Minties struktūra

Aptariant sąmonės ir mąstymo klausima, būtina pamėginti paaiškinti supratimą apie tai, kas yra mintis, kaip ji konstruojama arba kaip daroma informacijos sintezė. Tačiau tai aiškinti galiu tik pagal savo proto struktūrą, nes tik jį galiu tiesiogiai tyrinėti. Pagal mano suvokimą, mintis ateina iš juslinių organų, bet signalas skyla į dvi dalis, kurios keliauja per du filtrus: vienas filtras signalą sudaiktina – tai yra pasaulis-mintys (daiktiškos mintys), kitas filtras signalą mentalizuoja – tai yra semantinės mintys (vidinis pasaulis). Trečias etapas, šių dviejų atšakų sujungimas į bendrą sąmonės sistemą, vadinamą mąstymu apie pasaulį.

Paaiškinsiu kas yra mintis ir kaip ji atsiranda, savo SAC metodu (sąmoningo aktyvumo ciklas). Bet pasistengsiu nekartoti to, kas yra parašyta prieš tai. Mintis papildysiu ir išplėsiu, bet pasistengsiu neanalizuoti kaip tai įsivaizduoja filosofai arba mokslininkai, nes visos informacijos neturiu, ir šią jų sistemą galima sužinoti patiems, bendrinės filosofijos tekstuose. Sujungti (arba atmesti) su bendru modeliu palieku jums patiems. Žmonės skirtingi, kas tikrovė vienam, nebūtinai tikrovė kitam.

Pereidamas prie klausimo, pirmiausiai, išskiriu du SAC tipus: reaktyvusis tipas, kai dominuoja suvokimas, o žmogus yra pasyvus; aktyvusis tipas, kai dominuoja aktyvumo matrica, o suvokimas pasyvus, tik patiria žmogaus aktyvų poveikį. Suvokimą galima įsivaizduoti raudona plokštuma, kuri yra dvimatis masyvas matomas iš šono (kaip brūkšnys). Atitinkamai, protas žymimas mėlyna plokštuma, o fizinis aktyvumas – juoda plokštuma. Pats aktyvumo procesas bendrais bruožais yra plokštumų sujungimas, kuris yra SAC esmė. Šio sujungimo metu įvyksta persistatymai, kurie yra plokštumų sujungimo pagrindinis procesas – struktūrinių potencialų koreliacija.

Antra, įdomiausia SAC dalis yra minties susiformavimas. Visa informacija ateina iš išorės, per juslinius organus, bet galima išskirti akis, nes jos svarbiausios. Be to, modelis taip supaprastinamas ir jį lengviau braižyti ir suprasti. Akių signalas (informacija) skyla į dvi dalis, į du kanalus. Vienas formuoja daiktišką pasaulio vaizdą, o kitas, antras kanalas formuoja mentalinį pasaulio vaizdą (bet pasąmonėje). Kaip konstruojami daiktų suvokimai, neanalizuosiu, nes čia domina tik mintys. Svarbus tik antras, daugiausiai pasąmonėje esantis kanalas.

Taigi signalas (pasaulis) teka mentaliniu kanalu ir pereina įvairius filtrus bei pertvarkas. Pagrindiniai filtrai yra a) dėmesys ir susiaurinimas, kuris išrenka tik kažkokią vieną pasaulio dalį, ir b) kalba, kur pasaulio dalis, kuri buvo išskirta – filologinama. Tada per šiuos filtrus išsisunkia semantinė struktūra, kuri vadinama – semantiniu lašu. Semantinis lašas ir yra mintis. Šis semantinis lašas sujungiamas į vieną sistemą sąmonėje su daiktiniu lašu, kuris yra visas aplink žmogų esantis pasaulis, ir gaunama struktūra – „mintis apie objektą“.

Žmogaus struktūra iš tiesų yra ne kas kita, kaip dvi viena kitą matančios mintys. Jos suduriamos viena su kita, ir viena kitą apibrėžia: daiktiška mintis – mentalinę mintį ir mentalinė mintis – daiktišką mintį. Tokia akistata yra ir suvokimo, ir pažinimo pagrindas. Daiktiška mintis yra atraminė ir ji sukuria pagrindą orientacijai, o mentalinė mintis skirta analizei ir sintezei, tai yra, ji šią aplinką pažįsta, atlieka su ja manipuliacijas. Visos teorijos – mitologinės, religinės, filosofinės, ezoterinės ir mokslinės – yra šios sistemos viduje vykstantis žaidimas, kurio metu viena minčių struktūra žaidžia su kita minčių struktūra. Ir pagal tai, kaip žmonės žiūri į šias dalis ir šį žaidimą, formuojasi filosofinės mokyklos.

Svarbiausia pamoka iš to, kas čia pasakyta yra ta, kad viskas, kas yra aplink tave, visas pasaulis ir jame veikiantys žmonės – esi tu pats, tai yra tavo daiktiškos, substancinės mintys, kurias susikūrė tavo daiktinis mąstymas (ne mąstymas apie daiktus). Tas kietas, tvirtas, solidus pasaulis esi tu pats, tai tavo protas užfiksuota, susitingusia forma. Tačiau šis fiksavimas ne absoliutus, nes didele dalimi priklauso nuo žmogaus požiūrio. Keisti galima ne tik semantinį, filologinį mąstymą, bet ir daiktinį, nors tai daug sunkiau. Todėl ir sakoma, kad savo pasaulį žmogus susikuria pats, turint galvoje ne pasakų kūrimą. Viskas priklauso nuo to, kaip į aplinką žiūrime savo sąmonėje.

Ezoterikoje dažnai sutinkamas terminas „sąmonės, mąstymo išplėtimas“. Tai nesunkiai galima paaiškinti naudojant šią schemą. Mąstymas išsiplečia tada, kad atfiksuojamas dėmesys nuo konkrečių fragmentų, pašalinamas užsiciklinimas, tada tas vidinis, pasąmonėje esantis filtras pradeda praleisti didesnį kiekį informacijos, tai yra, praleidžia didesnį semantinį lašą į galutinę suformavimo vietą. Tada sakoma, kad žmogus į gyvenimą žiūri iš „platesnės perspektyvos“. Bet taip atrodo ir realiai, nes mintys pasidaro labai didelės, apimančios didelius sąmonės plotus. Taip pat, galima matyti visą kokios nors kalbos žodyną ir visą gramatiką – viename paveikslėlyje ir su savo dėmesiu galima po jį laisvai vaikščioti ir rinktis dominančias vietas. Pirmiausiai plečiamos sudaiktintos mintys, per bandymą pamatyti tai, kas yra „anapus“, nematoma. Tada išvalomas ir padidinamas mentalinio pasaulio filtras.

Toks požiūris gyvenime ir kasdienybėje vadinamas filosofiniu.

Trečia, galima paaiškinti kaip vyksta matricų sujungimas. Matricos tai įvykių gardelės arba masyvai. Aš šiuos masyvus vaizduoju kaip plokštumas, todėl juos dar galima vadinti ekranais. Pirmas procesas yra chaotiškas masyvų užpildymas, atskirai 1) suvokimo, 2) proto ir 3) fizinio aktyvumo. Tada tie masyvai sujungiami ir koreliuoja, kaip aprašyta prieš tai. Svarbiausias masyvas yra suvokimas, kuris perstato visus kitus masyvus, t. y., proto ir aktyvumo, kitaip sakant, betvarkę arba neatitikimą pertvarko pagal savo struktūrą. Todėl daiktinis pasaulis vadinamas atraminiu, nes jis koordinuoja visas kitas aktyvumo matricas. Taip pat, jis užtikrina bent minimalų atitikimą tarp žmogaus proto aktyvumo ir išorinio pasaulio, apie kurį, be šio, sąmonėje esančio vaizdo, daugiau nieko pasakyti negalime.

Toks yra mano SAC įsivaizdavimas, pačiais bendriausiais bruožais. Šiek tiek konkrečiau pavaizduota minties atsiradimo sistema, ir pagrindinis proceso elementas yra ne kas kita kaip sujungimas.

Manau, kad dabar aiškiau kaip aš įsivaizduoju savo mintį. Mintis – tai per antrą mentalinį kanalą ateinantis visas pasaulis (kaip akyje), bet mentaliniame kanale, jis susiaurinamas, išfiltruojamas, koreliuojamas su dėmesio išskirta sritimi, sukalbinamas ir gaunamas iš viso pasaulio vaizdo tik mentalinis, arba semantinis, lašas, kuris yra tam tikras elektrinis aktyvumas, sužadinantis kokio nors pasaulio fragmento mentalinį suvokimą, kuris gali būti ateinantis iš išorės arba iš atminties.