Kosminės civilizacijos modelis

Filognozijoje iškelta vizija neapsiriboja Žemės civilizacija ir numato, kad tam tikru momentu gyvenimas persikels į kosminę erdvę, kurioje turėsime išgyventi pasitelkdami pačias pažangiausias technologijas. Iš pradžių kosminė civilizacija apsiribos Saulės sistemos erdve, po to, gal būt, pasieksime artimiausias žvaigždes. Manau, kad visų filognozijos krypčių pasiekimai turi būti skirti šiam tikslui. Kosmosas žmogui nėra palankus, čia jis susidurs su daugybe sunkiai išsprendžiamų problemų, kurias įveikti galėsime tik pažinę tikrovę. Problemų ratas yra nesunkiai suvokiamas – jos bus psichologinės, fizinės ir technologinės. Psichologinės todėl, kad žmogus neprisitaikęs gyventi ir dirbti tokiomis sąlygomis ir gyvenant tokioje ekstremalioje aplinkoje neišvengiamos didelės psichologinės problemos, nesugebant susitvarkyti su emociniu ir kognityviniu krūviu. Kita problema yra fizinė, nes žmogus kosmose būtų išimtas iš natūralios aplinkos, dėl ko grės dideli sveikatos sutrikimai, darantys kosmosą sunkiai išgyvenamu ilgesnį laikotarpį. Technologinėje dalyje turime transporto, ryšio priemonių, skaičiavimo technikos klausimus, kuriuos išspręsti taip pat privaloma.

Todėl ir manoma, kad be žmogaus kiborgizacijos kosminis projektas vargu ar bus įmanomas. Kiborgizacija reiškia, kad turi būti sukurtas techninis psichologinis kokonas, kuris sustiprintų psichiką, išimant nereikalingus emocinius ir savijautos sluoksnius, taip pat pridedant darbui su technika protinius sugebėjimus. Šis psichologinis kokonas yra psichotroniniai implantai, kompiuteris galvoje ir telepatinio ryšio priemonės, naudojančios virtualizuotą sensoriumą. Kiborgas yra kibernetinis organizmas, turint omenyje tai, kad jo proto funkcijos sustiprintos kompiuteriu, naudojant kompiuterio smegenų sąsają. Nereikalingi sluoksniai būtų emocijos, fizinis nuovargis, skausmas ir panašūs, kurie turėtų būti reguliuojami tam, kad dirbant kosmose nebūtų bereikalingo psichologinio krūvio. Kitas kokonas turėtų būti fizinio kūno. Šis aspektas labai svarbus, nes dėl kenksmingų sąlygų gresia dideli sveikatos sutrikimai, ir netgi mirtis. Todėl fizinio kūno kiborgizacija, papildymas technologijomis – svarbi užduotis. Iš dalies tai susiję su psichologiniu kokonu, nes žmogus savo viduje kūną suvokia tik kaip homunkulą, kuris turi įvairias smegenų reguliuojamas būsenas. Tačiau iliuziją psichotroniškai pakeisti neužtenka, nes turi nepažeistas būti ir tikras pirmapradis kūnas, esantis anapus homunkulo. Vienas iš sprendimų yra prie kūno prisitaikančio ir jį apsaugančio skafandro-egzoskeleto technologija, kuri turėtų pavirsti papildoma technologinių organų sistema. Smegenys turėtų kognityvinio egzokortekso priemonę, o kūnas egzoskeleto.

Skaityti toliau