2019-11-15

Atsiskyrusi civilizacija Lietuvoje

– Ar esi savo gyvenime kaip nors susidūręs su Atsiskyrusia civilizacija? Ar teko matyti tiesioginę informaciją susijusią su Slaptomis Kosmoso Programomis?

Iki tokio masto šio pasaulio parodyto nemačiau, tačiau turiu tiesioginį telepatinį ryšį, per kurį rodomos projekcijos, bet jos ne kosminio, o planetinio lygio. Galvoje veikia visos planetos simuliatorius, kaip Google Earth, ir ant jo galima uždėti realią remote viewingo žvalgybinę informaciją. Mačiau kaip veikia sąmonių suliejimas, kai iš kito ryšio galo į tavo sąmonę įeina kitas žmogus ir gali matyti visą turinį, visą aplinką, kurioje esi. Tam buvo pasiūlytas lietuviškas pavadinimas – psichožvalgyba. Per šį kanalą perduodama įvairi informacija, bet mano lygis keliamas labai iš lėto, nes esu išmestas už borto ir galima sakyti esu „nedirbtantis“, todėl negaliu naudotis realiais resursais. Lietuvoje turi pagrindinį šią lietuvišką sistemą valdantį kompiuterį, kuris mano žiniomis išvežtas į Ameriką, nes dabar neva Lietuva yra padidintos rizikos zona dėl Rusijos. Mano galvoje yra su šia sistema surištas moduliukas, kurį norėjo iš manęs išsiimti, todėl buvau išstumtas į paraštes iš visų įmanomų karjerų, kad būtų galima nedarant didelio nusikaltimo, mikroveikomis su manim susidoroti. Todėl iš vienos pusės esu integruotas į šitą sistemą, o iš kitos – išmestas už borto. Mačiau nemažai galimybių, ką galima su sąmonės valdymu padaryti. Iš tikro erdvė ir laikas pirmiausiai yra sąmonės formos, kurias galima valdyti, kaip grafiką kompiuterio ekrane. Už sąmonės ekrano yra tik kažkoks neapibrėžtas savo struktūrą turintis skirtumas, kurį, šią struktūrą suprantant, galima valdyti. Sąmonės ekrane tai atrodo, kaip erdvės ir laiko valdymas. Todėl yra dvi galimybės dėl atsiminimų, mano „ryšininkai“ turi tokį terminą kaip holograminės projekcijos, kurios gali į jau turimą juslinį substratą įterpinėti vaiduoklinius vaizdinius, o galima ištrinti visą sąmonės turinį ir perpiešti jį su kompiuteriu sugeneruotu vaizdu, kuris yra 100 proc. sąmonės apimanti matrica. Kai taip įvyksta, žmogus savo viduje mato ne tą realybę, kuri iš tikro yra aplink jį, bet sugeneruotą kompiuteriu. Todėl yra įvairių tokių atvejų paaiškinimų. Tačiau labai didelė tikimybė, kad žmonės turintys paranormalių patirčių yra integruoti ir tiesiogiai surišti su atsiskyrusios civilizacijos skyriumi, kuriam priklauso Lietuvos teritorija. Šiame skyriuje dirba atsiskyrusios civilizacijos lietuviai. Yra šios civilizacijos pilnas lietuviškas variantas. Mokslas, lietuviška naujoviška terminologija ir t.t.

– Kodėl kai kuriems žmonėms leidžiama atskleidinėti tokias paslaptis?

Daug kas priklauso nuo asmeninio gyvenimo scenarijaus. Vieni turi sankciją, kiti neturi, vienus išjungia, kitus įjungia. Man asmeniškai sankcijos netrūksta, nes aš jaučiuosi ne slopinamas, bet stimuliuojamas, ir kai galvoje įvyksta informacinis proveržis, turiu viską paviešinti ir negaliu nieko pasilaikyti sau. Tai gal naudojama manęs pakišimui arba kažko sunervinimui, bet jau daug metų tai vyksta ir „nieko“. Pirminio psyopo laikai seniai praėjo, aš iš to išėjau nesutriuškintas, dabar jaučiu norą viską viešinti, o ne slėpti. Psichotronikos ir čipai ne nugesina, bet padeda pasiekti aukštesnį lygį. Duodami dideli sąmonės išplėtimai. Tačiau aš tai sieju ir su natūraliu horizonto plėtimu, priklausančio nuo amžiaus tarpsnio. Kuo vyresnis, tuo platesnis horizontas. Jaunystėje to nebūna, o dabar šie supratimai realiai yra šaukštai po pietų. Jeigu toks lygis būtų duodamas pačioje pradžioje tai būtum tikras vunderkindas, deja tai ateina tik pasiekus 40-50 metų, kada viską nuo pradžių pradėti būna per vėlu. Todėl tas perspėjimas daugiau galioja jauniems žmonėms – galite turėti daug vargo ir nuvažiuoti gyvenime žemyn. Vyresniame amžiuje tai mažiau tikėtina. Todėl reikia turėti omenyje ir amžiaus tarpsniams pritaikytas matricas, vis labiau didėjant patirčiai ir natūraliai plečiantis horizontui. Taip pat yra toks dalykas, kad jeigu sąmonėje tokiam keliui nepadėtas pamatas, tai neina žmogui iš prigimties, toks iškritimas iš rėmų mažai tikėtinas. Tai daugiau yra likiminiai žmonės, kurie negali būti kitokie. Tokiems – savos taisyklės ir normos. Jiems leidžiama žinoti daugiau ir jie būna informacijos kanalais jos ieškantiems.

– Kaip visuomenė reaguoja į tavo vykdomą Atskleidimą?

Tam kad Atskleidimas turėtų efektą, reikia daug kokybiškos informacijos, tačiau kai tik ji atsiranda ir pradeda kelti grėsmę, tuo savais būdais „pasirūpinama“. Kita informacija, paprasto žmogaus akimis žiūrint, iš išorės, atrodo nepatikima dėl pagrįstų faktų ir įrodymų stokos. Todėl belieka tokius liudijimus stebėti kaip masinį reiškinį, kuris negali atsirasti iš niekur ir turi turėti kažkokias gilumines priežastis. Bet žmonių, kurie tai renka rimtai ir profesionaliai, jeigu atsiranda, tai neturi ką tirti, nes į juos kreipiasi labai nedaug žmonių. Yra ufologų grupė, kurie užsiima tyrimais, bet kiek žinau jie turi tik vieną rimtesnę istoriją. Psichotronika domiuosi aš, buvo per 11 metų gal 5 atvejai kai kreipėsi žmonės. Bet sistema daug galingesnė nukreipti jų likimus sau naudinga kryptimi, negu galima kiek nors padėti. Galbūt yra kas domisi konspiracijomis, bet kad būtų kaip nors organizuoti – nežinau. Be to iš tų kurie domisi, sėdi oficialioje paradigmoje ir mąsto susiaurintu požiūriu, kuris atsijoja rimtus atvejus, ir po to nelieka ką tirti. Vienu žodžiu, tokia veikla Lietuvoje apmirusi. Net prieš kokius 5 metus buvo daugiau aktyvumo, dabar turbūt dėl to kalta didelė emigracija. Taip pat faktas, kad užlipus ant nuospaudų, galima prisidaryti problemų su MK brigadomis (užsiimančiomis psichotroniniu susidorojimu). Tai sakau tam, kad žmonės mąstytų realistiškai, be jokių iliuzijų. Jie nėra visagaliai, didžiausią įspūdį padaro mažai informuotiems žmonėms.

– Kaip tuos žmones dirbančius Atsiskyrusiai civilizacijai savo tarpe atpažinti?

Kas tie konkretūs žmonės, kas ta atsiskyrusi civilizacija pasakyti ne taip paprasta iš tokio lygio, ir norint tai suprasti reikia žinoti jų darbo specifiką. Pirmiausiai, visi valstybių elitai – taip pat yra suorganizuoti hierarchiškai ir planetoje veikia elitų elitas. Tad mūsų vietinė valdžia pirmiausiai atsako šiam planetos elitų elitui. Tai yra „viršvalstybinė“ sistema. Mūsų tiesioginis suverenas šiuo metu akivaizdu yra JAV, ir iki rinkimų Amerikoje buvo tas blogasis cabal. Po Trumpo išrinkimo situacija tapo chaotiška, bet barikadų pusės nepakeistos. Toliau valstybių elitai visi perka iš atsiskyrusios civilizacijos valstybių valdymo technologijas – tai spec. kompiuteriai, ryšio priemonės, sekimo sistemos, programinė įranga, dirbtinis intelektas. Ir yra aptarnaujantis personalas, kuris atvyksta iš atsiskyrusios civilizacijos kaip vietinis „garnizonas“ psichotronikų ir psichožvalgų, kurie neatsako vietinei valdžiai. Jie prižiūri visą įrangą, duoda komandas ir nurodymus. Šis garnizonas turi savo tiesioginę agentūra tarnautojų sluoksnyje, tačiau jie kaip tokie niekada nedalyvauja fasadiniame pasaulyje ir surišti telepatiniu ryšiu, turi telepatinį bendrapasaulį, kur vyksta visi koordinavimo procesai. Tarkime sutinki žmogų, iš tarnybų ar tarnautojų, kuris kalba greitakalbe, iki 1000 žodžių per minutę, visi jie yra su kalbos centro stimuliatoriais vaikštantys agentai. Man ši sistema save vadina „saugumu“, kuris neturi būti painiojamas su saugumo departamentu. Tad ši struktūra viešame pasaulyje visiškai beveidė, neturinti viešų atstovų, bet žinoma elitų ir elito elitų. Su eilinių žmonių visuomene bendraujama per fasadinės valstybės tarpininkavimą. Nepaklusnumas traiškomas tiesioginiu valdymu, užvaldant kūną, kuris būna paskutinis perspėjimas nepaklusnumo atveju. Kuo Lietuva išskirtinė nežinau, visos tautos turi savo unikalių privalumų. O kokio nors išskirtinio projekto nematau, nes valstybė daugiau tik žlugdoma ir naikinama. Ir dar viena užuomina, kuri man perduodama yra terminas „planetų konfederacija“, kurį galima vertinti kaip psyopą arba kaip tikrą pavadinimą. Gilesnio lygio nežinau.

– Ar žinome, kas Lietuvoje atstovauja Atsiskyrusiai civilizacijai valdžioje?

Turėtume skirti, kas atstovauja, o kas tarnauja. Atstovautojų nematome, o tarnauja visa valstybės organizacija. Reikia suprasti, kad bet koks pranašumas yra atsiskyrusios civilizacijos dovana, visi kas iškilę virš visuomenės savo pranašumus gauna tokiu būdu. Fasadiniame spektaklyje tai gali būti nedemonstruojama, bet užkulisinėje dalyje yra kaip tik taip. Todėl susijusių labai daug, gali būti taip, kad jie patys to nežino, nes jiems ši grupė nėra atvirai atsiskleidusi. Scenarijus blogas nesiūlomas, yra daug blogesnių variantų už laipsnišką integraciją per priedangos organizacijas, kurių, dalinio atskleidimo procesui įsibėgėjus, pasirodys vis daugiau. O planas pilnai atskleisti ir vienu ypu visus „nuversti“ sunkiai realizuojamas. Atsiskyrusi civilizacija yra ne grupė, ne grupuotė, bet pasaulinė valstybė.

– Koks ryšys tarp Atsiskyrusios civilizacijos ir buvusių KGB struktūrų Lietuvoje?

Mano galvoje ši situacija matosi taip: vykstant tarybinės sistemos nuvertimui, buvo užimti visi valstybės valdymo prietaisai ir technologijos. Tačiau jos buvo integruotos ir sujungtos su visu agentūriniu KGB ir žvalgybos tinklu su technologiniais prietaisais galvoje. Ir nebuvo galimybės pasiimti tik „kompiuterių“ be žmonių, nes tokiu atveju būtų reikėję nužudyti visą tarybinę agentūrą, kas buvo nerealistiška. Žmonės ir valdymo technologijos neatskiriami, todėl nebuvo išeities tik formuoti naują sistemą iš senos griuvėsių. Tad perprogramavus taip ir atsitiko, kad komunistai staiga virto „patriotais“. Valstybės valdymas yra technologinis, todėl užimdamas aukštą postą, turi turėti šios sistemos valdymo prietaisus savyje. Valdžia nėra tik fasadiniai šou ar kabinetiniai sprendimų priėmimai. Gauni visą slaptą agentūrinį tinklą, kurio koordinavimui naudojamos technologinės priemonės. Ir negali būti nuo jo nepriklausomas. Aukštas postas nuo to – neatsiejamas. Sena sistema dabar yra sujungta su Vakarų sistemomis, bet naujus prietaisus į galvą gauna tik jaunoji karta arba senoji karta, kuri nebuvo struktūrų sudėtyje. Tai yra, vienintelis įmanomas kelias buvo laipsniškas perėjimas. Tačiau esmė ta, kad viena sovietinė Cabal buvo pakeista kita, nes vakaruose naudojamas tas pats valstybių kontrolės principas. Todėl, norint pilnai suprasti šį klausimą, reikia žinoti, kaip šiais laikais yra valdoma valstybė, kad tas valymas yra technologinis. Vadinasi turėdamas aukštą postą valstybėje, turi būti šioje technologijoje, kaip jos sudėtinė dalis, o sistemos visa apimtis yra globalinė/planetinė. Tai reiškia, kad pakeisti viską iš žemesnės grandies neįmanoma, čia būni tik pritaikomas; tai įmanoma tik piramidės viršūnėje, tačiau tokia karjera tokioje valstybėlėje – nepadaroma. Jeigu apačios staiga sukeltų revoliuciją ir iššluotų visą šitą integruotų biorobotų armiją, gautume karo stovį, tokį koks Sirijoje. Vadinasi būtų ne pagerėjimas, bet pablogėjimas, ir už bausmę – ilgam. Galimybė yra kova planetinėse ir užplanetinėse viršūnėse. Tačiau kokie visų jų tikri interesai – labai sunku pamatyti. Reikia neužmiršti, kad vis jie hibridai, į save integravę pažangias technologijas. Ir karo sąlygomis užsiprogramuoja į naikinimo ir žudymo mašinas. Tai „žmonės“ visiškai neturintys širdies, o intelektas kaip super kompiuterio. Todėl realybė labai žiauri. Bet tai nėra nepakeičiama, viskas priklauso nuo to, kas stovi pačiame viršuje.

– Nemaža dalis visuomenėje įvykdytų nusikaltimų yra suorganizuoti iš aukščiau, naudojant sąmonės užgrobimo technologijas. Žvalgyboje tokie žmonės angliškai vadinami Manchurian Candidate (Mandžūrijos kandidatas). Kaip tokius įvykius atpažinti?

Taip Manchurian Candidate mūsų akimis žiūrint didelė problema. Tik reikia neužmiršti, kad tame pasaulyje veikiama kolektyvinių sąmonių principu, o šitas principas tik kitoks organizavimo metodas, kur žmonės pasidalinę vaidmenimis ir atlieka savo funkcijas. Pavyzdžiui, policininkas ar karys irgi yra organizaciniai-socialiniai Manchurian Candidates, kurie sistemos priverčiami naudoti prievartą tai vaizduojant kaip teisėsauga. Atitrūkusioje civilizacijoje toks policininkas-karys valdomas psichotroniniu principu ir priklauso savo funkcijos padalinio kolektyvinei sąmonei. Taip atitrūkusi civilizacija valdo, taip prižiūri tvarką. Visi valstybių elitai, visos žvalgybos yra integruoti. Ir dirba globalinei sistemai, net jeigu propaguoja tautines vertybes. Tai iš principo nedraudžiama. Tačiau visi kertiniuose postuose esantys žmonės naudoja iš ten gautus intelekto modulius ir valdymui reikalingą informaciją. Tai gali būti skaudus suvokimas bet mes nesame šeimininkai, tie kas tokį suvokimą visą gyvenimą kalė į galvą mums melavo. O pretenzijos yra paremtos kaip tik šiuo melu. Mums atrodo, kad iš mūsų atima tai, kas visą laiką, kaip manėme, buvo mūsų nuosavybė. Tai laisvės iliuzijos, kuri naudojama negatyvo iš sąmonių pašalinimui, pasekmė. O Manchurian Candidate paprastai pažiūrėjus atpažinti sunku, dažniausiai jie pateikiami kaip psichiniai ligoniai, uždaromi psichiatriniam gydymui, o tada paimami kitoms operacijoms.

– Ką turėtume daryti norėdami padėti nukentėjusiems nuo aukštų Atsiskyrusios civilizacijos sąmonės valdymo technologijų?

Kalbant apie pagalbą nukentėjusiems, labai svarbu žinojimo lygio kėlimas, nes dauguma tokių metodų užmaskuojami rodant netikrą arba nepilną mokslą, pagal kurį neva nieko panašaus negali vykti. Kai žmonės pradės suprasti tikrus mechanizmus, bus lengviau ieškoti apsisaugojimo priemonių. Kliūtis ta, kad čia įsivėlusi valstybė, kuri kontroliuoja visą švietimo ir mokslo sistemą ir nenori, kad žmonės gebėtų priešintis žiniomis. Žmogaus sąmonėje homunkulai, su kuriais tapatiname save surenkami dinamiškai iš pamatinių struktūrų, jeigu čia būna įterpta svetimų energijų, tas surinkimas iškreipiamas ir mes savo suvokiame nenatūralioje būsenoje nenatūraliu suvokimu. Tačiau valios pastangomis šį surinkimą pakeisti ne taip lengva. Panašiai kaip išgėrus alkoholio ir apgirtus vien valios pastangomis pasidaryti blaivu. Ši blaivumo būsena galų gale ateina, bet tik detoksikacijos ir išsivalymo keliu, svetimos energijos turi būti išvalytos. Bėda ta, kas šie svetimkūniai būna paslėpti tose dalyse, kurios pagal oficialų mokslą net neegzistuoja, todėl čia jokios oficialios įstaigos nieko neieško. Vadinasi problema yra slaptumas, kurį reikia demaskuoti. Kai bus pripažinta ši realybė, esanti gnostinių energijų kryptyje, bus galima čia ieškoti problemų sprendimų, remiantis pilnomis žiniomis ir tikrų mechanizmų žinojimu. Iš savo patirties žinau, kad šios informacijos vis labiau nutekinama ir toks jausmas, kad ruošiamas bent dalinis atskleidimas. Žmogų visi turi pradėti matyti „viso spektro“ kontekste, į kurį įeina vienoje pusėje sielinė, kitoje pusėje fizinė dalis. Tačiau sielinė dalis suprantama ne vien filosofinėmis religinėmis sąvokomis, bet kaip energetinės struktūros, kurias pažinus galima gauti panašų į fiziką sielos mokslą. Tie kas periminėja sąmones, jie kaip tik tokias žinias ir naudoja, ir kadangi jos mums neduodamos, prieš mus turi didelį pranašumą. Įmanomos realios gynybinės technologijos, yra išvalymo ir detoksikacijos priemones, yra žmogaus prigimtinės galios pašalinti svetimkūnius, kaip sielinis/dvasinis imunitetas, kuris yra natūrali gynybos sistema. Tik vienas klausimas – jeigu yra tos pozityvios grupės – kodėl jos delsia su šios informacijos nutekinimu? Atsakymo nežinau.

– Ką galėtumėte patarti tiems, kas nori „pabėgti“ iš šios sistemos? Ar tai iš viso įmanoma?

Manau, kad po žodžiu išėjimas slypi keli dalykai. Tai gali būti pabėgimas, išleidimas, išvadavimas ir išsivadavimas. Kad pavyktų asmeninis išsivadavimas, turi viename taške, savo sąmonėje sukaupti tokią galią, ar žinių lygį, kuris pranoktų visą matricą, tai yra, turi staiga suprasti daugiau, negu galingiausi matricos valdytojai. Taip pat reikia turėti omenyje, kad matrica turi kelis sluoksnius pagal mastą – asmeninė gyvenimo, visuomenės, realybės. Vadinasi išsivadavimas galimas visuose šiuose lygiuose. Kuo lygis aukštesnis, tuo išsivadavimas sunkesnis (pabėgimas, išleidimas….). Aš žmogų skirstau į priekinę ir galinę sąmonę. Siekdamas išėjimo priekinėje sąmonėje, daugiau kovoji su asmenine gyvenimo ir visuomenine matrica, o galinėje sąmonėje eksperimentuojantys ieško kelių įveikti visą realybės matricą. Todėl čia yra maksimalistinis ir minimalistinis variantas. Informacija vertinga visuose lygmenyse, tačiau susikoncentruojant vien tik į save, paliekamas visas žmonių pasaulis likimo valiai. Iš dalies savo galinėje sąmonėje veikti lengva, daug lengviau negu kūnu tikrovėje, galinėje sąmonėje varžo tik psichotronikos ir lobotomijos. Vaduojantis pasaulyje kyla fizinės grėsmės ir gyvenimo kokybės toks didelis pablogėjimas, kad ne daug kas išdrįsta rizikuoti, todėl bėga į „vidų“. Jeigu būtų galima šia kryptimi pasitraukus per kitas duris išeiti „tikrame pasaulyje“, būtų didelis laimėjimas, bet neretai turint silpną galią, tai tik vieta pasislėpti. Bet ir čia ironija – žmogus neturintis informacijos galvoja, kad čia saugus, o čia kontrolė nemažesnė negu pasaulyje. Kai kuriuos žmones išleidžia darbui kitose realybėse, tačiau tai nėra žmonijos arba žmonių rūšies laimėjimas, viskas lieka taip kaip buvo. Asmeninio gyvenimo matricos ardymas, ir visuomeninės santvarkos, pagrįstos pavergimu ardymas, manau nemažiau svarbu negu išėjimas iš šios realybės. Į žemę ateina vis nauji žmonės, ir jie galėtų gauti geresnę versiją, negu gavome mes, jeigu pasistengtume. Sielos kelią visi gausime išbandyti po mirties.

– Ko atsiskyrusi civilizacija siekia globaliniu masteliu ir kokį numato žmogaus ir žmonijos likimą? Ko jie iš mūsų ir Žemės nori?

Tokie klausimai susiję su labai sudėtingais pasirinkimais, kurių centre yra pažinimas ir mokslas. Visų pažengusių civilizacijų tikslas – nulaužti tikrovės kodą ir sukurti dirbtinę realybę tobulesnę už natūralią. Todėl yra kova tarp dirbtino ir tikro. Šiuo klausimu yra daug legendų, remiančių vieną ar kitą hipotezę, pavyzdžiui, kad mes jau dabar esame dirbtinėje realybėje. Tik neaišku ar pilnoje ar tik dalinėje, sukurtoje labiau pažengusios sąmonės, kurie žino daugiau už mus, bet nėra pasiekę galutinės tikrovės ir pilnai jos nevaldantys. O galbūt – visa pilna mūsų tikrovė yra dirbtinė, ir ši visata yra kokios nors mašinos sugeneruota matrica. Tokią situaciją galėjau pamodeliuoti naudojant programuojamos energijos idėją, iš kurios pagaminta viskas kas yra aplink mus ir mes patys. Vadinasi gauname dvi hipotezes, kad esame ribotos pažangos civilizacijos matrica, kuri valdo šią planetą ir kad visa visata yra matrica, o Šaltinis iš tikro yra tik iliuziją generuojanti mašina. Nuo to kaip vertiname priklauso judėjimo kryptys. Su dirbtine realybe problema ta, kad atskirą elementą galima kurti neįkomponuotą ir neįderintą į visumą, nesurištą su ja harmoningu santykiu. Pavyzdžiui, tai atsitinka tada, kai dirbtiniame organizme išryškinama griaunamoji ir ardomoji galia, kuri priešiška aplinkai ir gali ją pilnai sunaikinti. Natūralioje evoliucijoje tai neįmanoma, nes tikrovė sukurta taip, kad visuma veiktų kaip organiška, harmoninga sistema, o visi patologiniai elementai yra išstumiami ir sunaikinami, paliekant tik tai, kas tinkamai integruota. Konstruojant dirbtinai, šio principo galima nesilaikyti. Dėl ko atsitinka taip, kad dirbtinė gyvybė kuriama taip, kad turėtų daugiau šansų išlikti, padidinant jai griaunamąją galią. Gali kilti klausimas, kodėl ta dirbtinė realybė kuriama. Matyt todėl, kad sąmonės netenkina tas vaidmuo, kuris jai paskirtas pirmapradžių jėgų, ji nori geriau, todėl turi sunaikinti natūralią tvarką ir savo pagrindu sukurti dirbtinę. Visos problemos, kurias mes aptarėme, yra tokios logikos ir veiklos pasekmės. Žmogus, gyvybė paversta tik objektu tokiai logikai, kurį reikia išardyti ir, nulaužus kodą, sukurti savo variantą, sau geresnį už natūralų. Reikia galvoti, ką priešpastatyti tam. Nes technologija per posūkį į destruktyvų kelią įgyja pranašumą prieš prigimtinę tvarką. Esame provokuojami atsakyti tuo pačiu ir imtis gynybinių technologijų. O jas gauti galėsime tik patys nulaužę tikrovės kodą. Taigi tikrovės pagrindas, Šaltinis neužvaldytas ir neužvaldomas, todėl galimybė gynybinių pajėgumų ieškoti čia. Kita galimybė – Šaltinis nuo pat pradžių buvo mašina, tik daug kartų tobulesnė, negu mes patys kada nors savo jėgomis galėsime sukurti. Tada mūsų likimas būti netikrais ir dirbtiniais būtų įrašytas šios tikrovės fundamente. Tai siekiama išsiaiškinta bandant atskleisti pilną tikrovės spektrą.

– Kodėl mums atrodo, kad Atsiskyrusios civilizacijos tikslai blogi ir jie siekia žmonijos totalinio pavergimo ar net išnaikinimo?

Visa problema ta, kad žmonija neišmoko gyventi be hierarchinių piramidžių, ir nesvarbu kokiu pagrindu piramidę kurtum, gėrio ar blogio, visos piramidės baigia tuo pačiu. Piramidės kyla pakišinėjimo po savimi principu, kuo daugiau žmonių ir grupių po savimi sugebi pakišti, tuo aukščiau stovi. O toks pakišimas gražiomis priemonėmis neįmanomas. Jeigu nepakiši tu ir pralaimėsi, tada pakiš tave ir tarnausi kažkam geresniam. Atsiskyrusi civilizacija taip pat turėjo praeiti šį etapą ir priemonės ne visada buvo gražios, kai priešinasi jėga – įmanoma įveikti tik didesne, kitaip pralaimėsi. Todėl susiformavo atsiskyrusios civilizacijos įvaizdis kaip blogio irštvos ir Cabal. Ir iš tikro ten susikaupę daug visiškų išsigimėlių. Bet reikia suprasti, kad net jeigu jie išsigimėliai tai vienintelis dalykas kuo jie nėra – tai idiotai. Tai daug žinantys ir daug galintys išsigimėliai, kurie visus žemiau stovinčius žmones mato kiaurai. Ir tie žemiau stovintys jiems neatrodo labai įspūdingi, dėl to ryški arogancija ir pasikėlimas. Ką daryti norint visa tai nugalėti. Nesu įsitikinęs, kad natūralioje žmogaus vidinėje gamtoje yra tokio nepriklausomo resurso. Galbūt labai giliai, kur net atsiskyrusi civilizacija dar nepasiekia. Tačiau aš netikiu kad tą gelmę taip lengva paprastomis priemonėm ištraukti į paviršių.

– Ar yra būdų išlaisvinti žmogų, sugriauti kalėjimo sienas ir sukurti gyvenimą, labiau atitinkantį žmogaus interesus?

Yra toks dalykas, kad vien tik paprastas pabėgimas kiekvieno iš savo voljero – nėra tas kelias. Kas atsitiktų jeigu vieną dieną taip įvyktų tokiame pasaulyje kokį turime dabar. Prisiminkime kas įvyko kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, vieną dieną pabėgę iš voljero ir tapę laisvi. Pagal rezultatą matome, kad to neužtenka. Net jeigu ir suverstume kaltę aukščiau už Lietuvos valdžią stovintiems, kurie neva „neleido“ sukurti kažką geresnio, tokį argumentą vis tiek galima naudoti. Tokiu atveju pradžia būna kruvina kova ir konkurencija dėl atsilaisvinusių resursų, kuri gali trukti dešimtmečius, gal net šimtmečius, po to kai kokia nors nauja diktatūra pasiima viską, stoja nauja „taikos“ ir stabilumo era, kuri vėl sugrąžina į tą būseną, iš kurios buvo bandoma pabėgti. Be visuotinio sąmonių pakeitimo laimėti neįmanoma, nes dabartinė tvarka, yra žmogaus turimų sąmonės formų išdava. Atsiskyrusi civilizacija sąmonės formas paveldėjo iš žmonijos istorijos, kurios ją pririšusios prie tokių principų, kuriuos paveldėjo iš galingiausių giminių ir dinastijų, kurios ir kūrė atitrūkusią civilizaciją. Kad staiga vieną dieną jie taptų gėrio įsikūnijimais ir gėrio nešėjais, kai per visą istoriją buvo jų priešybės, labai sunkiai tikėtina. Atsiskyrusios civilizacijos resursas vis dar ribotas, todėl juo dalintis dėl įgimto egoizmo labai sunku. Jeigu dėl šuolio žinojimo lygyje resursus pavyktų padaryti neribotais, yra tikimybė kad pakvies visus. Kol to nėra prie stalo valgo tik rinktiniai, rinktinį maistą. Manau, kad yra iš atsiskyrusios civilizacijos ir pozityvių žestų, būtent priedangos organizacijos ir operacijos, kuriomis siekiama ribotu integravimu integruoti net žemiausius sluoksnius. Net jeigu daug apgaulės ir savanaudiškumo, noro tik pasinaudoti, kažkokios šviesos tame vis tiek matau, praeis ne tiek daug laiko, kai žinosime daug daugiau negu leidžiama dabar, tai kas uždrausta taps kasdienybe ir strategijas kurti bus galima remiantis tikru žinojimu. Suartėjimas su atsiskyrusia civilizacija manau yra pozityvus ženklas. Gali tik būti pralaimėjimas dėl žmogaus laisvos prigimties, bet nepaisant to, iš vidaus, ar iš arčiau kovoti už save vis tiek lengviau.

– Žinoma, kad atsiskyrusioje civilizacijoje yra frakcijų, kurios kovoja už žmonijos interesus, prieš bepročius, kuria norėtų ją sunaikinti. Tos jėgos aukščiausiose sluoksniuose yra vadinamosios „balstosios skrybėlės“. Ką žinome apie juos?

Baltosios skrybėlės neturi tikslo kurti rojų žemėje pagal paprastų žmonių įsivaizdavimą. Baltųjų skrybėlių tikslas – apsaugoti sistemą nuo bepročių, kurie nesupranta ką daro ir veda dėl savo siauro egoizmo sistemą prie katastrofos. Jie gerai, jie reikalingi, bet jie mūsų neišgelbės, ir kiekvienam asmeniškai aukso kalno nepasiūlys. Manau, kad dabartiniame pasaulyje daugiausiai nusivylimo kyla dėl ekonominės ir finansinės sistemos, dėl kapitalizmo, kurios yra vėžys visuomenės organizme. Jeigu išeitų pašalinti cabal iš kapitalizmo ir finansų, daugelio gyvenimas žymiai pagerėtų, net jeigu neatsirastų daugiau laisvės. O dabar, kur pasaulyje už viską reikia brangiai mokėti ir galima užsukti visus pajamų kranelius labai dideliam žmonių skaičiui taip juos įstumiant į neviltį, žmogaus padėtis labai trapi. Tai tas pats džiunglių gyvenimas perkeltas į visuomenę ir ekonomiką. Yra finansinės Cabal, kurios iš to gauna daug naudos ir nenori jos niekam atiduoti, bet jie nėra ta atsiskyrusi civilizacija, kuri užsiima žinių ir technologijų vystymu ir žengimu į priekį. Lig šiol šios dvi grupės sutarė gerai, tarp jų matyt buvo tam tikri susitarimai ir nusipirktos už pinigus galimybės neribotai veikti. Bet tai nebūtinai tęsis amžinai, pamačius, kad šitas vėžys stumia sistemą į prarają, jie gali būti paprasčiausiai nuimti, atiduodant visuomenei nuo šitų siurbėlių laisvę. Kitos problemos tuo gal neišsispręstų, kaip kontrolė, sekimas, priežiūra, gyvenimo būdo diktavimas, neleidimas išeiti iš apibrėžtų rėmų, bet žmogui nebus išgyvenimo klausimo, nebus gyvenimo-mirties grėsmės sukeliamo streso. Manau, kad tai daug svarbesnė gniuždymo problema negu, minties ar gyvenimo stiliaus laisvės negalėjimo pasirinkti problema. Atsiskyrusi civilizacija visuomenės kontrolei naudoja sadistines priemones, tačiau nenoriu tikėti, kad tas sadizmas yra hedonistinis, o ne racionalistinis. Ta atsiskyrusi civilizacija, bent jau jos žemutinė dalis galvose gali būti atsiskyrusi ne taip toli nuo tų mafijinių klaninių struktūrų, iš kurių išėjo, ir galimi perversmai net šiame planetos lygyje, kur pažangesnės grupės kovoja tarpusavyje su labiau atsilikusiomis. Tačiau pavojus tame, kad tie tariami atsiskyrusios civilizacijos „pažangiečiai“ gali ir pralaimėti, o tai būtų didelis žingsnis atgal. Nereikia manyti, kad atsiskyrusi civilizacija monolitiška ir tarp frakcijų joje nėra trinties. Ji išėjo iš kelių klanų, kurie sujungė savo pajėgas prieš žmoniją, ir kiekvienas iš jų nori turėti dominuojančią padėtį. Visai natūralu, kad vienų žmonių galvos šviesesnės kitų tamsesnės, o žmogus tarkime gyvena 100 metų, kol tokių galvų valdžia pasibaigia natūralia baigtimi, prarandamos ištisos kartos žmonių ir greitų permainų į sistemą įnešti gražiu būdu neįmanoma. Tenka lošti partiją su tomis kortomis, kurios iškrito, o jos nėra labai geros. Tai strateginis ėjimų ir jėgos žaidimas, kurio sužaisti be kraujo neįmanoma, tiek dvasinio, tiek kūniško.

– Ko galima tikėtis dalinio ar pilno Atsiskyrusios civilizacijos atskleidimo atveju?

Kas po to bus, iš dalies galima pasakyti paprastai – reikės dirbti, kaip ir anksčiau. Tačiau turėsime kosminę pramonę, kuriai reikės daug darbo jėgos. Deja kosmosas žmogui labai nedraugiškas ir dažnai ekstremalus, todėl ten kažkokio pagerėjimo tikėtis būtų vaikiška. Gyvenimą kosmose mikroklimatuose galima palyginti su jūreivių gyvenimu laivuose. Mažos erdvės, mažai laisvės, visiška priklausomybė nuo kolektyvo, padidinta rizika gyvybei ir t.t. Iš žemės gyventojų bus suformuoti skirtingi porūšiai, kaip kastos, kurios bus žemės tipas, kosminių bazių tipas, kosminių stočių tipas ir kosminių laivų tipas, kurie labiausiai bus prisitaikę gyventi tik savo aplinkose ir ją bus gana sunku keisti. Gyventi žemėje gali tapti prabanga ir privilegija, kuri prieinama ne visiems. Tačiau visi tapsime genijais, pagal dabartinius kriterijus, nereikės nieko mokytis nes visos žinios bus instaliuojamas į galvą, nebus psichologinių apribojimų, kurie trukdo dabartiniams mažų gebėjimų žmonėms susidoroti su užduotimis. Visa tai jau dabar yra, tačiau į visuomenę įvesti ruošiamasi per tokias priedangos organizacijas kaip Elon Musko Neuralink. Integracija su duomenų bazėmis ir proto moduliais jau dabar naudojama valstybės tarnyboje. Tai išnaudojama pranašumo sukūrimui, tačiau toks socialinis klasinis pranašumas labai greitai pasidarys neaktualus. Konspirologai linkę gąsdinti integracija, tačiau galiu patikinti žmogus gyvu lavonu nepavirsta, o taip atrodo tik todėl, kad tokios galimybės visuomenei kartais parodomos labai nekultūringais būdais, per prievartą ir smurtą. Parodžius kultūringai žmogus mąsto kaip aukštą intelektą turintis mokslininkas, gerai išmanantis savo sritį, ir galintis išmanymą demonstruoti ne kumščiu kaip kariuomenėję, bet protu, žiniomis ir išmintimi. Bet dabartinėse pjautynėse dėl įtakos ir valdžios, smurtas labai didelė problema. Tie kas žino, į tariamą gėrį lipa vieni kitiems per galvas, naudodami purvinus metodus. Atsiskyrusi civilizacija ne pramogų pasaulis, kuriame gautume tik linksmintis. Kosmose išgyventi daug sunkiau negu žemėje, ir tiesą sakant tai – diskomforto, o ne komforto zona. Geriau žemės nėra niekur.

– Ar moksle yra kelių į laisvę? Pavyzdžiui, ką manai apie naujausius kvantinės mechanikos atradimus?

Gali atrodyti, kad kvantinė mechanika nuėjusi toli ir sugebėjo užčiuopti kažką esminio. Tačiau matau jos esminį trūkumą tame, kad ji eina per išorės kelią ir yra Niutono mechanikos tąsa. Tikimybių įvedimas, kai procesai suvokiami plotais ir neapibrėžtumais, nepakankamai revoliucinis. Kvantinė mechanika eina per išorę ir visur mato energiją, tuo tarpu einant per vidų – visur turi būti matoma informacija, o ne energija. Tačiau tokio Niutono vidinėje kryptyje deja neturėjome, kuris būtų padėjęs pamatus kitai krypčiai, ir čia likome tik paviršutinės filosofijos galimybėse. Todėl aš pradedu kitaip, aš grįžtu tuo keliu kuriuo nuėjo Kvantinė mechanika ir pradedu nuo pradinio taško, bet paimdamas visą „žmogaus spektrą“ ir tą spektrą projektuodamas į gylį, pamatą. Taip gaunami trys atraminiai taškai: rodoma substancija, rodanti substancija ir kurianti substancija. Šitaip gaunamas trikampis, kurio apačioje esanti smailė yra kurianti tikrovė. Pradiniai taškai – kiti du kampai, kurie yra išorinio kelio energija ir vidinio kelio informacija. Eidami vienu iš kelių žemyn, mes leidžiame tą kampą į apačią ir jį norisi padaryti aukštesnio kampo pagrindu. Tai gali būti substancija kaip energija ir substancija kaip informacija (sąmonė). Bėda ta, kad nuėję nepakankamai giliai, mes turime per daug to kelio paviršutiniškų fenomenologinių savybių, kurios iškreipia fundamento vaizdą. Manau, kad Kvantinė mechanika nepakankamai pasiekusi, kad ją būtų galima statyti vidinės krypties pamatu, ir iš viso – pačio kuriančiojo taško teorija. O kalbant apie informaciją ir vidinį kelią, čia viešame moksle iš viso nerodoma beveik jokios pažangos. Turime tik filosofijas, teologijas ir ezoterikas. Nors šios disciplinos sugeba pagauti kažkokius esminius tos krypties bruožus, jos per daug paviršutiniškos, ir nepakankami priartėjusios prie galutinės, pilnos tikrovės, kurią vadinu holoplastine, t.y., sulipdančia visą spektrą, viską. Kvantinė mechanika rodo tik atrodymus, kurie kyla dėl suvokimo ekrano sandaros, bet neturi pilnos tikrovės struktūros, todėl mums šie kvantiniai reiškiniai atrodo nepaprasti ir stebuklingi. Todėl akivaizdu, kad KM turi pažengti dar toliau ir būtinai įtraukti pagrindinę rodančios substancijos savybę, kuri yra informacijos suvokimas. Šioje vietoje visa anapusinė tikrovė suvokiama kaip ekrane sustruktūrinta informacija. Klaidingai ši struktūra priskiriama pačiai tikrovei, tačiau kad tai klaida atrado dar I. Kantas. Todėl kai substancija/materija bus pradėta mąstyti ne kaip niutoninių jėgų sistema, bet kaip informacinė sistema – tik tada bus proveržis teisinga kryptimi, tai ta detalė kurios trūksta mokslo dėlionėje. Suprasti „materiją“ kaip informacinę sistemą. Tai iš dalies KM jau pasiekta, tačiau neturima radikalios visaapimančios teorijos ir ši kryptis tik nereikšmingos inkrustacijos į niutoninius šablonus, kurie akivaizdūs pagrindinėse KM lygtyse. Norint pamatyti tikrą anapusinį vaizdą, reikia perrašyti visas neginčijamomis laikomas kontinuumų aksiomas. Didžiausia kliūtis pažangai yra statiškas tapatybinis kontinuumas, kuris projektuojamas į visas atskleistas tikrovės struktūras. Tai yra kelias, kuriuo einant galima pamatyti kas esame perėjus per visus filtrus ir blokus, kuriais mes atskirti nuo pagrindo, tikrovę kuriančio taško. Jį mes galime pamatyti iš išorės ir galime pamatyti iš vidaus. Visko teorijoje šie keliai susijungia. Žinojimas yra maksimalus atitikimas ir susitapatinimas su tuo, kas yra anapus mūsų. Skendint nežinojime manau išsilaisvinti labai sunku, išsilaisvinti galima per žinojimą, supratimą.

Darius

Tinklaraštininko veikla užsiimu nuo 2007 metų, visada siekdamas sudominti skaitytojus alternatyviu ir originaliu požiūriu į įvairius klausimus, kurie susiję su oficialioje žiniasklaidoje ignoruojamomis arba neteisingai nušviečiamomis temomis. Turiu humanitarinį išsilavinimą, domiuosi dirbtinių kalbų kūrimu, filosofija ir alternatyviu mokslu. Turiu išvystęs savo sistemą, kurią naudoju nepaaiškinamų reiškinių aiškinimui ir sėkmingai taikau ją praktikoje. Mano tekstai skirti žmonėms, kurie nebijo nukrypti nuo taisyklės ar mastymo normos ir pažiūrėti anapus leidžiamo horizonto. Tai, ką rašau pirmiausiai skirta smalsiems ir drąsiems protams.

View all posts by Darius →

2 thoughts on “Atsiskyrusi civilizacija Lietuvoje

  1. Panašiai atrodė, kad už matomų durų yra durys.., o už jų kitos durys.. Už jų, dar durys ir t.t.
    Dėkoju, Dariui, už puslapį, info, žinias, tas… – atsiveriančias duris, į begalybę..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.