Gaublės koncepcija

Filognozija padarys svarbų žingsnį į priekį tik tada, kai išspręs Mockaus transformacijos problemą. Ši problema aprašo pagrindinį gnostinės substancijos procesą, kuris yra energijos pavertimas informacija. Substancija, sugebanti vykdyti tokį procesą, vadinama gnostine. Šis procesas yra abipusis, nes transformacija įmanoma abiem kryptimis. Čia aprašoma situacija paradoksali, nes parodo substancijos dvi įmanomas perspektyvas, kurias filognozija stengiasi sujungti ir subalansuoti: tikrovė matoma iš vidaus ir tikrovė matoma iš išorės. Iš vidaus ji yra suvokimas, o iš išorės – energija. Tarp jų įsiterpia pereinamoji sritis, kurioje vyksta Mockaus transformacija. Atstumas tarp perspektyvų ne toks didelis, nes pati transformacijos esmė rodo, kad energija veikia informaciją, o informacija energiją.

Tarp jų galima nedėti iš viso beveik jokio skirtumo, taip kaip tarp informacijos formos ir energijos elektromagnetinėje bangoje. Joje informacija-energija būtų traktuojama materialistiškai. Informacija tebūtų išorinė energijos forma, kuri nuo jos būtų visiškai priklausoma. Informacija būtų pasyvi, o energija – aktyvi. Tai reiškia, kad paveikus energiją-nešėją būtų galima lengvai daryti poveikį informacijai, suardžius substratą net informaciją sugadinti. O atvirkštinis procesas būtų labai sunkus ir silpnas – grynąja informacija bangos paveikti būtų neįmanoma, tik kita banga. Iš to sektų, kad informacinis segmentas tėra šalutinis reiškinys, iliuzija, o pagrindas būtų energija. Tokiu atveju atstumas tarp energijos ir informacijos būtų beveik neegzistuojantis.

Gnostinėje substancijoje toks interpretavimas kelia daug abejonių, todėl materialistinio varianto suabsoliutinti negalima. Tai matosi vien iš to, kad įmanoma sąveika informacija-energija, kuri rodo, kad informacija nėra tokia pasyvi kaip elektromagnetinėje bangoje. Taip pat įmanomas grynai informacinis procesas, kuris vyksta prote ir mąstyme. Tačiau dėl to galima ginčytis, koks tikras šio proceso pagrindas – gryna informacija ar energijos-informacijos mišinys. Bet informacinės gaublės viduje jis atrodo kaip grynai informacinis. Informacija vadinama „subtiliąja substancija“.

Į gnostinę substanciją žiūrint iš vidaus, informacinė gaublė būna energetinės gaublės išorėje, tuo tarpu  į ją žiūrint iš išorės – energetinė gaublė išorėje, o informacinė – viduje. Šie du variantai sujungti tiltu, kuriame įvyksta perėjimas iš vieno į kitą ir kuriame vyksta Mockaus transformacija. Tai paveikslėlyje pavaizduota taip:

transformacija

Visi procesai, visi poveikiai vyksta holoplastinėje substancijoje, kuri apima viską, tačiau informacinis procesas vyksta sąmonėje, kur dubliuojamas tikras procesas. Sužalojus energetinį apvalkalą, sutrinka ir informacinio branduolio veikla, kaip materialistiniame forėjos variante, nes nėra jokio nepriklausomo informacinio proceso, kuris galėtų likti nepažeistas paveikus per išorę. Kita vertus, įmanoma įsivaizduoti procesą, kai informacinei gaublei poveikis daromas ne per energiją, bet tiesiogiai, iš forėjos skatinant ar trikdant jos veiklą, ir šis žalojimas taip pat persiduoda energetinei gaublei, kaip sutrikusi kūno veikla. Aišku, šis procesas yra silpnas, ypač smegenyse, nes informacija, sąmonė negali veikti didele galia, kad nesutrikdytų smegenų energetinės sandaros. Tačiau kitose substancijų vietose galime įsivaizduoti ir labai galingą informacinį procesą, kurio galia prilygsta energijos griaunamajai galiai.

Remiantis tuo kas pasakyta, galima tvirtinti, kad psichotronika yra visai įmanoma. Šiuo metu naudojama materialistinė psichotronika, kurią galima aiškinti pagal materialistinį forėjos modelį. Informacinė gaublė yra energetinės gaublės viduje ir su ja susijusi per Mockaus transformaciją. Vadinasi paveikus energetinį apvalkalą kita, psichotronine energija galima padaryti poveikį informaciniam procesui. Mockaus transformatorius tinkamai sukonfigūruotą energiją paverčia informacija, sąmonės suvokiniais. Sąmonės veiklą galima tik ardyti ir trikdyti, kelti joje vidinį chaosą, o galima perduoti tikrą informacinį turinį, kurio žmogus negali atskirti nuo realybės. Tam tereikia iš išorės surasti kritinius taškus, kurie tiesiogiai dalyvauja energijos konversijos į informaciją procese, o jie kaip žinia yra smegenyse, ir tuos taškus techniškai užvaldyti. Per Mockaus transformatorių gnostinėje substancijoje, informacinė gaublė virsta dirbtinės, technologinės matricos vieta. Nesuprantančių žmonių tokia problema vadinama „šizofrenija“, kuri iš tikro yra psichotroninis užgrobimas.

Žmogaus natūrali perspektyva rodo, kad pirminė substancija yra pasislinkusi materialistine kryptimi, nes energija daugumoje procesu yra svorio centras. Tai gali būti iliuzija dėl to, kad į tikrovę esame įpratę žiūrėti iš išorės. Čia nieko padaryti neįmanoma, nes natūraliai vidinė kryptis žmogui yra užtverta sunkiai įveikiama užtvara, todėl žmogus linksta eiti per tas duris, kurios jam atidarytos. Žmogus pažinime pasmerktas materializmui, nes tai lengvesnis kelias. Mažuma pažinime renkasi vidinį kelią, kuriuo eina ir filognozija. Išorinė kryptis visa užimta įvairių mokslų, kurių paskirtis vis labiau didinti elito galią; vidinė kryptis apleista, nes joje kyla daug sunkumų. Filognozija sunkumų nebijo, todėl deda akcentą šioje vietoje. Pamatas ant kurio statoma vidinės krypties modelis filognozijoje yra Mockaus transformacija.

Paaiškinta situacija rodo, kad abu aspektai įdėti į visus išorėje matomus daiktus – kiekvienas energetinis apvalkalas savo viduje turi informacinio proceso galimybes, užuomazgas arba potencialą. Sąmonė visuose daiktuose nesireiškia tik todėl, kad jai reikia tam tikro, specialaus energijos organizavimo, kuris įdėtas tik į gyvūnus. Tačiau gyvūnai pagaminti iš tos pačios energijos kaip ir aplinka, nes ja maitinasi. Nors nėra aišku, kuris aspektas holoplastinėje substancijoje yra svorio centras. Juo labiau nėra aišku kokia forma informacinės gaublės šaltinis įkūnytas forėjoje, ar ta forma yra asmeninė, kaip dievas religijoje, ar tai beasmeninės ar paraasmeninės formos, kažkas daugiau/mažiau už žmogaus asmens pavidalus. Priklausomai nuo to, kokiam atvejui teikiama pirmenybė, galima rinktis gnostinį arba agnostinį santykį su tikrovės šaltiniu. Agnostinis religijoje reiškia – psichologinis, įsivaizduojant, kad įmanomas dialogas kaip tarp dviejų sąmonių. Problema ta, kad akivaizdžiai su žmogumi niekas nešneka, o jeigu kam tai atrodo, tai dažniausiai būna šnekėjimas su savimi – savo protu arba pasąmone.

Dėl šios priežasties filognozija renkasi gnostinį variantą ir siekia pažinti ne dialogu, bet tyrimu, ieškojimu galimybių atskleisti ir pamatyti. Tam žmogus savo sąmonėje turi nemažai priemonių, kurios sukoncentruotos jo prote. Aš šias priemones skirstau į keturias kategorijas, kurias jau esu aprašęs, bet pakartosiu dar kartą. Pirma kategorija yra dėmenų ekranai, kuriuose formuojamas modelis. Viduje jų yra deformuoti ir dinamiški kontinuumai, kurių pagalba į modelį įdedamos struktūros. Šios struktūros išreiškiamos per multipleksą, kuris yra savotiška formulė, koncentruotu pavidalu išreiškianti pagrindinį aprašomą tikrovės geometrinį simetroną. Tokia forma reiškiasi žinios filognozijoje.

Vadinasi, norėdami aprašyti informacinės arba energetinės gaublės geometrinį simetroną turėsime naudoti tokį formatą. Energijai aprašinėti jau yra sukurta daug priemonių, todėl šis klausimas gerokai pasistūmėjęs. Deja to negalima pasakyti apie informacinę gaublę. Viena priežastis ta, kad netinkamas išorinis dėmenų ekranas, ir reikia naujo varianto. Sensoriume jo niekada neturėsime, tad šiam tikslui pasiekti lieka vienintelė galimybė kurti laksatinį ekraną. Tokie eksperimentavimai nėra labai lengvi, todėl šis klausimas gali užtrukti, ir neaišku ar verta informaciją viešinti, nes ji gali būti pavojinga. Jeigu tai darysiu, turėsiu imtis saugumo priemonių. Tai reiškia, kad mano pateikiama informacija niekada nebus užbaigta forma, kad neturintiems supratimo nebūtų taip lengva pasiimti ir panaudoti savanaudiškais tikslais. Kažkada jau esu minėjęs, kad geriausia taktika informaciją viešinti tik principo lygyje, kad jo bet kas lengvai negalėtų technologizuoti. Šis klausimas filognozijos kontekste dar bus sprendžiamas.

Filognozijos problemos suformulavimas

Žmogus į tikrovės substanciją turi galimybę žiūrėti iš vidaus ir iš išorės. Iš išorės pasiekia jos vidinį kontūrą, o iš vidaus – esmę, taip gaunant materijos ir dvasios perskyrą. Filognozijoje šie žodžiai nevartojami, nes yra pasenę, bet primenami turint tikslą naują teoriją susieti su praeitimi. Dėl tokios situacijos, gerai nepamąsčius sukuriamas konfliktas – pažiūrėjęs į save iš vidaus – pats sau patinka, o pažiūrėjęs iš išorės – nepatinka, todėl išorinį vaizdą niekina, o vidinį aukština. Tačiau tai visiškas nesusipratimas, nes žmogus mato tą pačia substanciją iš skirtingų perspektyvų. Filognozija stengiasi šiuos požiūrius sujungti priešpriešiniu judėjimu, kol pusiaukelėje susitinka abi perspektyvos. Šis susitikimo taškas yra gelmėje, todėl tampa paviršinių požiūrio taškų pagrindu.

Pradinė situacija yra natūralios proporcijos ir natūralios saiko ribos, apibrėžiamos prigimtinių sensoriumo gebėjimų paimti informaciją. Šis prigimtinis informacijos kiekis, sąmonėje suformuojamas į vaizdą ir sudaro paviršinį fenomenologinį pasaulį. Tokia padėtis atitinka natūralią tvarką ir padėtį gamtos pasaulyje, o jos ardymas yra ribos peržengimas, kuris reiškia, kad žmogus siekia daugiau negu jam duota iš prigimties. Pažinimas yra ribos peržengimas, kurio tikslas – pasiekti anapusinę tikrovę, kurią savo sistemoje vadinu hipostratomis. Prigimtinė tvarka žmogui duoda labai nedaug, jeigu nori daugiau, ją turi sugriauti ir sukurti dirbtinį pasaulį, žiniomis užpildant nepasiekiamas tikrovės dalis. Filognozija negali paisyti prigimtinio saiko, nes jis duoda žmogui labai nedaug, neišleidžia iš gamtinio pasaulio, neleidžia kurti pažangios civilizacijos. Todėl sensoriumas peržengiamas, protu rekonstruojamas pilnas tikrovės vaizdas. Tai pavojinga, todėl ieškoma saugiklių, laikomasi atsargumo priemonių.

Skaityti toliau

Filognozijos vieta pažinimo sistemoje

Žmogaus pažinimo galimybes lemia jo sandara, kurią bendrais bruožais jau paaiškinau, bet čia pakartosiu dar kartą tam, kad prisimintumėte. Jis sudarytas iš rodančiosios ir rodomosios substancijos, kuriose atsiveria aplinkinio pasaulio vaizdas. Rodančioji substancija yra suvokimas, egzistenciatas, rodomoji substancija yra aplinkos kontūras, kuris interpretuojamas kaip materialus, empirinis pasaulis. Materija savo pirminėje formoje pasirodo kaip fenomenologinis vaizdas, kuris įvairiais empiriniais metodais tiriamas ir aiškinamas „materialistiniame“ moksle. Suvokimas, žinojimas yra rodančiojo ekrano savybės, kurios leidžia vaizdą matyti sąmonėje. Šioje paprastoje sistemoje daiktas yra esinys, o suvokimas – būtis. Būtis natūraliai laikoma esinio pagrindu.

Šis aiškinimo būdas iš esmės yra paviršinis, fenomenologinis, kuris nieko nepasako apie gelmę. Gelmės perspektyva atsiranda tada, kai peržengiamas fenomeno paviršius ir po paviršiumi bandoma surasti tikrą jo pagrindą. Tačiau, kadangi gelmė tiesiogiai nematoma, žmogus į ją priverstas dėti savo logiką, pažinimo konstruktus, todėl gelmės būna „racionalizuotos“ protu. Filognozijoje šis metodas  vadinamas kontinuumų geometrinių simetronų metodu, kurį naudojant užpildoma gelmė. Visos gelmės turi savo galutinę stotelę, kuri yra savotiškas „dugnas“ arba fundamentas. Imant tikrovės gelmę, logiškai daroma prielaida, kad yra galutinės, pirminės priežastys, iš kurių viskas atsiranda. Aš šią vietą vadinu holoplastiniu tašku, kuriame surinkta galutinė, 100 proc. tiesa. Gelmininko tikslas yra artėti prie šio taško, atskleidžiant pilną tikrovės geometrinį simetroną. Tai įveda trečios, tik mąstomos substancijos sąvoką, kuri yra rodomo vaizdo, ir rodančio ekrano pagrindas. Schemoje visa sistema atrodo taip.

Skaityti toliau

Forėja

Filognozijos metodu išaiškinau dvi substancijos formas, kurios prieinamos sąmonei. Atsleidžiau, kad yra rodančioji ir rodomoji substancija, kurių sandūroje atsiranda žmogaus pasaulio vaizdas. Iš rodomosios substancijos gimsta materijos modelis, o iš rodančiosios „dvasios“ modelis, kurį įvardiju kaip egzistenciatą. Tačiau tai negali būti galutinis variantas, nes tiek materija, tiek egzistenciatas yra nepilnos substancijos. Vadinasi neišvengiama trečios substancijos idėja, kuri apima minėtas dvi ir jas gerokai pranoksta. Taip gimsta trialinė substancijų teorija ir trialinė žmogaus samprata. Ši filognozinė samprata nėra naujovė, nes tai buvo ne karta mąstyta teologijoje ir filosofijoje, tačiau filognozija pateikia savo terminus ir savo koncepcijas, uždėtas ant bendro karkaso.

Visos trys substancijos turi kelis savo pavadinimo variantus, tačiau čia jų nenaudosiu ir pakeisiu skaičiais, kad būtų paprasčiau. Taigi materija, kuri aprašoma pagal niutoninį modelį yra trečioji substancija, kuri atsiveria rodančiojoje substancijoje kaip rodomi ir mąstomi pavidalai. Tai pirminės substancijos išorinis paviršius, daiktų kevalas be turinio. Substancija savo viduje sukurianti rodymo mechanizmą vadinama gnostine ir jai priskiriamas antrosios substancijos pavadinimas. Ši substancija pasirodo tada, kai į tikrovę žiūrima iš vidaus. Pirmoji substancija yra ta pilna, visas hipostratas apimanti substancija, iš kurios kyla ir išorinis 3 substancijos vaizdas, ir vidinė 2 substancijos egzistencinė esmė. Būtina mąstyti pilna vaizdą, o ne apsiriboti viena kuria kryptimi, nes apsiribojant viena kryptimi matomas neteisingas tikrovės vaizdas. Pagal vertę, mažiausiai vertės išorėje ir daugiausiai vertės pirminėje substancijoje, o antroji įsiterpia tarp šių dviejų. Dėl šios priežasties, materialistiniame žvilgsnyje tikrovė nuvertinama, lyginant su žmogumi, kuris save suvokia iš antros substancijos perspektyvos. Pirminė substancija kaip visos realybės pagrindas dažniausiai net nemąstoma, pasiliekant „dualizmo“ rėmuose.

Skaityti toliau

Dekartas ir filognozija

Mano filognozijoje vystomų minčių užuomazgų galima rasti Dekarto filosofijoje, o konkrečiai res extensa ir res cogitans koncepcijose. Res extensa yra „ekstensyvusis daiktas“, arba kitaip – fizinė substancija, iš kurios sudaryti visi materialūs daiktai. Res cogitans yra mąstantis daiktas arba mentalinė substancija, kurios pagrindinė savybė yra mąstyti. Žmogus pasak Dekarto yra dualistinė sistema, sudaryta iš res extensa arba kūno ir res cogitans arba proto. Šis skirstymas, aišku, yra tik užuomazga, nes situacija daug sudėtingesnė ir jai paaiškinti reikia daug subtilesnės analizės. Dekarto terminus sujungus su mano terminais, matosi kad res cogitans atitinka mano laksatą, o res extensa – fiksatą.

Mano variantas yra šiek tiek kitoks ir substancijas skirstau į rodančiąją substanciją ir rodomąją substanciją. Žmogus yra rodančioji substancija, kurią dar galima vadinti gnostine. Ši substancija yra žmogaus pasaulio pamatas ir riba, kurios viduje pasirodo anapusiniai reiškiniai. Kitaip sakant, tai, kas suvokiama kaip materija yra tik rodomasis anapusinio pasaulio sluoksnis, kuris reiškiasi kaip rodančiosios substancijos ekrano pavidalai. Šis vaizdas išplečia Dekarto modelį, nes res cogitans ir res extensa yra du rodančiosios substancijos aspektai. Kadangi tai, kas rodoma ekrane neišsemia anapusinio pasaulio visumos, mes turime tik ribotus substancijos vaizdinius, kurie yra tik pirminės substancijos fragmentai, kurioje talpinamos visos galimybės.

Skaityti toliau

Kodėl slepiama antigravitacija?

Viena iš pagrindinių kliūčių civilizacijai neleidžiančių tapti kosmine yra nesugebėjimas efektyviai įveikti žemės gravitacijos. Kosminėms kelionėms reikia daug kuro, turinčio didelę masę, todėl kuo daugiau kuro su savimi reikia pasiimti, tuo sunkiau įveikti gravitacinę trauką. Neturint pigių ir efektyvių priemonių tam pasiekti ilgos kosminės kelionės labai apsunkinamos. Čia galima ieškoti dviejų galimybių, tradicinių pigių ir efektyvių energijos šaltinių arba ieškoti būdų gravitaciją įveikti netradiciškai. Vienas jų sukurti antigravitacinius variklius. Tvirtinama, kad NSO naudoja antigravitaciją, nors nežinoma iš kur jie ir kam priklauso.

antigrav

Sukurti antigravitacinius variklius nėra lengvas uždavinys, nes mokslininkai dar neturi pilnos gravitacijos teorijos, todėl atrasti mechanizmą, su kuriuo ją būtų įmanoma įveikti galima tik atsitiktinumo būdu. Lig šiol taip ir buvo daroma. Šiuo metu turimi Niutono ir Einšteino gravitacijos modeliai, kurie nepakankami norint surasti antigravitacinės levitacijos efektą. Niutono modelyje gravitaciją perneša nežinoma sąveikos jėga, o Einšteino modelyje ta jėga yra masės/energijos sukeliamas skirtumas erdvėje. Yra daug teorinių gravitacijos modelių, tačiau visi jie nepatvirtinti.

Skaityti toliau

Giluminė valstybė (2)

Pirmoje dalyje apie giluminę valstybę paaiškinau kaip suorganizuota žmonija į gelmę einant iki planetą valdančios atitrūkusios civilizacijos. Šios sistemos esmė pavaizduota kaip centre esantis gardas, kuriame surinkti resursu laikomi žmonės, ir aplink šį gardą išdėstytos įvairios organizacijos, kurios išnaudoja visuomenę savo naudai. Kiekvienas žmogus suskaičiuotas, įvertintas ir kiekvienam paruoštas gyvenimo planas visuose penkiuose parodytuose segmentuose. Yra dalis žmonių, kurie integruojami į organizacijų struktūrą ir dirba tarnautojų darbą, kiti yra apačioje ir išnaudojami kaip pigi darbo jėga. Nė viena organizacija niekada nedirba žmonių labui, nes joms rūpi tik savo sistemos stiprinimas. Jeigu propagandiniuose ekranuose ir rodoma kitaip, tai yra apgavystė ir melas.

Žadėjau šiame įraše parodyti išplėstą vaizdą, kuris išeina už šios planetos ribų. Tai ir pabandysiu padaryti, tačiau iš karto perspėju, kad jokios konkrečios insaiderinės informacijos neturiu ir tai tik mano protu sukurtas modelis. Šį modelį būtų galima apvilkti į gražią istoriją, būtų galima pavaizduoti kaip tikrus faktus, patirtus asmeniškai. Tačiau to nedarau, nors ezoterikos pasaulyje tai įprasta. Yra žmonių kurie galbūt iš tikro prieina prie informacijos, kuri siekia atitrūkusią civilizaciją ir šios tikrovės anapus planetinę dimensiją, tačiau yra daug tokių, kurie meluoja, konferencijose pasakodami sukurtą fantastinį romaną. Nesiekiu bet kokia kaina pritraukti dėmesio ir pasipelnyti, man daug svarbiau, kad žmonės pradėtų mąstyti. Imant tokį Atkleidimo Amerikoje judėjimo dalyvį kaip D. Wilcock, jo alternatyvi saulės sistemos istorija daug kur atrodo kaip išgalvotas kūrinys, nors bando naudoti NASA darytas saulės sistemos planetų ir mėnulių nuotraukas ir tvirtina, kad remiasi operacijose dalyvavusių insaiderių parodymais. Bet nėra įrodymų, kad jo insaideriai nekuria, nors tai ir nepaneigia to, ką jie tvirtina.

Skaityti toliau

Giluminė valstybė (1)

Gyvename pasaulyje, kurį suprasti ne taip paprasta, nes tai, kas pateikiama fasadinėje jo dalyje ne visada atitinka tikrovę. Norint pažvelgti giliau, reikia sugriauti šias ekranines iliuzijas, kurios yra pagrindinė kliūtis pamatyti tiesą. Šis uždavinys labai sunkus, nes tikras pasaulio vaizdas griežtai saugomas ir žmonėms trukdoma jį pamatyti, o jeigu kam nors pavyksta – sulaukia agresyvaus puolimo, kad su savimi nusivestų kuo mažiau žmonių. Tvyrantis melas daro daug žalos, nes neinformuoti žmonės menkai gaudosi planetos įvykiuose, klaidžioja pusę arba visą savo gyvenimą ir jais labai lengva manipuliuoti, nukreipiant mąstymą ir emocijas norima kryptimi. Žmogui atrodo, kad viskas taip ir turi būti, nes nėra jokių alternatyvų.

Šiuo įrašu noriu pakloti pamatą geresniam savo gyvenimo supratimui, kad matytųsi visi realūs keliai ir klystkeliai, kad žmogus suprastų, kaip juo pasinaudoja didelės organizacijos ir sistemos. Žmogus viliojamas gražiais pažadais, mato ekranuose reklamas, kuriose vaizduojamas ten, anapus esantis rojaus pasaulis, į kurį norint patekti reikia daug dirbti, atsidavus tarnauti sistemai. Tačiau į tą pažadėtąją žemę patenka vienetai, visi kiti žiurkių lenktynių dalyviai išsunkiami ir lieka už borto. Žmogus turi dvi galimybes: visą gyvenimą bėgti paskui saldainį arba kurti savo pasaulį savarankiškai, nelaukiant niekieno dovanų, ir nesiekiant patekti į jokius svetimus pasaulius. Žaisdamas pagal svetimas taisykles visada pralaimi.

Skaityti toliau