Monthly Archive: balandžio 2017

Šviesos arka

Du žmonių tipai

Manau, natūraliai žmonės gyvenime išsidiferencijuoja į dvi kategorijas:

  • vieni nori tiesiog gyventi;
  • kiti nori įminti gyvenimo paslaptį.

Pirmoji kategorija nori kad jiems netrukdytu antroji, o antroji to paties laukia iš pirmosios.

Ką turi daryti tie, kas nori prisidėti prie problemos sprendimo? Pirmiausiai ieškoti būdų kaip išplėsti savo galimybes. Tokias galimybes aš vadinu holoplastine sąmone, nes su įprastinėmis galimybėmis problema neišsprendžiama. Pagrindinis kelias – išplėstas į vidinę kryptį mokslas.

Racionalumas yra visos formos, kurios tinka anapusinių vietinių realybių įtraukimui į suvokimą kokybinėmis/kiekybinėmis formomis. Bet nustačiau tokį trūkumą, kad šis vyksmas dažniausiai apsiriboja ekrano dėmenų ištraukimu ir permetimu jais pagrįstų struktūrų anapus ekranų.

Būties matrica ir pažinimo galimybės

Savo schemoje apačioje principą nubraižiau naudodamas Feynmano diagramos imitaciją. Čia vaizduojama, kad randantis visatai, susiformuoja superkvantas, kuris žemėjant energijoms skyla į atšakas ir iš šių atšakų susidaro skirtingi sluoksniai. Vienas sluoksnis yra būtis, vidurinis yra gnostinis/sielų, apatinis materijos. Visas žmogaus pasaulis yra Lu sluoksnyje [luksorinų laukas], apatiniai pasauliai yra transcendencijos, tačiau juose vyksta tikras veikimas, o suvokimui jis pateikiamas tik kaip suformuota informacija, per informacinius kanalus į viršų. Trečias ovalas yra visos Pradžios wishful thinking teorijos, tokios kaip Dievas, Absoliutas, Šaltinis, Aukščiausioji Būtybė ir panašios, kurios paimtos iš Lu sluoksnyje suformuotų iliuzijų.

(daugiau…)

Kaip analizuoti jausmines būsenas

Savo tyrimuose lig šiol daugiausiai dėmesio skyriau protui ir racionalumui, o kita sritis – emocijos, jausmai, būsenos – buvo tarsi antrame plane. Tačiau dabar šį trūkumą noriu ištaisyti ir panagrinėti šią temą plačiau. Tai, vėlgi, bus daroma analitinės empatijos metodu ir naudojant ekranų principą.

Yra 4 pagrindiniai ekranai, kurie visi sujungiami į realino sluoksnį, kur tampa „tikrove“. Turime vidinių ekranų junginį: a) būsenų, b) kognityvinį ir c) fizinį/motorinį. Ir išorinį d) sensorinį ekraną, kuris vaidina atraminio ekrano vaidmenį, nes koordinuoja visus kitus ekranus. Viską sudėjus į schemą ir pavaizdavus iš šono kaip sluoksnius, gauname tokią sistemą:

auftat

Šis paveiksliukas rodo, kad turime tokią pagrindinę realybių priešpriešą: įformintas ir įkiekybintas egzistenciatas, kurio esmė – „aš esu“, „tai yra“ iliuzija; ir nulinę fenomenologiją turintis auftatas, kuris yra niekis, valia arba gnostinė materija. Egzistenciatas turi formą, o auftatas veikia tuo pačiu būdamas niekis.

Nubraižyta schema rodo, kad iš visų vietų galbūt arčiausiai auftato yra būsenų, jausmų, emocijų ekranai. Šis žodis neįprastas, bet nereikia į jį žiūrėti kaip į kokios paslaptingos realybės atskleidimą, tai tik pavadinimas, kuris prisega prote anapusinę, beformę, neapibrėžtą pasąmonės tikrovę.

Pabandykime panagrinėti pačią ekrano koncepciją. Jis turi plotą – tai erdvės dėmuo; turi išilginę seką – tai laiko dėmuo; turi skirtumą erdvėje – tai judėjimo dėmuo; turi kokybinę formą – tai substancijos dėmuo; turi tam tikrą turinį – tai informacijos dėmuo ir t.t.. Visa tai įtikrovinus, gaunamas ekraninis pasaulis, vidinė ekrano matrica. Atsiranda sąryšiai ir koreliacijos tarp ekranų, susiformuoja ekranų dinamika, pradeda persistatinėti struktūriniai potencialai. Visi ekranai šitaip surišti ir jie visi suteka į realino sluoksnį – iš vidaus ir iš išorės – bei jame suformuoja sąmonę.

(daugiau…)

Koks ryšys tarp mokslo ir melžimo?

Bendras supratimas visiems sako, kad mokslas turi būti paremtas faktais, o viskas, kas jų neatitinka, turi būti prilyginama prasimanymams, mokslo imitacijai. Šitą teiginį atmesti greičiausiai nesiryžtų niekas, to nedarau ir aš, bet siūlau kitą ėjimą: parodyti platesni kontekstą, išplėsti fakto sąvoką. Siekiant pažinti tikrovę, platesnis mąstymas visada efektyvesnis už siauresnį ir lėkštesnį. Pradėsiu nuo apibendrinto vaizdinio, o tada pasigilinsiu į detales. Ir vėl bus naudojamas santraukos stilius, kurią papildyti turi kiekvienas savo žiniomis.

Be faktų yra galimybės, kurių žinojimas toks pats svarbus kaip ir faktų. Šią mintį paaiškina kelionės maršruto ir žemėlapio vaizdinys. Žemėlapis vaizduoja visą teritoriją, visus galimus pasirinkti maršrutus, todėl jis yra galimybių visuma. O konkretus keliautas kelias, visi taškai arba atkarpos yra faktai. Matome, kad galimybių laukas visada būna daug platesnis nei faktų, kurie yra konkretūs pasirinkimai arba realizacijos, bet faktai visada realizuoja kažką iš galimybių sąrašo. Suprasdami žemėlapių naudą, visi mokslininkai pirmiausiai turi subraižyti teritorijų topografinius planus, tada tie planai labai padeda modeliuoti konkrečius pasirinkimus. Ši idėja tinka visoms sritims, nors deja ne visada taip lengvai įgyvendinama.

Turi būti ištirta visa substancijos sandara – žemėlapis, bet ne tiek fakto, kiek abstrakčių galimybių principu. Tai yra turi būti išnagrinėti visi galimi variantai. Erdvė, judėjimai erdvėje ir laikas, kurie tik atrodo paprasti, bet iš tikro yra labai sudėtingos sistemos. Taigi pradedama nuo galimybių visumos, nuo tikrovės žemėlapio, o tada surandamas „maršrutas“, arba faktinė realizacija. Su erdve, judėjimu ir laiku viskas gali atrodyti paprasta, bet substancijos žemėlapio klausimas labai sudėtingas, ir jam išspręsti reikia žinoti visus sluoksnius, visą gylį, kuriuos vertina pagal abstraktų kontinuumo vaizdinį, jo galimas matematines ir parametrų erdves.

Šį klausimą renkamasi spręsti iš karto einant prie faktų, bet tai tas pats, kaip ieškoti maršruto neturint žemėlapio. Tai labai sudėtinga. O tikras galingo proto modelis visada susideda iš galimybių visumos ir faktinės realizacijos, žemėlapio ir konkretaus maršruto.

Yra du pagrindiniai faktų tyrimo lygiai, pradedama nuo įvykių, o tada iš įvykių išgliaudomi dėsningumai, reguliarumas, pasikartojimas ir Dėsniai. Kadangi pasaulis juda, iš ateities, per dabartį, teką į praeitį – iš pradžių, laukiama, tikimasi galima tikrovė, ji virsta įvykiu dabartyje ir tas įvykis, nuėjęs į praeitį, tampa faktu. Taigi matome, kad galimybės yra ateitis, o faktai – praeitis. Šioje sistemoje minėti elementai turi turėti savo deramą vietą. Pradedama nuo galimybių, tada žiūrima kas realizuojasi ir galiausiai virsta faktais. Tada žiūrima ar jie atsitiktiniai ar turint tam tikrus duomenis, vadinamus parametrais, galima iš karto apskaičiuoti visą galimą faktinių verčių spektrą, priklausomai nuo to, kas įstatoma į kintamuosius.

(daugiau…)

Sąmonės teorijos santrauka

Sąmonės tyrimo metodai

Žmogaus sąmonę tyrinėja:

  • Filosofija

Metodas – sąvokinis apmąstymas, vidinės ir išorinės patirties refleksija.

  • Psichologija

Surinktų psichologinės veiklos, aktyvumo duomenų analizė. Eksperimentas.

  • Fizika

Matematinis, parametrinis, eksperimentinis modeliavimas.

 

Tyrime naudojama prieiga

Šiuolaikiniai tikslieji mokslai naudoja kontinuumų metodą. Šis metodas sujungia tokias dalis:

  1.  Matematinis kontinuumas – tai kontinuumas sujungtas su skaičiaus operatoriaus abstrakcija ir šių operatorių struktūromis. Pagrindiniai veiksmai – dalinimas į dalis ir šių dalių jungimas.
  2.  Fizinių parametrų kontinuumas, kuris dalina tikrovę į pagrindines kategorijas ir tose kategorijose formuoja parametrų erdves.
  3.  Juslinis kontinuumas – kuris yra fizinis objektas, vadinamas fizikine sistema, į kurį projektuojamos matematinės struktūros ir parametrų erdvės.

Teorija laikoma įrodyta tada, kai jos tezės sutampa visose trijose vietose. Jeigu eksperimentiškai nepatvirtinta jusliniame kontinuume – turima hipotezė.

 

Pateikto sąmonės modelio galimybės

  • Aš apjungiu visus tris mokslus – filosofiją, psichologiją ir fiziką – naudodamas tas tyrimo priemones, kurios man prieinamos.
  • Naudoju kontinuumų metodo teorinę dalį:
  1.  šiek tiek mažiau matematiką,
  2.  daugiausiai parametrų erdvių konstravimą ir
  3.  loginės formos joms suteikimą.
  • Visa tai pateikiama per filosofinio apmąstymo prizmę.
  • Eksperimentas nevykdomas, todėl visa teorija turi hipotezės statusą.
  • Tačiau netiesiogiai naudojami kitų tyrėjų atliktų eksperimentų duomenys.

(daugiau…)

Kelios mintys apie kalbą

Nors lingvistikos mokslas yra teorija, kuri žmonėms neįdomi, noriu pasidalinti kai kuriais savo vertinimais ir pastebėjimais.
Natūralus pasaulis istoriškai išreikštas neryškiai, žmogui per daug ilgais eonais. Skirtingų istorinių epochų kalbos vystosi greičiau, bet visos įvedamos naujovės yra tik skirtingos schemos, su skirtingais sujungimais ir skirtingais išsišakojimais. Pokyčiai ateina kaip kažko naujo įvedimas, išėmimas arba perstatymas. Šitaip kalbos keičiasi ir tampa nesuprantamomis, diferencijuojasi. Kadangi kalba paprastam (sąlygiškai) vartotojui reikalinga informacijos perdavimui ir informacijos saugojimui, tam ji turi turėti tokias sąlygas: ji turi būti bendra ir vienoda visoje grupėje, ji turi turėti pakankamai sudėtingą struktūrą, kad galėtų pilnai išreikšti žmogaus mąstymą, santykius ir supantį pasaulį visuose pažintuose jo gyliuose.
Istorijoje kalbiniai pasauliai keičia vienas kitą ir tuos pasaulius atitinka lingvistinės schemos, kur kažkas prijungiama naujo, išimama arba perstatoma, tačiau tai nepakeičia pačio pasaulio, tik transformuoja proto struktūrą. Kadangi istorija yra atmirusi, su ja bendrumas neaktualus ir nereikia to bendrumo dirbtinai įvedinėti. Jeigu norisi tyrinėti šaltinius, reikia senovės kalbos mokytis kaip atskiros kalbos.
Senovės pasaulio medis gali būti įdomus patyrinėti, bet bendrumai būna tolimi, daug tarpinių perėjimų, atstumas iškreipia ryši, kažkas ateina iš nieko, kažkas nueina į nieką ir čia domėjimasis gali būti tik specialaus pobūdžio, kaip duomenų bazės apie tokį procesą kaupimas, kad žinotum kaip iš principo tai vyksta.
Žmogui, kuris gyvena dabar ir jo gyvenimas su praeitimi neturi nieko bendro, tokius dalykus žinoti nebūtina. Ką duoda žinojimas, kad kažkada anglų kalboje buvo linksniuotės ir linksniai, o dabar jų nėra. Svarbu, kad dabartinis kalbos momentas atspindėtų pilną tuo metu esančio žmogaus patirtį, nesiaurintų jo galimybių ir neužkirstų perspektyvių kelių į ateitį. Tai žmogaus gyvenime per daug antraeilis dalykas. Tikra patirtis vyksta anapus kalbos, o kalba tik įrankis. Noriu kad jis būtų patogus man ir kitiems.

(daugiau…)

Dirbtinė kalba 2

Norėčiau pratęsti savo dirbtinės kalbos gramatikos viešinimą, pateikdamas tariamosios nuosakos lenteles. Tariamoji nuosaka turi tris laikus, nors tai gali atrodyti neįprasta, nes paprastai būna 2 laikai, o tariamoji nuosaka ateityje nenaudojama ir neišreiškiama. Tačiau logika įmanoma, nes sąlygos sakiniuose dažnai kalbama ir apie galimybes ateityje, kurios aprašomos ne būsimuoju laiku. Pagal sąlygos sakinius yra tokie variantai

  • „skaityčiau knygą, jeigu turėčiau“ (dabar, ateityje)
  • „būčiau skaitęs, jeigu būčiau turėjęs“ (praeityje)

Problema su būsimuoju lauku, kad kadangi veiksmas dar tik vyks ateityje, sąlyga gali būti išpildyta, net jeigu šiuo metu nėra. Tačiau tariamosios nuosakos logika ta, kad yra tokia galimybė, kad sąlyga bus neišpildyta, arba jos iš principo neįmanoma išpildyti jokioje ateityje. Tai keista logika, bet įmanoma.

Kaip matome, visi variantai turi neveikiamąją rūšį, kuri sudaroma vienodu principu visose nuosakose ir visuose laikuose, kad nebūtų bereikalingai perkraunama sistema informacija.

Tai yra standartinė veiksmažodžių sistemos dalis, kurią dar papildžius liepiamąja nuosaka, gaunamas įprastinis asmenuojamo veiksmažodžio variantas. Tačiau mano kalboje – tai ne viskas, nes turiu dar oneiratyvo ir telepatyvo nuosakas, kurių čia nepateikiu, bet padarysiu tai vėliau. Tai yra įdomiausios dalys – telepatinė ir sapno nuosaka.

Šią kalbą vadinu entų kalba, nuo asmeninio įvardžio en – aš, arba enor – siela. „Esu entas“ yra „elien ento“ arba tikru raidynu „ελιεν εντο“, „esame entai“ – „eliota entoni“ arba „ελιοτα εντονι“.

Tariamosios veiksmažodžių nuosakos sistema

Laikas Veikiamoji rūšis Neveikiamoji rūšis
Esamasis Εν βαζυ-ρ
Προ βαζυ-ρ
Σετ βαζυ-ρ
Ηε βαζυ-ρ
Ηα βαζυ-ρ
Ξε βαζυ-ρ
Σετορ βαζυ-ρ
Ζοι βαζυ-ρ


Οτα βαζυ-ρ
Σομα βαζυ-ρ
Σετι βαζυ-ρ
Ηειτ βαζυ-ρ
Ηαιτ βαζυ-ρ
Ξετ βαζυ-ρ
Σετοροι βαζυ-ρ
Ζοιμε βαζυ-ρ

Εν βαζυ-τε-ρ
Προ βαζυ-τε-ρ
Σετ βαζυ-τε-ρ
Ηε βαζυ-τε-ρ
Ηα βαζυ-τε-ρ
Ξε βαζυ-τε-ρ
Σετορ βαζυ-τε-ρ
Ζοι βαζυ-τε-ρ


Οτα βαζυ-τε-ρ
Σομα βαζυ-τε-ρ
Σετι βαζυ-τε-ρ
Ηειτ βαζυ-τε-ρ
Ηαιτ βαζυ-τε-ρ
Ξετ βαζυ-τε-ρ
Σετοροι βαζυ-τε-ρ
Ζοιμε βαζυ-τε-ρ

Būtasis Εν εδι-βαζυ-ρ
Προ εδι-βαζυ-ρ
Σετ εδι-βαζυ-ρ
Ηε εδι-βαζυ-ρ
Ηα εδι-βαζυ-ρ
Ξε εδι-βαζυ-ρ
Σετορ εδι-βαζυ-ρ
Ζοι εδι-βαζυ-ρ


Οτα εδι-βαζυ-ρ
Σομα εδι-βαζυ-ρ
Σετι εδι-βαζυ-ρ
Ηειτ εδι-βαζυ-ρ
Ηαιτ εδι-βαζυ-ρ
Ξετ εδι-βαζυ-ρ
Σετοροι εδι-βαζυ-ρ
Ζοιμε εδι-βαζυ-ρ

Εν εδι-βαζυ-τε-ρ
Προ εδι-βαζυ-τε-ρ
Σετ εδι-βαζυ-τε-ρ
Ηε εδι-βαζυ-τε-ρ
Ηα εδι-βαζυ-τε-ρ
Ξε εδι-βαζυ-τε-ρ
Σετορ εδι-βαζυ-τε-ρ
Ζοι εδι-βαζυ-τε-ρ


Οτα εδι-βαζυ-τε-ρ
Σομα εδι-βαζυ-τε-ρ
Σετι εδι-βαζυ-τε-ρ
Ηειτ εδι-βαζυ-τε-ρ
Ηαιτ εδι-βαζυ-τε-ρ
Ξετ εδι-βαζυ-τε-ρ
Σετοροι εδι-βαζυ-τε-ρ
Ζοιμε εδι-βαζυ-τε-ρ

Būsimasis Εν ορι-βαζυ-ρ
Προ ορι-βαζυ-ρ
Σετ ορι-βαζυ-ρ
Ηε ορι-βαζυ-ρ
Ηα ορι-βαζυ-ρ
Ξε ορι-βαζυ-ρ
Σετορ ορι-βαζυ-ρ
Ζοι ορι-βαζυ-ρ


Οτα ορι-βαζυ-ρ
Σομα ορι-βαζυ-ρ
Σετι ορι-βαζυ-ρ
Ηειτ ορι-βαζυ-ρ
Ηαιτ ορι-βαζυ-ρ
Ξετ ορι-βαζυ-ρ
Σετοροι ορι-βαζυ-ρ
Ζοιμε ορι-βαζυ-ρ

Εν ορι-βαζυ-τε-ρ
Προ ορι-βαζυ-τε-ρ
Σετ ορι-βαζυ-τε-ρ
Ηε ορι-βαζυ-τε-ρ
Ηα ορι-βαζυ-τε-ρ
Ξε ορι-βαζυ-τε-ρ
Σετορ ορι-βαζυ-τε-ρ
Ζοι ορι-βαζυ-τε-ρ


Οτα ορι-βαζυ-τε-ρ
Σομα ορι-βαζυ-τε-ρ
Σετι ορι-βαζυ-τε-ρ
Ηειτ ορι-βαζυ-τε-ρ
Ηαιτ ορι-βαζυ-τε-ρ
Ξετ ορι-βαζυ-τε-ρ
Σετοροι ορι-βαζυ-τε-ρ
Ζοιμε ορι-βαζυ-τε-ρ

Planetos modeliavimas

Ateitis ir ateities įvykiai priklauso nuo dviejų veiksnių: nuo energijos pasiskirstymų ir valios. Energijos pasiskirstymas lemia veiksmus fizinėje realybėje ir yra pagrindinė pokyčių joje priežastis. Tie pokyčiai gali būti pasikartojantys, cikliniai arba kaupiamieji. Numatyti galima tiek vienus, tiek kitus, tik reikia labai atidžiai stebėti aplinką, pažinti ciklus arba žinoti kritines vietas, kur gali susikaupti geri arba blogi dalykai. Svarbus, tarkime, kaupimo imlumo dydis, kurio žinojimas leidžia apskaičiuoti, kada galima tikėtis pramušimo. Kita sritis yra valios sritis, kuri susijusi su sprendimais, priklausančiais nuo informacijos. Jeigu nori paveikti sprendimus ir sukurti trokštamą ateitį, turi valdyti informaciją, nes ji yra pagrindinis valios maistas. Informacija ciklinė būna retai, ji daugiau pasižymi kaupimo savybe. Susikaupus tam tikram kritiniam jos kiekiui arba reikšmei, suformuojama valia, kuri sukuria norimą ateitį.

Šių principų žinojimas svarbus prognozuojant tai kas bus, užsiimant pranašystėmis, aiškiaregyste ir panašiais dalykais. Ateitis arba žinoma, matoma, arba paprasčiausiai suformuojama įstačius valią į tam tikrą informacinį ekraną. Tokie ekranai gali būti labai dideli, globaliniai ir individualūs. Kai ekranai dideli, yra tam tikra grupė, kuri betarpiškai kuria ateities įvykį, o yra tie, kas to įvykio laukia arba tikisi. Jie gali būti patenkinti arba nuvilti priklausomai nuo to, kiek ateitis atitinka jų lūkesčius. Tai yra žiūrovų ir aktorių konfigūracija, dažnai pasitaikanti pranašystėse. Norint pranašystę įgyvendinti, turi būti efektyvi tam tikros grupės ateities valios suformavimo struktūra.

Tokią sistemą galima naudoti ir sau, projektuojant savo pageidaujamą ateitį. Pradėti reikia nuo tos ateities vizualizavimo ir viso kelio iki jos suformulavimo. Ateitį nori valdyti visi pagal savo troškimus, todėl dažnai kyla konfliktai ir ateities linijos tampomos įvairiomis kryptimis, naudojant savo telkimo ekranus. Konfliktų pasekmės būna įvairios, iki tiesioginio karinio susikirtimo. Ateitį gauti nėra lengva, todėl norint ją pasiimti, reikia turėti kietą valią. Kita vertus, reikia saugotis kitų paspęstų ekranų, kurie ateities gijas surinkinėja sau naudingoje vietoje tam, kad pasinaudotų kitais. Nereikėtų per daug susižavėti ir žiūrovų vaidmeniu ir iš tikrovės laukti pramoginių spektaklių, kurie greitai iš ekranų gali pereiti į tikrą gyvenimą.

(daugiau…)

Tarpgalaktinės civilizacijos problemos

Einšteino sukurta reliatyvumo teorija skirta apskaičiuoti paklaidas, kurias sukelia judėjimas arba erdvės kreivumas. Stacionaraus matavimo prietaiso matavimai yra vieni, tačiau kai jis pradeda judėti dideliais greičiais, netiesinėje erdvėje, jie pasikeičia. Šiam pasikeitimui apskaičiuoti Einšteinas ir kiti pasiūlė savo formules, kuriomis buvo pakeista visa pamatinė fizikos kategorijų ir jų savybių paradigma.

Problemą labai patogu vaizduoti geometriškai, stačiaisiais trikampiais arba kvadratais. Prieš pateikdamas schemas, kas turima omenyje paaiškinsiu pavyzdžiu su mašinomis. Laiko matavimui naudojamas fotonas, kuris įrašytas į tikrovės sandarą ir turi apibrėžtas savybes. Pagrindinė savybė ta, kad greitis – konstanta. Laiką žymi viena mašina, važiuojanti pastoviu greičiu. Kita mašina, kuri atsiveja laiko mašiną, juda pastoviai greitėdama. Šio proceso efektas tas, kad kuo besivejanti mašina arčiau laiką atstojančios mašinos, tuo laikas „lėtesnis“. Jis lėtėja tol, kol mašinos susilygina ir pradeda važiuoti lygiagrečiai. Tada turime nulinį laiką, laikas išnyksta, o kai kosminis laivas (mašina) pralenkia laiko mašiną, laikas pradeda judėti atgal, neigiama kryptimi. Taigi yra trys galimybės, kai turime vieną konstantą: >0 (+t), 0 (t=0), ir <0 (-t).

Jeigu turėtume kvantinius laukus, kurie juda greičiau už šviesą, ją pralenkia, perduodami signalą didesniu greičiu, tai laikrodis būtų ne su viena rodykle, bet su dviem ir t.t., priklausomai nuo to, kiek skirtingų laukų yra, nepaklūstančių šviesos greičio apribojimui. Šias situacijas taip pat galima aprašyti mašinomis, keičiant perspektyvas nuo vienos konstantos prie kitos. Su dviem konstantom: laikas lėtėtų iki pirmos konstantos, tada išsiskirtų ir viename lauke pradėtų judėti atgal, o kitame toliau lėtėtų. Pasiekus antrą konstantą, pradėtų abejuose laukuose judėti atgal, bet pirmu atveju greičiau, o kitu lėčiau.

Pati laiko problema gal ne tiek įdomi, kiek galimybė gauti informacinį signalą didesniu už šviesą greičiu. Tačiau tai yra pačios materialios realybės problema, nes stataus trikampio iširimas (mašinų susilyginimas), reiškia tikrovės sandaros iširimą, nes ryšio energija dėl greičio konstantos yra ribota, ir viršijus šią ribą, turėtų iširti pati materija. Laimei, mašina pati savęs pralenkti negali ir to niekada neįvyksta, bet jeigu būtų įmanoma sukurti pakankamai energijos viršyti ryšio energiją, materija pereitų į minusinę būseną. Tik klausimas toks: Einšteino problemoje, trikampis iš lygiagrečių tiesių susirenka priešingoje pusėje, o fizinė realybė ar susirenka minuso pusėje – neaišku.

(daugiau…)

Dirbtinės kalbos koncepcija

Jau gana ilgai turiu asmeninės, dirbtinės kalbos idėją, kurią pabandysiu pailiustruoti konkrečiu pavyzdžiu. Toliau pateikiamas gramatikos fragmentas, kuris yra iš mano kuriamos asmeninės kalbos savo asmeniniais tikslais. Gramatiką pavyko sukurti gana lengvai ir greitai, todėl, kad tai nėra gausiausia kalbos dalis. Daug sunkiau sekasi su žodynu, kurio kūrimas dėl tam tikrų pavyzdžių priežasčių yra įstrigęs. Tačiau darbas pagal galimybes bus atnaujinamas. Esmė ta, kad šis klausimas – dirbtinės kalbos sukūrimas ir jos išmokimas, nėra neišsprendžiamas. Aš kalbą kuriu rankiniu būdu, tačiau darbą labai palengvintų speciali kalbų kūrimo programinė įrangą, kurios pagalba kalba būtų užbaigta per kelias savaites, o išmokta per kelis mėnesius. Norėčiau, kad tokios programos būtų sukurtos, kad jos būtų laisvos, ir kalbos kūrimas taptų paprastu užsiėmimu.

Kam to reikia? Vystau idėją, pagal kurią žmonės pradėtų naudoti savo asmenines kalbas, draugų rate, organizacijose, žaidimuose, darbuose ir t.t. Norėčiau, kad kalbos diktatūra baigtųsi, kad mąstymas būtų išlaisvintas ir kiekvienas galėtų susikurti tokią kalbą, kokia geriausiai atspindi to žmogaus arba grupės pasaulį ir poreikius. Kalba yra pavojinga, nes kai ji tampa valdymo priemone sulydyta su mąstymu, ji į žmogaus sąmonę įrašo daugybę jo naikinimui prikurtų virusų, kuriuos išjungti galima tik turint savo kalbą ir savo mąstymą. Ir dirbtinių kalbų kultūra būtų vienas iš būdų pasiekti tokią vidinę laisvę. Manau, kad daugelio žmonių pasaulis nušvistų visai kitomis šviesomis, įdėjus į rankas tokią priemonę.

Idėją pabandžiau pats praktiškai įgyvendinti, ir čia vienas iš mano darbo pavyzdžių. Visko nebaigiau, nes nenaudoju programinės įrangos. Kiek žinau, tokia programinė įranga viešai neegzistuoja, bent jau asmeniniam naudojimui. O aš nesu programuotojas.

Toliau pateikiama veiksmažodžio bendratis ir asmenavimas tiesioginės nuosakos visais laikais. Čia nėra visa sistema, pavyzdys skirtas iliustruoti dirbtinės kalbos konstravimo galimybes, kurios yra neišsemiamos. Pagal pavyzdį galima sukurti kokius tik nori įvairiems tikslams patogius variantus. Naudojama graikiška abėcėlė, kuri buvo mano asmeninis pasirinkimas, tačiau galima naudoti bet kokią egzistuojančią, arba sukurti visiškai naują. Tikiuosi, kad graikiškos raidės nesudarys sunkumų suprasti idėjos esmę.

Sakinio pavyzdys:

ηε ελι σειρε φαβδοτο. Jis yra matantis vyras.

βαζυξεν – keliauti

1. εν βαζυ – aš keliauju
2. προ, σετ βαζυ – tu, tas kur anapus keliauji
3. ηε, ηα, ξε, σετορ βαζυ – jis, ji, tai, tas kur anapus – keliauja
4. ζοι βαζυ – tie kur anapus keliauja


1. οτα βαζυ – mes keliaujame
2. σομα, σετι βαζυ – jūs, jūs kur anapus keliaujate
3. ηειτ, ηαιτ, ξετ, σετοροι βαζυ – jie, jos, tie, tie kur anapus keliauja
4. ζοιμε βαζυ – tie kur anapus keliauja

Laikas Veikiamoji rūšis Neveikiamoji rūšis
Esamasis Εν βαζυ
Προ βαζυ
Σετ βαζυ
Ηε βαζυ
Ηα βαζυ
Ξε βαζυ
Σετορ βαζυ
Ζοι βαζυ


Οτα βαζυ
Σομα βαζυ
Σετι βαζυ
Ηειτ βαζυ
Ηαιτ βαζυ
Ξετ βαζυ
Σετοροι βαζυ
Ζοιμε βαζυ

Εν βαζυ-τε
Προ βαζυ-τε
Σετ βαζυ-τε
Ηε βαζυ-τε
Ηα βαζυ-τε
Ξε βαζυ-τε
Σετορ βαζυ-τε
Ζοι βαζυ-τε


Οτα βαζυ-τε
Σομα βαζυ-τε
Σετι βαζυ-τε
Ηειτ βαζυ-τε
Ηαιτ βαζυ-τε
Ξετ βαζυ-τε
Σετοροι βαζυ-τε
Ζοιμε βαζυ-τε

Būtasis paprastasis Εν εδι-βαζυ
Προ εδι-βαζυ
Σετ εδι-βαζυ
Ηε εδι-βαζυ
Ηα εδι-βαζυ
Ξε εδι-βαζυ
Σετορ εδι-βαζυ
Ζοι εδι-βαζυ


Οτα εδι-βαζυ
Σομα εδι-βαζυ
Σετι εδι-βαζυ
Ηειτ εδι-βαζυ
Ηαιτ εδι-βαζυ
Ξετ εδι-βαζυ
Σετοροι εδι-βαζυ
Ζοιμε εδι-βαζυ

Εν εδι-βαζυ-τε
Προ εδι-βαζυ-τε
Σετ εδι-βαζυ-τε
Ηε εδι-βαζυ-τε
Ηα εδι-βαζυ-τε
Ξε εδι-βαζυ-τε
Σετορ εδι-βαζυ-τε
Ζοι εδι-βαζυ-τε


Οτα εδι-βαζυ-τε
Σομα εδι-βαζυ-τε
Σετι εδι-βαζυ-τε
Ηειτ εδι-βαζυ-τε
Ηαιτ εδι-βαζυ-τε
Ξετ εδι-βαζυ-τε
Σετοροι εδι-βαζυ-τε
Ζοιμε εδι-βαζυ-τε

Būtasis artimasis Εν ικε-βαζυ
Προ ικε-βαζυ
Σετ ικε-βαζυ
Ηε ικε-βαζυ
Ηα ικε-βαζυ
Ξε ικε-βαζυ
Σετορ ικε-βαζυ
Ζοι ικε-βαζυ


Οτα ικε-βαζυ
Σομα ικε-βαζυ
Σετι ικε-βαζυ
Ηειτ ικε-βαζυ
Ηαιτ ικε-βαζυ
Ξετ ικε-βαζυ
Σετοροι ικε-βαζυ
Ζοιμε ικε-βαζυ

Εν ικε-βαζυ-τε
Προ ικε-βαζυ-τε
Σετ ικε-βαζυ-τε
Ηε ικε-βαζυ-τε
Ηα ικε-βαζυ-τε
Ξε ικε-βαζυ-τε
Σετορ ικε-βαζυ-τε
Ζοι ικε-βαζυ-τε


Οτα ικε-βαζυ-τε
Σομα ικε-βαζυ-τε
Σετι ικε-βαζυ-τε
Ηειτ ικε-βαζυ-τε
Ηαιτ ικε-βαζυ-τε
Ξετ ικε-βαζυ-τε
Σετοροι ικε-βαζυ-τε
Ζοιμε ικε-βαζυ-τε

Būtasis pasakojamasis Εν ξε-βαζυ
Προ ξε-βαζυ
Σετ ξε-βαζυ
Ηε ξε-βαζυ
Ηα ξε-βαζυ
Ξε ξε-βαζυ
Σετορ ξε-βαζυ
Ζοι ξε-βαζυ


Οτα ξε-βαζυ
Σομα ξε-βαζυ
Σετι ξε-βαζυ
Ηειτ ξε-βαζυ
Ηαιτ ξε-βαζυ
Ξετ ξε-βαζυ
Σετοροι ξε-βαζυ
Ζοιμε ξε-βαζυ

Εν ξε-βαζυ-τε
Προ ξε-βαζυ-τε
Σετ ξε-βαζυ-τε
Ηε ξε-βαζυ-τε
Ηα ξε-βαζυ-τε
Ξε ξε-βαζυ-τε
Σετορ ξε-βαζυ-τε
Ζοι ξε-βαζυ-τε


Οτα ξε-βαζυ-τε
Σομα ξε-βαζυ-τε
Σετι ξε-βαζυ-τε
Ηειτ ξε-βαζυ-τε
Ηαιτ ξε-βαζυ-τε
Ξετ ξε-βαζυ-τε
Σετοροι ξε-βαζυ-τε
Ζοιμε ξε-βαζυ-τε

Būsimasis Εν ορι-βαζυ
Προ ορι-βαζυ
Σετ ορι-βαζυ
Ηε ορι-βαζυ
Ηα ορι-βαζυ
Ξε ορι-βαζυ
Σετορ ορι-βαζυ
Ζοι ορι-βαζυ


Οτα ορι-βαζυ
Σομα ορι-βαζυ
Σετι ορι-βαζυ
Ηειτ ορι-βαζυ
Ηαιτ ορι-βαζυ
Ξετ ορι-βαζυ
Σετοροι ορι-βαζυ
Ζοιμε ορι-βαζυ

Εν ορι-βαζυ-τε
Προ ορι-βαζυ-τε
Σετ ορι-βαζυ-τε
Ηε ορι-βαζυ-τε
Ηα ορι-βαζυ-τε
Ξε ορι-βαζυ-τε
Σετορ ορι-βαζυ-τε
Ζοι ορι-βαζυ-τε


Οτα ορι-βαζυ-τε
Σομα ορι-βαζυ-τε
Σετι ορι-βαζυ-τε
Ηειτ ορι-βαζυ-τε
Ηαιτ ορι-βαζυ-τε
Ξετ ορι-βαζυ-τε
Σετοροι ορι-βαζυ-τε
Ζοιμε ορι-βαζυ-τε

Naujos fizikos galimybė 2

Ankstesniame įraše paaiškinau, kokia pagrindinė problema su klasikine fizika, šį terminą suprantant nauja prasme. Jos problema ta, kad ji pagrįsta judėjimo kiekybine analize. Šią savybę vadinu fizikos reonomiškumu. Tačiau tokios fizikos problema ta, kad ji remiasi parametrais, kurie nėra tikri, neatitinka pirminės tikrovės, bet priešingai, yra surenkami dinamiškai. Norint suprasti, iš ko šie ekranų dėmenys atsiranda, reikia žinoti signalus pirmykščius rinkinius ir jų filtrų pagrindines schemas.

Gilesnė parametro analizė reiškia pirmiausiai supratimą, kaip jis konstruojamas, nes jis nėra pirmapradė realybė. Jis yra tai, kas gaunama įdėjus darbą. Kokybė, kuri apdorojama su kiekybinėmis schemomis, yra tokio darbo rezultatas. Kitaip sakant, klasikinė fizika kapstosi pačiame patyrimo ir suvokimo paviršiuje ir bando vaizduoti mokslą kokybes transformuodami į kiekybes. Tai yra paviršinis suvokimo išskaidymas, kuris mažai ką gali pasakyti apie signalų pirmykščius rinkinius.

Pirmykščiai rinkiniai gali būti analizuojami ir su matavimo prietaisais, bet tada gauname rodyklės judesį, detektoriaus pyptelėjimą arba kiekybinę matavimo išraišką skaitmeniniame prietaise. Filtras labai paprastas, susidedantis iš šimtų arba tūkstančių modulių, kai realiame analizatoriuje jų gali būti milijonai, o rezultatas – erdvės, laiko ir fenomeno konstrukcija. Tokia primityvi detekcija neleidžia susiformuoti geresnio vaizdinio už kibernetinę sistemą.

Taigi, norėdami pažvelgti giliau nei klasikinės fizikos parametrai, turime žinoti šiuos principus. Tačiau to negana, nes paruoštas signalas pereina į ekraninę struktūrą, kuri yra gnostinės branos galimybė ir ši ekraninė struktūra tampa pagrindine vieta, paruošiančia suvokimui reikalingą šabloną. Suvokimas yra tokių pagrindinių šablonų visuma, kuri padalinta į savarankiškų kokybių jutimus, apjungiamus realine atsirandačiame egzistenciate, kuris yra suvokimas „aš esu“, „tai yra“. Tai savarankiškas labais svarbus patyrimo sluoksnis, kuris atsakingas už tai, kad sąmonė yra „šviesa“.

(daugiau…)