės psichologinės problemos, nesugebant susitvarkyti su emociniu ir kognityviniu krūviu. Kita problema yra fizinė, nes žmogus kosmose būtų išimtas iš natūralios aplinkos, dėl ko grės dideli sveikatos sutrikimai, darantys kosmosą sunkiai išgyvenamu ilgesnį laikotarpį. Technologinėje dalyje turime transporto, ryšio priemonių, skaičiavimo technikos klausimus, kuriuos išspręsti taip pat privaloma.

Todėl ir manoma, kad be žmogaus kiborgizacijos kosminis projektas vargu ar bus įmanomas. Kiborgizacija reiškia, kad turi būti sukurtas techninis psichologinis kokonas, kuris sustiprintų psichiką, išimant nereikalingus emocinius ir savijautos sluoksnius, taip pat pridedant darbui su technika protinius sugebėjimus. Šis psichologinis kokonas yra psichotroniniai implantai, kompiuteris galvoje ir telepatinio ryšio priemonės, naudojančios virtualizuotą sensoriumą. Kiborgas yra kibernetinis organizmas, turint omenyje tai, kad jo proto funkcijos sustiprintos kompiuteriu, naudojant kompiuterio smegenų sąsają. Nereikalingi sluoksniai būtų emocijos, fizinis nuovargis, skausmas ir panašūs, kurie turėtų būti reguliuojami tam, kad dirbant kosmose nebūtų bereikalingo psichologinio krūvio. Kitas kokonas turėtų būti fizinio kūno. Šis aspektas labai svarbus, nes dėl kenksmingų sąlygų gresia dideli sveikatos sutrikimai, ir netgi mirtis. Todėl fizinio kūno kiborgizacija, papildymas technologijomis – svarbi užduotis. Iš dalies tai susiję su psichologiniu kokonu, nes žmogus savo viduje kūną suvokia tik kaip homunkulą, kuris turi įvairias smegenų reguliuojamas būsenas. Tačiau iliuziją psichotroniškai pakeisti neužtenka, nes turi nepažeistas būti ir tikras pirmapradis kūnas, esantis anapus homunkulo. Vienas iš sprendimų yra prie kūno prisitaikančio ir jį apsaugančio skafandro-egzoskeleto technologija, kuri turėtų pavirsti papildoma technologinių organų sistema. Smegenys turėtų kognityvinio egzokortekso priemonę, o kūnas egzoskeleto.

Atskirai technologinėje dalyje sąveikai su kosmine aplinka ir tarpusavyje reikia transporto, dirbtinio intelekto kompiuterių ir ryšio priemonių (kosminio interneto). Transporto klausime svarbiausia yra variklio technologija, kurio pageidaujamas pradinis greičio parametras yra nuskristi iki Plutono per 3 metus. Turint tokį greitį, Marsą būtų galima pasiekti per 1 mėnesį. Tokį greitį gauti nėra paprasta, bet manau pirmas variantas bus jau turima branduoline energija pagrįsto variklio technologija. Kita sritis yra superkompiuteriai ir dirbtinis intelektas, pralenkiantis žmogaus intelektą, kuris irgi jau turimas, belieka tik pritaikyti kosmoso sąlygoms. Dirbtinis intelektas būtų visos šios kosminės civilizacijos branduolys, sujungiantis kiborgų galvoje esančius kompiuterius į vieną tinklą. Tai labai svarbu, nes privalomas psichologinis kokonas ir mintimis valdomas fizinis kokonas, kurį aptarnauti turėtų protingas kompiuteris, padedantis žmogui išgyventi sunkiai pakeliamomis sąlygomis. Ir paskutinė technologinė dalis yra ryšio priemonės arba kosminis internetas, sujungiantis visus DI ir kiborgų kompiuterius į vieną kosminį tinklą.

Kosmosas nėra pramogų vieta, jis būtų tinkamas tik darbui ir pagrindinės numatomos sritys yra karinė, mokslinė ir gamybinė. Tai reiškia, kad būtų karinės misijos, patruliavimas, kontrolė; mokslinės ekspedicijos ir tyrimų projektai; bei ekonominė veikla, susijusi su resursų gavyba ir pramone. Šis darbas skirstytųsi į skirtingų kategorijų zonas, kuriose darbas turėtų savo skirtingą specifiką, prie kurios turėtų būti pritaikyti kiborgo technologiniai kokonai. Kategorijos tokios:

  • 1 kategorija – Žemė, su savo natūralia aplinka, geriausiai tinkama žmogui,
  • 2 kategorija – Marsas, su netinkama gyvybei aplinka, bet ištaisoma technologiniais ir psichologiniais kokonais,
  • 3 kategorija – mėnulių bazės, kuriose gyvenimas būtų dar mažiau palankus ir sąlygos itin kenksmingos,
  • 4 kategorija – kosminės stoties, kur tektų gyventi atviroje kosminėje erdvėje, technologiniame kokone,
  • 5 kategorija – kosminis laivas, turintis karinę, krovininę ir keleivinę paskirtį.

Visos kategorijos išskyrus pirmą – kenksmingos fiziškai ir psichologiškai, todėl čia būtų dirbama tik specialiu režimu, kuris yra saugantis žmogaus gyvybę. Dauginimuisi būtų skiriama tik Žemė, nes tik čia yra tam tinkamos sąlygos, kitur nėštumas dar ilgai turės būti draudžiamas, nes kosmoso sąlygomis neįmanoma išauginti sveiko žmogaus. Žemėje žmogus turės gyventi iki 30 metų ir tik nuo trisdešimt metų būtų tinkamas 15 metų trukmės kosminei tarnybai, vadinasi iki 45 metų. Po to visam laikui turėtų grįžti atgal į Žemę. Misijos kosminių laivų įgulose pačios judriausios, nes turėtų judėti tarp įvairių kategorijų zonų, tačiau 2, 3, 4 kategorija – būtų susijusi su pastoviomis kenksmingomis sąlygomis. Todėl labai svarbios technologinės apsaugos ir tinkamas režimas. Mano manymu, darbą organizuoti geriausia 48 valandų ciklu, pagal formulę 16+8 darbo-miego ir 16+8 laisvalaikio-miego. Taip bendruomenes padalinus į dvi pamainas būtų galima turėti nenutrūkstama darbo procesą. Laisvas nuo darbo laikas labai svarbus, nes reikia turėti laiko prižiūrėti savo būklę ir turėti šiokį tokį socialinį gyvenimą kosminėje kiborgų bendruomenėje.

Žemė turi būti pagrindinė zona, kurioje gyvena didžiausias skaičius žmonių, milijardų lygyje. Čia būtų gimdomi vaikai, ir visi gyventų iki 30 metų. Tačiau, akivaizdu, kad visą kosminę pramonę būtų patogiausia iškelti į Marsą, kur galėtų gyventi šimtų milijonų dydžio kolonija, vykdanti karines, mokslines ir pramonines misijas. Žemės Mėnulis irgi turėtų ypatingą statusą ir galėtų tapti kontrolės bei logistikos centru. Kiti mėnuliai galėtų turėti iki šimto tūkstančių bazes. Kosminėse stotyse ateityje geriausiu atveju galėtų būti apgyvendinta dešimtys tūkstančių gyventojų ir kosminis laivas turėtų iki tūkstančio žmonių įgulą. Visos zonos, išskyrus Žemę būtų tik misijinės, pagal 15 metų kontraktą.

Kosminę erdvę būtų privaloma kontroliuoti ir pagrindinės priemonės būtų du gynybos-patruliavimo žiedai, vienas kurių būtų asteroidų žiedas, o kitas – žiedas už Saturno, kuris kontroliuotų vidine kryptimi ir išorine. Kontrolė labai svarbi todėl, kad nekontroliuojamas kosmosas lengvai pavirstų anarchijos vieta, kuri gali sužlugdyti civilizaciją Žemėje. Nekontroliuojama ir nesutvirtinta psichika prarastų visus orientyrus ir priartėjusi prie beprotybės keltų didelį pavojų žmonijai iki vienintelės biosferos Saulės sistemoje sunaikinimo. Filognozijoje ši problema numatyta ir turi būti sukurtos teorinės priemonės klausimų sprendimui. Todėl ne kartą sakiau, kad būtina turėti trečią sąmonės kokybės kriterijų, kuris būtų įtvirtintas įvairiomis priemonėmis, nuo ideologinių, per epsilon stratą, iki technologinių, per psichikos sutvirtinimą ir nereikalingų, pavojingų sluoksnių ištrynimą.

Labai svarbi kiborgo gyvenimo dalis yra telepatija ir sumatorių valdymas. Ryšys būtų tiek tarp pačių kiborgų, tiek tarp kiborgo ir DI imituojamos dirbtinės sąmonės. Kadangi operatoriai kiekvieno žmogaus realiu laiku prižiūrėti negalėtų, tai būtų daroma specialia programa iš dirbtinės sąmonės kompiuterio, kuris į sumatorių galėtų siųsti telepatines alpas, turinčias psichologinę funkciją. Taip būtų galima stebėti, patarti, teikti bendravimo paslaugas, kas yra labai svarbu kosminės izoliacijos sąlygomis misijų metu. Tai ypač svarbu stresinėse situacijose, turint sužeidimų ar mirties atveju, kai psichologinės programos, bendraujančios su kiborgu galėtų padėti sumažinti situacijos įtampą, ne vien pojūčiu nuėmimu, bet ir psichologiškai. Tokia alpa turėtų fasadinį sumatą, kognityvines charakteristikas, galėtų sąveikauti su visais kiborgo sumatoriais ir homunkulais sąmonėje. Kokia būtų konkrečiai programa, priklausyti nuo asmenybės tipo ir biografinės informacijos. Tokia personalizuota sąsaja su DI, turinti psichologinę funkciją būtų labai naudinga. Reikia neužmiršti, kad išorėje be darbo aplinkos, jokių pramogų ir įdomių užsiėmimų nebūtų, ir visas laisvalaikio procesas turėtų persikelti į žmogaus vidų per kompiuterių tinklus. Turėtume simuliacines virtualias realybes, galėtume persipiešti savo priekinę sąmonę iki 100 proc. informacinio ploto, pavertę ją kažkuo panašiu į televizoriaus ekraną. Būtų galima suskurti bet kokią simuliacinę aplinką, įsigyventi bet kokioje situacijoje. Taip būtų galima bendrauti su žmonėmis, palaikyti su kitais socialinius ryšius, net esant labai dideliems atstumams.

Matau vieną didelę problemą tokiose technologijose – kaip nepavirsti vergovine sistema. Sąmonę galima ne tik sustiprinti technologiniu kokonu, bet ir ją užgrobti išnaudojimui, savo egoistinių poreikių tenkinimui. To būti neturėtų, tačiau realiai to išvengti labai sunku, dėl beždžionžmogių ydingos psichologijos. Filognozijoje reikės ieškoti visų įmanomų priemonių, kad taip neatsitiktų ir kad kenksmingos psichinio substrato konfigūracijos būtų draudžiamos ir nenaudojamos. To žmogaus laisvam apsisprendimui palikti negalima, privaloma kontroliuojanti sistema, kuri būtų suorganizuota tokiu principu, kad nebūtų galima užvaldyti ir kad teisingu principu būtų atstovaujamos visos grupės.

Gražus gyvenimas kosmose nebus įmanomas ilgai, bet Žemę apjuosti tokia kosminių technologijų teritorija – tikrai naudinga ir Filognozijos technologijos turi būti naudojamos kaip tik šiam tikslui. Pirmos kategorijos zona, Žemė, bus visų svajonė, tačiau darbas kenksmingomis sąlygomis – taip pat neišvengiamas norint tapti kosmine civilizacija.

Darius

Tinklaraštininko veikla užsiimu nuo 2007 metų, visada siekdamas sudominti skaitytojus alternatyviu ir originaliu požiūriu į įvairius klausimus, kurie susiję su oficialioje žiniasklaidoje ignoruojamomis arba neteisingai nušviečiamomis temomis. Turiu humanitarinį išsilavinimą, domiuosi dirbtinių kalbų kūrimu, filosofija ir alternatyviu mokslu. Turiu išvystęs savo sistemą, kurią naudoju nepaaiškinamų reiškinių aiškinimui ir sėkmingai taikau ją praktikoje. Mano tekstai skirti žmonėms, kurie nebijo nukrypti nuo taisyklės ar mastymo normos ir pažiūrėti anapus leidžiamo horizonto. Tai, ką rašau pirmiausiai skirta smalsiems ir drąsiems protams.

View all posts by Darius →

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.